Studijas baigę absolventai uždirba nuo 370 iki 1500 eurų. Ar liks Lietuvoje?

Praėjus pusmečiui nuo mokslų baigimo, absolventų atlyginimai svyruoja nuo 370 iki pusantro tūkstančio eurų. Tokias tendencijas atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė.

Akimirka iš Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientų brandos atestatų įteikimo šventės. Natalijos Ivanovos nuotr.

LAMA BPO duomenimis, šiais metais daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose sulaukė stojantieji į programų sistemas (297), teisę (177), politikos mokslus (147), programų inžineriją (133). Po 127 asmenis pakviesta į Medicinos ir programų sistemų studijų programas. Kolegijose daugiausia studentų tikisi sulaukti tarptautinio verslo studijos – pakviesti 167 asmenys. Taip pat nemažai asmenų pakviesta studijuoti bendrosios praktikos slaugą (124), programų sistemas (116), reklamos vadybą (97). Nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio daugiausiai stojančiųjų pakviesta studijuoti estetinę kosmetologiją (406), programų sistemas (312), mediciną (308), teisę (267), tarptautinį verslą (233).

Rinkdamiesi populiariausias studijų programas – teisę, verslą, filologiją ar psichologiją – nesitikėkite didelio uždarbio.

Pasak MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, pagal absolventų gaunamas pajamas pirmauja šios studijų kryptys: gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika. Net 9 iš 10 daugiausiai uždirbančių absolventų baigė būtent šių sričių studijas.

Lyderė – programų sistemos
MOSTA atliktame tyrime teigiama, jog didesnėmis nei 1000 Eur pajamomis gali pasigirti tik 6 studijų krypčių absolventai. Didžiausias pajamas gauna programų sistemų (1455 Eur), gamtos išteklių technologijų (1198 Eur) ir informacijos sistemų (1153 Eur) krypčių absolventai. Taip pat daugiau nei 1000 Eur gauna informatikos (1152 Eur), andragogikos (1065 Eur), visuomenės saugumo (1061 Eur) sričių absolventai.

„Iš visų didžiausias pajamas gaunančių krypčių galima išskirti informacinių technologijų studijų kryptis, kurių absolventai ne tik gauna aukštas vidutines pajamas netrukus po studijų baigimo, tačiau ir įsidarbina į aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Tuo metu inžinerijos studijų absolventai, nors praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo ir uždirba daugiau nei šalies vidurkis, tačiau rečiau dirba darbuose, kuriems reikia aukštojo išsilavinimo“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas G. Jakštas.

Pasak analitiko, tokia situacija susiklosto todėl, kad pramonėje trūksta kvalifikuotų darbininkų, kuriuos turėtų rengti profesinės mokyklos, tad į šias vietas įsidarbina asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto tai nėra teigiamas reiškinys. „Tokia situacija ydinga visoms šalims: tiek pačiam darbuotojui, kuris, nors ir uždirba daugiau, nerealizuoja žinių ir įgūdžių, įgytų aukštojoje mokykloje, tiek verslui, kai tenka papildomai investuoti naujam darbuotojui mokyti. Tiek ir žvelgiant iš valstybės perspektyvos“, – sako analitikas.

Nepopuliarios programos
Nors didžiausias pajamas gauna baigusieji gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos, matematikos studijas, tačiau abiturientai kol kas į šių krypčių studijas nesiveržia. Kur kas dažniau renkamasi socialinius ir humanitarinės srities mokslus, nors jų absolventams įsilieti į darbo rinką sekasi vidutiniškai.

Viena iš priežasčių, anot G. Jakšto, galėtų būti tai, kad stojant reikalingas geros tiksliųjų mokslų žinios, o daugumos šių sričių vertinimai prasti (Lietuvos dešimtokų matematikos žinių vidurkis nesiekia net 5 balų). „Šalies moksleivių matematikos rezultatai yra prasti ir pastaraisiais metais negerėjo, mokymo metodai pasenę, mokiniai nesudominami šiuo mokslu, tad nenuostabu, kad didelė dalis abiturientų nenori ateities sieti su profesijomis, kuriose tikslieji mokslai lydės kasdien“, – pažymi G. Jakštas.

Įstoti lengva ir net nekainuos
Anot G. Jakšto, studijų pasirinkimą lemia ne vienas veiksnys: ir abituriento pomėgiai, ir galimybė po studijų toliau gilintis į dominančią sritį, ir galimybė baigus studijas gauti mėgstamą darbą. „Nors absolventų pajamos ir nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį turėtų būti vertinama studijų sėkmė, vis dėlto patys stojantieji nurodo, kad galimybė įsidarbinti ir po studijų baigimo dirbti gerai apmokamą darbą yra vienas pagrindinių kriterijų renkantis studijas“, – teigia G. Jakštas.

Yra populiarių studijų, kurias baigus laukia ir gera alga, pavyzdžiui, programų sistemos, tačiau tai veikiau išimtis. Kita vertus, nepopuliarios studijų programos sufleruoja gerą žinią būsimiems abiturientams: yra iš ko rinktis tarp gana gerą atlygį žadančių studijų krypčių. Į jas ir įstoti įmanoma, ir gauti valstybės finansavimą.

Pajamos tarp kolegijų absolventų
Tarp kolegijų absolventų daugiau nei 1000 eurų praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo gauna 4 studijų krypčių absolventai: programų sistemų (1358 Eur), mechanikos inžinerijos (1055 Eur), jūrų inžinerijos (1004 Eur) ir energetikos inžinerijos (1000 Eur) absolventai.

Tarp studijas kolegijose pasirinkusių abiturientų populiariausios yra verslo, slaugos ir akušerijos bei vadybos studijos. Taip pat pastebima, kad populiariausių studijų pirmajame dešimtuke rikiuojasi ir keturios inžinerinių studijų kryptys. Dvi iš jų (statybos bei elektronikos ir elektros inžinerijos) pateko ir tarp geriausiai apmokamų darbų.
Tokias tendencijas atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė pagal 2017 m. absolventų pajamos bei gautą darbą, praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo.

Geriausi liks Lietuvoje?
Dauguma šalies abiturientų ateityje planuoja gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tokią ateities viziją dažniausiai puoselėja gimnazijas baigę puikiais žinių vertinimais ir pasiturinčiais save laikantys moksleiviai. Mokiniai, kurių šeimos finansinė padėtis sunkesnė, o mokymosi rezultatai prastesni, dažniau save mato už Lietuvos ribų.

„Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja tik kas ketvirtas vaikas iš nepasiturinčios šeimos. Net ir įstojusieji dažniau mokosi kolegijose ar silpnesniuose universitetuose ir mažesnes vidutines pajamas po studijų baigimo žadančiose programose. Tad galima manyti, kad kukliau gyvenančių moksleivių planus išvykti iš Lietuvos lemia pragmatiškas savo galimybių vertinimas“, – daro išvadą G. Viliūnas.

1 iš 14 baigiamųjų klasių moksleivių artimiausiu metu neketina studijuoti, o kas septintas mokslo metų pabaigoje apklausoje dalyvavęs moksleivis dar nebuvo apsisprendęs dėl tolimesnio mokymosi. Dauguma abiturientų planuoja studijuoti Lietuvos universitetuose (30 proc.), kolegijose (26 proc.) bei profesinio mokymo įstaigose (8 proc.). 14 proc. dvyliktokų planuoja stoti į aukštąsias mokyklas užsienyje.

Pagal MOSTA duomenis parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Carlsberg“ pristatė pirmuosius pasaulyje alaus butelius iš medžio pluošto

„Carlsber Group“, kuriai priklauso ir „Švyturys – Utenos alus“, baigė kurti dviejų žaliojo plaušo butelio prototipus. Tai pirmi pasaulyje tokie alui skirti gamtoje suyrantys buteliai. Siekis sukurti tvarią gėrimų pakuotę – vienas iš „Carlsberg“ grupės tvarumo programos „Together Towards ZERO“ tikslų. Šioje programoje taip pat įsipareigojama visų grupės daryklų anglies dvideginio emisijas sumažinti iki nulio bei 30 proc. mažinti anglies dvideginio pėdsaką visoje vertės grandinėje. Du nauji prototipai Abu popierinio butelio prototipai pagaminti iš medžio pluošto ir yra visiškai perdirbami.

Vydūno bibliotekoje – Europos kalbų diena

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės Europe Direct informacijos centru, pakvietė vyresniųjų klasių mokinius į Europos kalbų popietę. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos II bg klasės moksleiviai su anglų kalbos mokytoja metodininke Aušra Zongailiene. Renginio tikslas – paskatinti jaunuolius domėtis Europos kalbomis. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė trumpai apžvelgė Europos kalbų dienos minėjimo tradicijas, akcentavo, kada pirmą kartą ši diena buvo paminėta Europos Taryboje, pabrėžė, kad per kalbas galima pažinti svetimas kultūras, o svarbiausia, jog kalbos vienija visas

Ekskursijos į biblioteką

Nuo rugsėjo 10 iki spalio 6 dienos Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Vilnius) parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945-1948“ sulaukė itin didelio kraštiečių susidomėjimo. Vieni iš pirmųjų parodos lankytojų buvo Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei dienos centro lankytojai, į biblioteką atlydėti socialinių darbuotojų Astos Rolandos Bietienės, Ievos Baškienės ir Genovaitės Viliušienės. Parodos apžiūra bei ekskursijos

Jaukumas vaiko kambaryje: kaip tokį sukurti?

Nuo to, kokioje aplinkoje augs vaikas, priklausys ir jo savijauta, todėl svarbu pasirūpinti jaukumu kambaryje. Kas galėtų padėti kuriant tokį kambarį, kuriame vaikas patirtų geriausias emocijas? Kokius baldus pasirinkti? Tiems, kurie ieško baldų ilgam laikotarpiui, derėtų pagalvoti apie tokius, kurie tiks augančiam vaikui. Be abejonės, rožinė spinta su ryškiais motyvais labai patiks mažai mergaitei, tačiau paauglei toks variantas greičiausiai pamažu taps nepriimtinas. Patartina rinktis ramesnių atspalvių baldus. Norint išskirtinumo pagal vaiko amžių, visuomet galima keisti kambario dekoro elementus.  Baldai vaikams