Studijas baigę absolventai uždirba nuo 370 iki 1500 eurų. Ar liks Lietuvoje?

Praėjus pusmečiui nuo mokslų baigimo, absolventų atlyginimai svyruoja nuo 370 iki pusantro tūkstančio eurų. Tokias tendencijas atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė.

Akimirka iš Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientų brandos atestatų įteikimo šventės. Natalijos Ivanovos nuotr.

LAMA BPO duomenimis, šiais metais daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose sulaukė stojantieji į programų sistemas (297), teisę (177), politikos mokslus (147), programų inžineriją (133). Po 127 asmenis pakviesta į Medicinos ir programų sistemų studijų programas. Kolegijose daugiausia studentų tikisi sulaukti tarptautinio verslo studijos – pakviesti 167 asmenys. Taip pat nemažai asmenų pakviesta studijuoti bendrosios praktikos slaugą (124), programų sistemas (116), reklamos vadybą (97). Nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio daugiausiai stojančiųjų pakviesta studijuoti estetinę kosmetologiją (406), programų sistemas (312), mediciną (308), teisę (267), tarptautinį verslą (233).

Rinkdamiesi populiariausias studijų programas – teisę, verslą, filologiją ar psichologiją – nesitikėkite didelio uždarbio.

Pasak MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, pagal absolventų gaunamas pajamas pirmauja šios studijų kryptys: gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika. Net 9 iš 10 daugiausiai uždirbančių absolventų baigė būtent šių sričių studijas.

Lyderė – programų sistemos
MOSTA atliktame tyrime teigiama, jog didesnėmis nei 1000 Eur pajamomis gali pasigirti tik 6 studijų krypčių absolventai. Didžiausias pajamas gauna programų sistemų (1455 Eur), gamtos išteklių technologijų (1198 Eur) ir informacijos sistemų (1153 Eur) krypčių absolventai. Taip pat daugiau nei 1000 Eur gauna informatikos (1152 Eur), andragogikos (1065 Eur), visuomenės saugumo (1061 Eur) sričių absolventai.

„Iš visų didžiausias pajamas gaunančių krypčių galima išskirti informacinių technologijų studijų kryptis, kurių absolventai ne tik gauna aukštas vidutines pajamas netrukus po studijų baigimo, tačiau ir įsidarbina į aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Tuo metu inžinerijos studijų absolventai, nors praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo ir uždirba daugiau nei šalies vidurkis, tačiau rečiau dirba darbuose, kuriems reikia aukštojo išsilavinimo“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas G. Jakštas.

Pasak analitiko, tokia situacija susiklosto todėl, kad pramonėje trūksta kvalifikuotų darbininkų, kuriuos turėtų rengti profesinės mokyklos, tad į šias vietas įsidarbina asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto tai nėra teigiamas reiškinys. „Tokia situacija ydinga visoms šalims: tiek pačiam darbuotojui, kuris, nors ir uždirba daugiau, nerealizuoja žinių ir įgūdžių, įgytų aukštojoje mokykloje, tiek verslui, kai tenka papildomai investuoti naujam darbuotojui mokyti. Tiek ir žvelgiant iš valstybės perspektyvos“, – sako analitikas.

Nepopuliarios programos
Nors didžiausias pajamas gauna baigusieji gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos, matematikos studijas, tačiau abiturientai kol kas į šių krypčių studijas nesiveržia. Kur kas dažniau renkamasi socialinius ir humanitarinės srities mokslus, nors jų absolventams įsilieti į darbo rinką sekasi vidutiniškai.

Viena iš priežasčių, anot G. Jakšto, galėtų būti tai, kad stojant reikalingas geros tiksliųjų mokslų žinios, o daugumos šių sričių vertinimai prasti (Lietuvos dešimtokų matematikos žinių vidurkis nesiekia net 5 balų). „Šalies moksleivių matematikos rezultatai yra prasti ir pastaraisiais metais negerėjo, mokymo metodai pasenę, mokiniai nesudominami šiuo mokslu, tad nenuostabu, kad didelė dalis abiturientų nenori ateities sieti su profesijomis, kuriose tikslieji mokslai lydės kasdien“, – pažymi G. Jakštas.

Įstoti lengva ir net nekainuos
Anot G. Jakšto, studijų pasirinkimą lemia ne vienas veiksnys: ir abituriento pomėgiai, ir galimybė po studijų toliau gilintis į dominančią sritį, ir galimybė baigus studijas gauti mėgstamą darbą. „Nors absolventų pajamos ir nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį turėtų būti vertinama studijų sėkmė, vis dėlto patys stojantieji nurodo, kad galimybė įsidarbinti ir po studijų baigimo dirbti gerai apmokamą darbą yra vienas pagrindinių kriterijų renkantis studijas“, – teigia G. Jakštas.

Yra populiarių studijų, kurias baigus laukia ir gera alga, pavyzdžiui, programų sistemos, tačiau tai veikiau išimtis. Kita vertus, nepopuliarios studijų programos sufleruoja gerą žinią būsimiems abiturientams: yra iš ko rinktis tarp gana gerą atlygį žadančių studijų krypčių. Į jas ir įstoti įmanoma, ir gauti valstybės finansavimą.

