Slaugytojų darbo dešimtmečiai Šilutės ligoninėje

Gegužės 12 d. – Tarptautinė slaugytojų diena

Šilutės ligoninėje pluša kelios ilgiausiai įstaigoje dirbančios vyresniosios slaugytojos. Jos visų mylimos, vertinamos ir gerbiamos. Šios kelios moterys nesusigundė kitais darbo pasiūlymais ir liko ištikimos vienai darbovietei – Šilutės ligoninei. Yra dirbančių daugiau kaip 30 metų. „Jei nemyli žmogaus, šio darbo dirbti negali. Tai pašaukimas suprasti, globoti ir padėti“, – it susitarusios kalbėjo moterys.

Išdirbusi 35 metus
Traumatologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Birutė Kraftienė yra kilusi iš Kelmės rajono. Baigusi Šiaulių medicinos mokyklą, gavo paskyrimą į Šilutės ligoninę. Dirbti pradėjo medicinos sesele, vėliau tapo vyresniąja slaugytoja. Praėjusių metų rugpjūtį sukako 35 metai, kai ši moteris slaugo ligonius ir jiems padeda. Dirbdama Šilutėje Birutė susipažino ir su savo žmogumi, ištekėjo ir liko čia visam laikui.
Ji prisimena, kaip viskas atrodė tądien, kai tik pradėjo dirbti medicinos sesele: „Traumatologijos skyrius buvo baisus, koridorius – ilgas ir šiurpus, o sienos – tamsios, apgriuvusios… Pirmas įspūdis išgąsdino. Neslėpsiu, kamavo mintys: „Kur aš čia pakliuvau…“
Užtat labai šiltai priėmė kolektyvas, visi šalia buvę draugiški, malonūs, besišypsantys. Gal tai ir užgožė tą bauginusią aplinką. B. Kraftienė džiaugiasi ir dabartiniu savo kolektyvu, kuriame prabėgo daug metų. „Mes, visos slaugytojos, esame kaip seserys. Kartu praleidžiame daug laiko, dirbame, viena nuo kitos jokių paslapčių neturime“, – pasakojo B. Kraftienė. Pasirodo, slaugytojos viena apie kitą žino beveik viską.
Praeityje buvo nelengva, tekdavo sunkiai budėti naktimis, mat pacientų būdavo labai daug. Mat ligoninė neturėjo Reanimacijos skyriaus, į Traumatologijos skyrių sugabendavo pacientus ir labai sunkios būklės. Dabar sunkūs ligoniai patenka į Reanimacijos skyrių, daug kas ligoninėje bėgant metams keitėsi į gera, tačiau slaugytojos svarbiausias darbas yra slaugyti, padėti, globoti, rūpintis ligoniais ir dieną, ir naktį. „Įvairūs lūžiai, kitokios sunkios traumos, daug pacientų po operacijų ir ilgai gulinčių lovoje, kuriems reikalinga ypatinga slauga ir dėmesys“, – apie šių dienų rūpesčius pasakojo slaugytoja. Jos prisiminimuose iš praeities išlikusi naujametinė budėjimo naktis, kai skyriuje buvo apie 60 pacientų. Lovos, kušetės buvo išrikiuotos net koridoriuje… Tą šventinę naktį ji budėjusi viena, o įvairiai susižalojusius, traumuotus asmenis vis vežė ir vežė. Juos suguldyti padėjusi sanitarė. „Ji manęs paklausė, kur guldysime ligonius, o aš jai atsakiau, kad ten, kur dar rasi laisvą lovą… Rytą, kaip visada, einu matuoti ligonių temperatūros, vienoje palatoje matau guli ir vyrai, ir moterys…“, – prisiminimais dalijasi B. Kraftienė.


Prisipažįsta nesuklydusi
1979 m. Šilutės ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje pradėjo dirbti Virginija Mykolaitienė, jau 38 metų slaugytojos darbo stažą turinti šilutiškė. „Aš niekada nedariau to, kas man nepatikdavo. Visada dirbau tai, ko trokšta širdis. Šis darbas man patinka – nesuklydau“, – atviravo V. Mykolaitienė.
Moteris džiaugiasi, jog dabar sąlygos Šilutės ligoninėje labai geros. Mat prisiminusi, kaip sunkiai sekėsi darbo pradžioje, net sustingsta. Anuomet ligonių netrūko, darbas buvo sunkus, nes dirbo vos viena slaugytoja ir kelios felčerės. Nors ir jų nuolat šalia nebuvo – važiuodavo pagal iškvietimus. Vyr. slaugytoja mena tas dienas, kai Priėmimo – skubios pagalbos skyrius buvo nepatogioje vietoje. Šiuo metu ten operacinė. Pasirodo, greta esančiais laiptais reikėjo neštuvais užnešti ligonį… „Tada dar nebuvo kompiuterių, visas ligos istorijas, kitus dokumentus reikėjo pildyti ranka. Nors ir dabar nemažai rašome…“ – pasakojo moteris.
Pacientų atveža įvairių: po avarijų, gaisrų, kitų nelaimių, muštynių, ištikus insultui, infarktui, apsinuodijus ar staiga pasijutus labai blogai – visiems reikia rasti vietos, padėti ir dokumentus užpildyti. Anot jos, ir dabar šis darbas menkai pasikeitė, tik slaugytojų padaugėjo, krūvis mažesnis, aplinka visai kitokia, daugiau patogumo.
Moteris kolektyvą mini vien geru žodžiu: malonu bendrauti, galima pajuokauti. Pasak vyr. slaugytojos, Priėmimo – skubios pagalbos skyrių vadina ligoninės atspindžiu. Kai bėda, pirmiausia pacientai praveria šio skyrius duris, nesvarbu, diena ar naktis.


Dienos operacinėje
Net 46 metus ligoninėje, operacinės padalinyje, dirba slaugytoja Zelma Lakštinienė. Ji nuo pat darbo pradžios tame pačiame padalinyje, kaip ir trys kitos bendraamžės slaugytojas – tai Elena Liepienė, Nijolė Saldauskienė ir Aldona Budrikienė.
Vyr. slaugytoja Z. Lakštinienė yra baigusi Klaipėdos medicinos mokyklą, atvyko dirbti į Šilutę, nors yra kilusi iš Tauragės. Moteris pasakojo, kad pradžia jai buvusi itin sunki: „Aš buvau drovi, visko bijojau – juk nieko nemokėjau. Dar kitas miestas…“ – atviravo Z. Lakštinienė. Pasak vyr. slaugytojos, dveji pirmieji metai buvę įtempti ir sunkūs. Net buvo įsitikinusi, kad tai ne jai ir norėjusi išvažiuoti dirbti kitur.
Z. Lakštinienė slaugytoja dirbo ištisus du dešimtmečius, o nuo 1999 m. – vyr. slaugytoja. „Po kurio laiko susitaikiau su darbu, man sekėsi labai gerai. Darbą aš pamilau ir nenorėjau keisti į kitą, todėl, kai paskyrė mane vyr. slaugytoja – ašarų nesulaikiau“, – pasakojo moteris.
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės