Smurtą šeimose lemia pašalpos ir mėnulio fazės…

Smurto artimoje aplinkoje atvejų pasitaiko kone kasdien. Policijos pareigūnų suvestinės mirga nuo pranešimų apie mušamas žmonas ar sugyventines. Štai faktai iš vienos paros policijos užregistruotų kriminalinių įvykių suvestinės:

„2015-08-11 namuose, Aukštumalės g., vyras, gim. 1970 m., naudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę, gim. 1971 m., suduodamas ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu į veidą bei po kartą į šonus“.
„2015-08-11 apie 14 val. prie namo, Ajerų g., Šilutėje, vaikinas, gim. 1997 m., naudojo fizinį smurtą prieš tėvą, gim. 1970 m., suduodamas jam ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu į įvairias vietas bei spirdamas vyrui į koją“.
„2015-08-11 Grabupių k. neblaivus vyras, gim. 1984 m., naudojo fizinį smurtą prieš mažametį sūnų, gim. 2006 m.“.

Pareigūnai sukontroliuoti nepajėgia
Šilutės r. policijos pareigūnai per parą vidutiniškai užfiksuoja apie 50 įvykių. Daugumą jų sudaro smurtas artimoje aplinkoje. Šiais metais jau užfiksuoti 505 tokie atvejai. Pasak Šilutės r. policijos komisariato viršininko Sigito Mikutavičiaus, nors pareigūnai nemažai gauna pranešimų dėl įsibrovimų, vagysčių, užpuolimų, viešosios tvarkos pažeidimų, tačiau ir juos nustelbia smurto atvejai.
Nuo šių metų sausio iki liepos policijos pareigūnai užfiksavo net 5044 skirtingus įvykius. Iš jų buvo gauti 1089 pranešimai dėl padarytų vagysčių, įsibrovimų ir smurto šeimose. „Neblaivus vyras naudojo fizinį smurtą prieš žmoną, suduodamas jai kumščiu į veidą…. Vyras spyrė sugyventinei koja į kaklą…“ Tokie pranešimai mirga policijos paros įvykių suvestinėse.

Pasak Šilutės r. policijos komisariato viršininko Sigito Mikutavičiaus, policijos pareigūnai daugiausiai užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje atvejų.

Pasak Šilutės r. policijos komisariato viršininko Sigito Mikutavičiaus, policijos pareigūnai daugiausiai užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje atvejų.

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai smurtauja moterys. Apie vieną tokį „Pamarys“ neseniai informavo, kai neblaivi moteris puolė savo sugyventinį su peiliu, o vėliau metė į jį stiklainį. Šiais metais 46 vyrai patyrė moterų smurtą, pernai tokių įvykių būta mažiau – 31.
„Kai policijos pareigūnai reaguoja į tokius pranešimus, paviešina, žmonės tampa daug drąsesni. Jie nebebijo kreiptis ir prašyti policijos pagalbos, ypač kai pastebi pareigūnų darbą, jog šie tikrai padeda. Tačiau kol kas smurto atvejų mes nevaldome“, –„Pamario“ korespondentei pasakojo Šilutės r. policijos komisariato viršininkas S. Mikutavičius.
Praėjusį savaitgalį Šilutės pareigūnai užfiksavo net 94 skirtingus atvejus. Policijos pareigūnams tokie skaičiai nebekelia nuostabos. Pasak Policijos komisariato viršininko, gyventojai daugiau kreipiasi į policiją nei anksčiau. „Žmonės skambina ir praneša, jei mato priekyje važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas įtartinas. Gyventojai skambina ir dėl gyvulių bei gyvūnų, kurie ne taip pririšti arba su jais kažkas negerai. Pareigūnai sulaukia įvairiausių skambučių“, – informavo S. Mikutavičius.
Šilutės policijos pareigūnai mieste pastebi dar vieną problemą – naktimis gyvenamuosiuose kvartaluose sklinda triukšmas. Iki liepos pareigūnai jau užfiksavo net 170 viešosios tvarkos trikdymo atvejų. Kai kam šis pažeidimas gali atrodyti menkavertis, tačiau Policijos komisariato vadovas mano kitaip: „Kai naktimis garsiai leidžiama muzika, o su jumis gyvena sergantis žmogus ar tuo metu miega vaikas, o jums patiems kitą dieną reikia į darbą – tikrai nepailsėsi. Triukšmas naktimis erzina žmones“.
Kaltininkas aiškus
Policijos pareigūnai yra pastebėję, kas daro įtaką smurto aplinkiniams gausai. Pareigūnų patirtis rodo, kad tokių nusikaltimų gausą lemia pašalpų gavimo dienos ir… mėnulio fazės. Pareigūnams sunkiausias laikotarpis būna bet kurio mėnesio tarpsnis tarp 10 d. ir 20 d. Būtent šiomis dienomis gyventojams yra mokamos pašalpos.
„Kai žmonėms išmokamos pašalpos, tada prasideda girtavimai, įvyksta įvairių buitinių konfliktų, kyla muštynės, triukšmaujama. Per tam tikras mėnulio fazes pasireiškia dar įdomesni atvejai. Kai kuriems gyventojams ima rodytis ateiviai iš kosmoso, aplinkui laksto ežiai, kurmiai…“ – pareigūnų kasdienybe dalijosi S. Mikutavičius.
Minėtąsias mėnesio dienas pareigūnai vadina pavojingomis. Todėl tomis dienomis sustiprinamos ir policijos pajėgos. Švenčių metu pareigūnų taip pat dirba kur kas daugiau negu paprastomis dienomis. Pasak Šilutės r. policijos viršininko, per šventes budi trigubai daugiau pareigūnų. Švenčių metu fiksuojama daugiau ir pažeidimų.
Šilutės r. policijos komisariato viršininkas įsitikinęs, kad girtų asmenų būtų kur kas mažiau, jei šventės nesitęstų iki išnaktų. „Šventės turi būti organizuojamos ne naktį, bet dienos metu“, – mano S. Mikutavičius. Pajėgos stiprinamos ir po švenčių. Po jų pasitaiko daugiau neblaivių vairuotojų. „Neblaivių asmenų daugiausiai sulaikoma pirmadienio rytą, tada mes ir blokuojame kelius. Dažnai neblaivių vairuotojų pasitaiko kaimuose“, – sakė S. Mikutavičius.
Pareigūnai imasi priemonių
Norėdami ne tik išsiaiškinti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus, bet ir sudrausminti eismo dalyvius, visą rugpjūčio mėnesį visoje šalyje organizuojamos įvairios prevencinės eismo saugumo užtikrinimo priemonės. Tokių veiksmų imasi ir Šilutės rajono policijos pareigūnai. Nuo rugpjūčio 1 iki 9 d. rajone vyko transporto priemonių greičio bei pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė. Įprastai kiekvieną savaitgalį rengiami vairuotojų blaivumo tikrinimai. Po tokios akcijos Šilutės pareigūnai užfiksavo net 115 įvairių KET pažeidimų. Greičio kontrolės metu nustatyti 65 pažeidėjai, o pavojingo ir chuliganiško vairavimo akcijos metu teužfiksuotas vienas pažeidimas.
Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad rugpjūčio 10-16 d. bus vykdoma saugos diržų, šalmų naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė, naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant kontrolė bei atšvaitų ir kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimo tamsiuoju paros metu kontrolė. Be to, Žolinės savaitgalį, kaip ir kiekvieną vasaros savaitgalį, vyks vairuotojų blaivumo patikros.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Hits: 190

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite