Statistinio kandidato portretas – vedęs ir pasiturintis 49 metų vyras

Vasario 3 d., likus 30 dienų iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis ir kt.

49-erių „Vytautas“

Jei apibendrintume visus VRK turimus duomenis ir iš jų sukurtume vieno statistinio kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus portretą, jis parodytų, kad artėjančiuose rinkimuose dalyvauja beveik 49 metų sulaukęs, santuokoje gyvenantis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia apie 100 tūkst. eurų.

Dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose VRK registravo 13 797 kandidatus. 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais.

Lyginant su 2019 m. rinkimais, šiemet kandidatuoja panašus skaičius asmenų. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 13 732 kandidatus dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose ir 413 asmenų, kurie siekė merų postų.

VRK turimi duomenys rodo, kad šiemet į savivaldybių tarybas kandidatuoja 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų. Tačiau kovoje dėl merų postų lyčių dinamika kinta: į merus kandidatuoja 74 proc. vyrų ir 26 proc. moterų.

Vidutinis kandidatų amžius – mažai tesikeitė  

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis rinkimų dieną sieks 48 metus ir 10 mėnesių. 2019 m. šis vidurkis siekė 48 metus ir 1 mėnesį.

Įdomus faktas, kad 38 kandidatai kovo 5-ąją, rinkimų dieną, švęs savo gimtadienį, 6 iš jų – minės jubiliejinę sukaktį.

Beveik ketvirtadalį, apie 25 proc., kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 50 iki 59 metų. 22 proc. asmenų yra 40–49 metų amžiaus. Panašų skaičių – 21 proc. – sudaro kandidatai, kuriems yra 30–39 metai. 19 proc. kandidatų yra 60–69 metų amžiaus. 8 proc. sudaro asmenys, kuriems yra 18–29 metai. 70–79 metų amžiaus grupėje esantys asmenys sudaro 4 proc. kandidatų. 80–89 metų sulaukusių kandidatų – 0,4 proc.

Vyriausio amžiaus kandidatą vyrą savo gretose turi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jos sąraše yra Ukmergės rajone kandidatuojantis asmuo, kuriam rinkimų dieną bus 94 metai.

 

Jauniausios kandidatės yra trys 18 metų merginos iš Laisvės partijos, kandidatuojančios į Joniškio rajono savivaldybės tarybą.

 

Į jauniausių kandidatų gretas taip pat patenka ir 18-metis vaikinas, kandidatuojantis Utenoje, politinio komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ sąraše.

Jauniausias kandidatas į merus – Prienuose

Jauniausią kandidatą į merus kelia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Į Prienų rajono savivaldybės vadovo postą pretenduoja 24 metų sulaukęs vaikinas.

Solidžiausio amžiaus kandidatą į Druskininkų merus deleguoja Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rinkimų dieną jam bus 73-eri.

Vidutiniškai vienas kandidatas disponuoja beveik 100 tūkst. eurų turtu

Kartu su pareiškiniais dokumentais kandidatai privalėjo pateikti VRK savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Susumavus visų kandidatų deklaruoto turto sumas (privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos) ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas asmuo disponuoja apie 100 tūkst. eurų turtu.

Kad neturi jokio turto, deklaracijose nurodė 1379 kandidatai. Jie savo deklaracijose įrašė nulius. Dauguma jų kandidatuoja su politiniais komitetais.

Atsirado du kandidatai, kurie savo turto deklaracijose nurodė turintys po 1 eurą. Vienas jų rinkimuose dalyvauja su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politine partija, kitas į rinkimus eina su politiniu komitetu „Drauge su Jumis“.

Kandidatų sąraše – 109 milijonieriai

VRK duomenimis, šiemet rinkimuose varžysis 109 milijonieriai.

Trys turtingiausi asmenys kandidatuoja Šiaulių rajone, Klaipėdos miesto ir Vilniaus miesto savivaldybėse.

