Stoniškiuose vyko vakaronė „Lietuvos vardas širdy įspaustas“

Bendra renginio dalyvių, svečių ir organizatorių nuotrauka atminčiai prie paminklinio akmens tremtinių kančioms atminti.

1941-ųjų birželio 14 diena juodomis raidėmis įrašyta Lietuvos istorijoje, kai gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta tūkstančiai niekuo dėtų lietuvių: išsilavinusių, aktyvių visuomeniniame gyvenime, pasišventusių savo kraštui ir Tėvynei Lietuvai… Skausmas ir amžinas klausimas „Kodėl? Už ką?“ tvyro daugumos tremtinių širdyse, net praėjus daugybei metų…

„Leiskit į tėvynę,

Leiskit pas savus,

Ten pradžiugs krūtinė,

Atgaivins jausmus…“

– šia visiems žinoma daina, atliekama Šilgalių kaimo etnografinio ansamblio „Kamana“ (vadovė – Aksavera Mikšienė), 2021 m. birželio 14 d. prasidėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialo organizuota literatūrinė-kraštotyrinė vakaronė „Lietuvos vardas širdy įspaustas“. Renginys buvo skirtas Gedulo ir vilties dienai bei didžiųjų trėmimų ir holokausto 80-mečiui paminėti. Renginio partnerė – Stoniškių seniūnija

 

Sibiro ledynai, taiga, Altajaus ir Kazachstano dykumos – ne pati geriausia aplinka džiaugtis gyvenimu. Tačiau ir tokiomis atšiauriomis sąlygomis priversti gyventi lietuviai stengėsi palaikyti vienas kitą, tad tuo sunkiu metu buvo sukurta daug puikių poezijos posmų ir tėvynės ilgesiu persmelktų dainų.

Tremtinio poeto Petro Zablocko eilėraščiu „Atsidūsėjimas“ bibliotekininkė Zofija Genutienė prisiminė jau negrįžtamai išėjusius Šilgalių bei Stoniškių tremtinius ir pakvietė juos pagerbti tylos minute. Įvairūs Gedulo ir vilties dienai paminėti skirti renginiai Stoniškiuose vyksta daugiau negu dešimtmetį, deja, tremtinių gretos vis retėja, jų susirenka vis mažiau…

Nuoširdumu dvelkė eilėraščiai apie Lietuvą, gimtinę, skambantys iš jaunųjų Pagėgių savivaldybės Stoniškių pagrindinės mokyklos skaitovų Ugnės Genytės, Ugnės ir Guodos Bartkučių bei Gyčio Gudavičiaus lūpų. Moksleiviai vakaronėje dalyvavusiems tremtiniams įteikė po simbolinę Lietuvos tautinių spalvų žvakelę. Skambėjo Antano Miškinio, Bernardo Brazdžionio, Juozo Kinderio ir kitų poetų eilės. Jas skaitė Stoniškių seniūnijos seniūnė Dalia Alkimavičienė ir seniūnijos darbuotojos Ignė Sauspreikšaitytė bei Sandra Barkauskaitė.

Labai įdomus buvo istoriko, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos vyresniojo istorijos mokytojo Roberto Maziliausko pranešimas. Akcentuota, jog tremtis siejama su daug senesniu laikotarpiu, kai buvo ištremiami pilietiški, apsišvietę žmonės, siekiant apgyvendinti atšiaurius Rusijos kraštus, o likusius neištremtus žmones padaryti paklusniais to meto santvarkai.

Prisiminimais apie žmonių nuvertinimą bei pastangas išgyventi dalijasi buvęs tremtinys stoniškietis Vytautas Valainis (kairėje).

Apie žmonių nuvertinimą bei pastangas išgyventi pasakojo buvęs tremtinys stoniškietis Vytautas Valainis. Jo prisiminimai kupini anų tolimųjų metų išgyvenimų. Renginyje dalyvavęs Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Kuturys palinkėjo tremtiniams sveikatos, stiprybės bei pabrėžė, jog būtina stengtis, kad tremtinių prisiminimai būtų užrašyti ir tokiu būdu išliktų ateities kartoms.

Pagėgių savivaldybės tarybos narys, literatas Remigijus Kelneris gražius linkėjimus renginio dalyviams ir svečiams išreiškė savo kūrybos eilėmis.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė uždegė žvakelę ir padėjo gėlių prie paminklinio akmens tremtinių kančioms atminti.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė uždegė žvakelę bei padėjo gėlių prie paminklinio akmens tremtinių kančioms atminti. Bibliotekos vadovė pasidalino įžvalgomis, jog yra ypač svarbu atminti šiuos skaudžius įvykius ir kiekvienas turėtų prisiimti atsakomybę šį žinojimą perduoti ateities kartoms.

Buvęs ilgametis Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos seniūno pavaduotojas Gintautas Stančaitis pasidalino prisiminimais apie prieš 5-erius metus kilusią idėją įprasminti Gedulo ir vilties dieną išskirtiniu ženklu Stoniškių seniūnijos parke. Šiems nemariems istoriniams įvykiams atminti skirtas paminklinis akmuo – nemažas, sunkus, tad šį sumanymą padėjo įgyvendinti būrys talkininkų, iš kurių vienas – vietinis kalvis Nerijus Paleckis, iškalęs užrašą „Tremtinių kančioms atminti, 2016 m.“. Čia net ne šventinę dieną kartais randama uždegta žvakelė kažkam prisiminti…

Bibliotekininkė Zofija Genutienė paragino tremtinius rašyti atsiminimus ir pristatė šilgališkės Bronės Bizauskaitės-Mockienės knygą „Tremties ir gyvenimo prisiminimai“, kurią dar 2010 m. parengė Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka. Šis leidinys gausiai iliustruotas autentiškomis, tremties laikus liudijančiomis fotografijomis.

Vakaronės metu skambėjo etnografinio ansamblio „Kamana“ atliekamos dainos: „Oi neverk, motušėle“, „Kur tas dulkėtas traukinys“, „Oi, sakalėli“, „Alyvų šakelė“ bei daug kitų, sukėlusių ir atminimų graudulį, ir šviesią, pakilią nuotaiką, kad gyvename savoje laisvoje, mylimoje  Lietuvoje…

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialo inf.

Nuotraukų autorė – Ramutė Vaitkuvienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite