Šilutės rajone, visoje Vakarų Lietuvoje šiais metais dažni uraganiniai vėjai, toks siautėjo ir vasario 17-ąją. Verta priminti, kad 1962 m. vasario 17-18 d. Šilutėje pūga truko 22 valandas, vėjo greitis per pūgą siekė 20 m/s, o gūsiuose net 26 m/s.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia ir apie kitus vasario mėnesių ekstremalius reiškinius Lietuvoje.

1956 m. vasario 1 d. Utenoje buvo 42,9 laipsnio šalčio.

1990 m. vasario 21 d. Kybartuose ir Jonavoje buvo 16,5 laipsnio šilumos.

2012 m. vasario 5 d. Radviliškyje buvo 33 laipsniai šalčio.

1969 m. vasario 8-11 dienomis Panevėžyje siautėjo ilgiausia pūga, trukusi net 78 val. 25 min. (ilgiau nei tris paras), vėjo greitis buvo 16 m/s, o gūsiuose – iki 20 m/s.

1980 m. vasario 22-25 d. Biržuose maksimalus sudėtinio apšalo ir šlapio sniego apdrabos skersmuo siekė 68 mm, o masė sudarė 152 g.

Šių metų sausio 2 d. Kybartuose buvo iki 9,1 laipsnio šilumos, šalčiausia buvo sausio 12 d. Varėnoje – 17,6 laipsnio šalčio.

Mažiausiai kritulių sausį iškrito Joniškyje (25 mm), daugiausiai – Kartenoje (152 mm).

Paskutinę sausio mėnesio dieną sniegas dengė beveik visą Lietuvą, storiausia danga buvo rytinėje šalies pusėje, Dūkšte – 18 cm, Anykščiuose – 17 cm.

Saulė sausį Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 42 val.:  ilgiausiai – Kybartuose, 57,0 val., trumpiausiai – Telšiuose, 30,9 val.

Pirmasis šių metų mėnuo pasitaikė labai vėjuotas, didžiausias vėjo greitis siekė 19,0-35,5 m/s. Panevėžyje, Šilutėje, Šventojoje ir Ventėje registruoti stichinio vėjo atvejai, o sausio 14 d. ir 30 d. Ventėje užfiksuotas katastrofinis vėjas (atitinkamai 35,5 m/s ir 34,7 m/s).

Pirmomis sausio mėnesio dienomis dirvožemis daug kur buvo įšalęs iki 8-17 cm, Biržuose – 25 cm, tačiau mėnesio pradžioje kartu su atkeliavusiais šiltesniais orais įšalęs dirvožemio sluoksnis pradėjo plonėti ir sausio 5-6 d. beveik visur šalyje nebebuvo įšalo. Situacija vėl pradėjo keistis sausio 7 d. rytą, kai po šaltesnės nakties vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Storiausias įšalusio dirvožemio sluoksnis užfiksuotas sausio 13 d. rytą ir daug kur siekė 7-23 cm, Biržuose – net 37 cm. Antroje mėnesio pusėje dirvožemio įšalimo gylis vietovėse kito nežymiai – paskutinę mėnesio dieną storiausias įšalas išliko Pietų ir Rytų Lietuvoje bei siekė 15-27 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir svyravo apie 1-7 cm.

Stichinis vandens lygis buvo Gėgėje ties Plaškiais sausio 4-15 dienomis, Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne 5-25 dienomis (28 d. vėl prasidėjo) bei Leitėje ties Kūlynais nuo sausio 4 d. iki pat mėnesio pabaigos.

Pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį upių vandens lygis sparčiai kilo. Didžiausi vandens lygio pokyčiai stebėti Ventoje ties Leckava, Nevėžyje ties Panevėžiu, Nevėžyje ties Babtais, Minijoje ties Kartena, Bartuvoje ties Skuodu, Nemune ties Panemune, Akmenoje-Danėje ties Kretinga bei Jūroje ties Taurage, kur vandens lygis pakilo 87-171 cm per parą. Vakariniuose Lietuvos rajonuose antrasis pikas pasiektas sausio mėnesio paskutinėmis dienomis, kuomet pučiant vakarų krypčių vėjui susidarė patvanka ir upių vanduo negalėjo ištekėti į Baltijos jūrą ar Kuršių marias.

Sausio mėnesį ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas, ledonešis) upėse stebėti visoje Lietuvoje.

http://www.meteo.lt/lt inf.