Sterkus šiemet bus galima žvejoti tik nuo birželio 1 dienos

Pagauti žuvį viena ranka per vieną minutę – šlapias darbas. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo.

Įsigaliojus naujiems Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimams, keičiasi kai kurių rūšių žuvų žvejybos draudimo laikotarpiai. Tai susiję su žuvų apsauga neršto metu ir jų išteklių tausojimu.

Sterkus šiemet bus galima žvejoti tik nuo birželio 1 d, o ne nuo gegužės 20 d., kaip buvo iki šiol. Per vieną žvejybą bus leidžiama sugauti ne daugiau kaip du ir ne mažesnius kaip 45 cm dydžio sterkus.

Taisyklės leidžia vienos žvejybos metu  sugauti vieną šamą, ne daugiau kaip po dvi lydekas, marguosius upėtakius, kiršlius, salačius, ūsorius, po tris vėgėles, ungurius, ne daugiau kaip po penkis šapalus, menkes (bendras šių žuvų kiekis negali būti didesnis nei penki). Be to, vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių kiekis ir dydis neribojamas).

Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiama sugauti neribotai. Į šį svorį neįskaičiuojama paskutinė sugauta žuvis. Pavyzdžiui, jeigu žvejys jau yra sugavęs 4,5 kg žuvies ir sugauna dar vieną, sveriančią 0,7 kg, tai nebus pažeidimas. Taisyklės nebūtų pažeistos, sugavus ir nepaleidus vienos žuvies, sveriančios daugiau kaip 5 kg, jei ji sugauta laikantis reikalavimų.

Nuo gegužės 21 d. nebegalios draudimas gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose. Žvejai turėtų nepamiršti, kad šiuo metu tebedraudžiama gaudyti žiobrius – juos vėl bus galima  žvejoti tik nuo birželio 16 d.

Aplinkosaugininkai primena, kad  siauražnyplius vėžius draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d., o plačiažnyplius –  visus metus. Šiuo metu leidžiama gaudyti tik invazinius (rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kartono vartojimo nauda ir picų dėžės

Pakavimo priemonės reikalingos daugeliu gyvenimo atvejų: kai norima į dėžes sandariai sudėti daiktus, nes tenka kraustytis; dėžės reikalingos konditerijos gaminiams laikyti ir t. t. Dėžės kainuoja nebrangiai, todėl jas naudoja daugelis, kadangi jos tikrai palengvina gyvenimą, kuomet reikia produktus ar daiktus saugiai ir gražiai perkelti iš vienos vietos į kitą. Kartonas yra viena populiariausių pakavimo medžiagų, mat tai švari ir ekologiška medžiaga, kurią galima perdirbti, kainuoja nebrangiai. Kartonas yra paveikus klimatiniams veiksniams, todėl greitai suyra, tinka antriniam naudojimui. Dėžės pagal

Kodėl verta rinktis kačių maistą „Ontario“?

Katės – vienos iš mylimiausių naminių gyvūnų, kurioms patinka šiluma ir dėmesys. Dauguma kačių gyvena namuose ir į lauką eina tik kartu su šeimininkais, todėl derėtų užtikrinti visas sąlygas, kad augintinis namuose jaustųsi gerai ir jam tikrai nieko netrūktų. Tai padaryti nėra sunku, nes dauguma gyvūnų mėgsta tai, ką išrenka šeimininkas. Išsirinkti geriausius daiktus ir maisto produktus gali padėti konsultantas, kuris yra gyvūnų parduotuvėje, taip pat veterinaras ar internetinėse parduotuvėse esantys aprašai, skirti apibūdinti kačių daiktams ar maisto produktams. Šie

Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto. Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje. Gudrybės šaldytuve Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi

Įspūdžiai po savanorystės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Kiekvienas žmogus savanorystės reikšmę suvokia savaip. Standartinis apibrėžimas skamba taip: įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunama piniginio atlygio.   O kas mums yra savanorystė? Iš pradžių ši veikla mums reiškė papildomą 0,25 balą, kuris būtų priskaičiuojamas stojant į universitetą. Tačiau laikui bėgant supratome, jog savanorystė yra kur kas daugiau. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje praleistos valandos virto ne tik malonumo, džiaugsmo, bet ir pažinimo šaltiniu.

Taip pat skaitykite