Skaičiuojant privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pinigines lėšas, didžiausiu turtu (neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas) disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių rajone keliamas kandidatas (26 milijonai 667 tūkstančių eurų). Antroje vietoje – politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatas, kurio deklaracijose – 19 milijonų ir 30 tūkstančių eurų. Trečioje vietoje pagal disponuojamo turto sumą yra Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas, deklaravęs turintis turto už 9 milijonus 328 tūkstančius eurų.

Daugiausia milijonierių yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos gretose – 19. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai į rinkimus kelia 18 milijonierių. Tarp Lietuvos socialdemokratų partijose deleguojamų kandidatų – 14 asmenų, deklaravusių turto už daugiau kaip milijoną eurų. Su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į rinkimus eina 13 milijonierių. Su Liberalų sąjūdžiu – 9.

8 milijonieriai kandidatuoja su partija „Laisvė ir teisingumas“. Po 4 milijonierius deleguoja darbo partija ir Lietuvos regionų partija. Po 3 – Laisvės partija ir politinis komitetas „Vieningas Kaunas“.

Po 2 asmenis, kurie disponuoja daugiau kaip milijono vertės turtu, kelia Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos žaliųjų partijos koalicija „Už laisvę augti“, Lietuvos žaliųjų partija, politinis komitetas „Vieninga Plungė“ ir politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“.

Po 1 milijonierių savo sąrašuose kelia Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija), Krikščionių sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, politinis komitetas „Švari savivalda“, politinis komitetas „Už Druskininkus“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).

Kandidatų pateiktais duomenimis, daugiausiai skolų turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos, Lietuvos regionų partijos ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatai.

Beveik 44 proc. kandidatų nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą

Šiemet teikdami pareiškinius dokumentus VRK, 43,9 proc. kandidatų savo anketose nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Lyginant su 2019 m. rinkimų duomenimis, tai yra apie 10 proc. daugiau (2019 m. tokių kandidatų buvo 33,7 proc.).

8,4 proc. kandidatų nurodė, kad yra įgiję aukštesnįjį, 7,9 proc. – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. 7,5 proc. – aukštąjį, 7,1 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą, 6,9 – vidurinį, o 17 proc. kandidatų pasirinko iš viso nenurodyti rinkėjams, kokius mokslus yra baigę.

Daugiausiai turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą kandidatų yra Lietuvos socialdemokratų partijos gretose – 1123.

Antroje vietoje pagal labiausiai išsilavinusių kandidatų skaičių  yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše – 966.

Trečioje vietoje pagal išsilavinimą yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kelianti 742 universitetą baigusius kandidatus.

Mažiausią skaičių aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių kandidatų kelia politinis komitetas „Raseinių žemaitis“. Po 3 universitetą baigusius kandidatus yra politinių komitetų „Atsigręžkime į žmogų“ ir „Siekime kartu“ gretose.

Duomenis apie išsilavinimą kandidatai nurodo savo biografijose. VRK neturi pareigos tikrinti šių duomenų tikslumo.

Rinkimuose – apie 500 turinčių teistumą

VRK duomenimis, šiemet savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvauja apie pusę tūkstančio teistumą už padarytą nusikalstamą veiką turintys kandidatai.

Informaciją apie kandidatų teistumą VRK tikrino bendradarbiaudama su Informatikos ir ryšių departamentu prie LR vidaus reikalų ministerijos. Nuteistųjų duomenų bazėje esantys duomenys atskleidžia, kad į savivaldas kandidatuoja įvairias nusikalstamas veikas praeityje padarę ir už jas bausmes jau atlikę asmenys.

2019 m. dėl savivaldybės tarybos nario mandato varžėsi 244 teisti kandidatai (1,8 proc.), o mero mandato tuomet siekė 23 teisti kandidatai (5,6 proc.).

Kita informacija

Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Mindaugas ir Kęstutis.

Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčių – Daivos, Linos ir Rasos vardus.