Pajamos tarp kolegijų absolventų
Tarp kolegijų absolventų daugiau nei 1000 eurų praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo gauna 4 studijų krypčių absolventai: programų sistemų (1358 Eur), mechanikos inžinerijos (1055 Eur), jūrų inžinerijos (1004 Eur) ir energetikos inžinerijos (1000 Eur) absolventai.

Tarp studijas kolegijose pasirinkusių abiturientų populiariausios yra verslo, slaugos ir akušerijos bei vadybos studijos. Taip pat pastebima, kad populiariausių studijų pirmajame dešimtuke rikiuojasi ir keturios inžinerinių studijų kryptys. Dvi iš jų (statybos bei elektronikos ir elektros inžinerijos) pateko ir tarp geriausiai apmokamų darbų.
Tokias tendencijas atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė pagal 2017 m. absolventų pajamos bei gautą darbą, praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo.

Geriausi liks Lietuvoje?
Dauguma šalies abiturientų ateityje planuoja gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tokią ateities viziją dažniausiai puoselėja gimnazijas baigę puikiais žinių vertinimais ir pasiturinčiais save laikantys moksleiviai. Mokiniai, kurių šeimos finansinė padėtis sunkesnė, o mokymosi rezultatai prastesni, dažniau save mato už Lietuvos ribų.

„Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja tik kas ketvirtas vaikas iš nepasiturinčios šeimos. Net ir įstojusieji dažniau mokosi kolegijose ar silpnesniuose universitetuose ir mažesnes vidutines pajamas po studijų baigimo žadančiose programose. Tad galima manyti, kad kukliau gyvenančių moksleivių planus išvykti iš Lietuvos lemia pragmatiškas savo galimybių vertinimas“, – daro išvadą G. Viliūnas.

1 iš 14 baigiamųjų klasių moksleivių artimiausiu metu neketina studijuoti, o kas septintas mokslo metų pabaigoje apklausoje dalyvavęs moksleivis dar nebuvo apsisprendęs dėl tolimesnio mokymosi. Dauguma abiturientų planuoja studijuoti Lietuvos universitetuose (30 proc.), kolegijose (26 proc.) bei profesinio mokymo įstaigose (8 proc.). 14 proc. dvyliktokų planuoja stoti į aukštąsias mokyklas užsienyje.

Pagal MOSTA duomenis parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien Vilniui – 698 metai. 4 išmanūs sprendimai, padėsiantys jį geriau pažinti

  ·          Vilniaus vardas pirmą kartą paminėtas kunigaikščio Gedimino laiškuose 1323 m., ši data ir laikoma miesto gimtadieniu ·          Tinklalapis „Neakivaizdinis Vilnius“ leidžia pasirinkti sostinės maršrutus pagal temas ·          Programėlė „Čiurlionis in Vilnius“ padės susipažinti su šio menininko kūryba ir sužinoti, kaip anksčiau atrodė sostinė ·          Tinklalapyje „We love Lithuania“ rasite virtualius turus po lankytinas sostinės vietas ·          Programėlėje „Vilnius Go“ pateikiamas ir mažiau žinomų sostinės vietų sąrašas Šiandien Vilnius švenčia 698-ąjį gimtadienį. Šįmet dėl karantino miesto šventė bus minima

4,5 milijono – sukčiams

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur. Per praėjusius metus LBA užfiksavo iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos – daugėja. 2020 m. LBA pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, įgyvendino prevencines saugumo internete kampanijas. „Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime

Pinigai pašto dėžutėje

Sausio 23 d. į Šilutės policijos komisariatą  kreipėsi 31 metų vyras, gyvenantis Laisvės al., Šilutėje, savo pašto dėžutėje radęs baltos spalvos voką su, kaip įtariama, padirbtais pinigais. Radinį vyras aptiko sausio 16 d. rytą, voke buvo 30 vienetų 50 eurų nominalo kupiūrų su vienodais serijos numeriais ir vienas 20 eurų nominalo banknotas. Įtariama, kad tai suklastoti pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų laikymo ir realizavimo. Sausio 24 d. naktį  Cintjoniškių g., Šilutėje, patikrinimui sustabdytas automobilis „VW Passat“, kurį vairavo

Rajone mažėja sergančių koronavirusu

Šiandien, sausio 25 d., paskelbta, kad Lietuvoje įregistruotas 541 naujas susirgimas koronavirusu. Šilutės rajone tik du  nauji atvejai. Iš viso rajone šiuo metu serga 945 asmenys, pasveiko 1235. Pastaruoju metu Šilutės rajone registruojama vis mažiau naujų COVID-19 susirgimų. Koronaviruso situacija po truputį stabilizuojasi ir Šilutės ligoninėje. Sausio 22 d. duomenimis, COVID-19 skyriuose buvo gydomi 26 pacientai. Nuo gruodžio pabaigos iki sausio vidurio ligoninėje nuolat buvo gydoma apie 50 koronavirusu sergančių pacientų, pastaruoju metu šių pacientų sumažėjo perpus. „Džiaugiamės matydami sveikstančius

Taip pat skaitykite