Daugiau kaip 61 proc. kandidatų savo biografijose nurodė, kad yra susituokę. 13 proc. deklaravo, kad yra nevedę arba netekėjusios. Beveik 11 proc. pažymėjo, kad yra išsiskyrę. Kandidatai-našliai sudaro beveik 4 proc. Esantys partnerystėje nurodė 0,5 proc. kandidatų. Daugiau kaip 10 proc. duomenų apie savo šeiminę padėtį nepateikė.

Informacija apie šiuos duomenis yra nuolat prieinama viešai VRK interneto svetainėje.

VRK informacija

2 komentarai

  • klausimas

    2015 m šitas sukčius A. Gorodeckas, klastojo rinkimų biuletenius ir Vyriausiojo administracinio Teismo buvo nubaustas. Sustabdyta jo narystė socialdemokratų partijoje ir toks brudas vėl taikosi į Tarybą ?

  • Pas į klausimą

    statyk:(1:1,5)
    nepapataikys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti patikimą vielos gaminių gamintoją?

Plieninė viela yra labai svarbi daugeliui pramoninių ir komercinių įrenginių. Ši universali viela yra ypač patvari ir atspari korozijai, todėl įvairiose rinkose vertinama kaip patikima  ir ilgalaikė. Nors labai svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą, negalima pamiršti ir gamintojo. Čia aptarsime, kokios aplinkybės yra svarbiausios lyginant vielos gamintojus, kad būtumėte tikri, jog už savo investicijas gausite geriausią kokybę.   Vielos gaminiai – kaip pasirinkti geriausią gamintoją savo poreikiams?  Rinkdamiesi vielos gamintoją atsižvelkite į šiuos veiksnius: Paslaugos ir įranga. Profesionalus vielos gamintojas pasiūlys

Vydūno viešojoje bibliotekoje – akcija „Skaitmeninės savaitės 2024“

Nenutrūkstamas žinių siekis vienija šalis, tautas ir skirtingas kartas. Tuo įsitikinta 2024 m. gegužės 13–31 d. visoje Europoje organizuotos kasmetinės skaitmeninės įtraukties ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcijos – iniciatyvos „Skaitmeninės savaitės 2024“ metu. Akcijos koordinatorė Lietuvoje – asociacija „Langas į ateitį“. Akcijos metu visi norintieji praleisti laiką smagioje draugijoje bei pagilinti žinias informacinių technologijų panaudos srityje dalyvavo tiesioginių transliacijų internetu „Skaitmeninis imunitetas: kaip sustiprinti PIN kodų apsaugą ir atsparumą sukčiams“ ir „Nebūk be ryšio“ peržiūrose. Jos vyko Pagėgių sav. Vydūno

Rusnėje – triguba šventė

Rusnės bendruomenė „Rusnės sala“ turi kuo džiaugtis ir moka švęsti. O gegužę švęsti progos buvo net trys. Gegužės 18 dieną Rusnės bendruomenė paminėjo savo veiklos 20-metį, estakados 5 metų jubiliejų ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo 33-iąsias metines. „Rusnės salos“ bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas paviešintame įraše ir džiaugiasi, ir daug dėkoja: „Dėkojame visiems svečiams už parodytą dėmesį salos žmonės, dėkojame tiems, nuo kurių priklausė, ar prieš penkerius metus pastatyta estakada čia iš viso bus“.

Draudimo rinka praėjusiais metais išaugo penktadaliu

Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. šalies draudimo rinka tiek pagal įmokas, tiek pagal išmokas išaugo beveik penktadaliu. Privalomojo transporto priemonių, turto, kasko ir medicininių išlaidų draudimo įmokų apimtis padidėjo reikšmingai, investicinio gyvybės draudimo – nuosaikiai. „Spartų ne gyvybės draudimo rinkos augimą iš esmės lėmė infliacija – draudimo rinka į ekonomikos tendencijas reaguoja su vėlavimu, todėl, nors apskritai infliacija mažėjo, draudimo rinkoje jos poveikis vis dar buvo didelis – tiek vertinant įmokas, tiek išmokas. Praėjusiais metais stebėjome dviejų didelių įmonių susiliejimą,

Taip pat skaitykite