Skulptūros ir tapybos draugystė Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Miesto šventė – ypatingas įvykis vietiniams gyventojams ir svečiams, kai galima daug ką pamatyti, išgirsti, sužinoti ir, žinoma, pasidžiaugti. Šiemet dėl karantino apribojimų Šilutės miesto šventė, tradiciškai vykstanti gegužės paskutinį savaitgalį ir trunkanti ne vieną dieną, paminėta santūriau – gegužės 29 d. surengta Šilutės diena. Šia proga Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidarytos kraštiečių tautodailininkų Virginijos Kazlauskienės (Panevėžys) ir Petro Balsio (Gargždai) darbų parodos. Jos surengtos įgyvendinant bibliotekos projektą „Šviesos parnešti, gera padaryti…”, finansuotą Šilutės rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos.

Šviesos ir spalvų žaismas

Pedagogės V. Kazlauskienės tapybos paroda „Šviesos ir spalvų žaismas” – nostalgiška duoklė Šilutei, kur ji gimė, augo, lankė mokyklą, susipažino su piešimo pradmenimis. Pati tautodailininkė teigia: „Tai mano gimtas miestas, myliu aš jį ir stengiuosi tai atspindėti savo piešiniuose. Aplankyti ne tik tėvų kapus, bet ir pasigrožėti gimtąja Šilute.“

Iš Šilutės kilusią moterį gyvenimas nukreipė į kitus miestus. 1971–1975 m. ji mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje, 1983–1987 m. – Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute, 2010–2012 m. – Vilniaus edukologijos universitete. 2013 m. įgijo socialinės darbuotojos specialybę. V. Kazlauskienė kurį laiką žaidė Panevėžio „Ekrano“ moterų rankinio komandoje. Šiuo metu ji dirba Panevėžio specialiosios mokyklos daugiafunkciame centre, o laisvalaikį skiria tapybai. V. Kazlauskienės darbus kiekvienais metais galima pamatyti Panevėžio miesto šventės metu, paveikslai yra puošę ir Upytės malūną (Panevėžio r.), Rokiškio, Molėtų, Dotnuvos bibliotekas, Panevėžio rajono Paįstrio bei Naujamiesčio seniūnijas.

Bibliotekoje eksponuojamų paveikslų tematika įvairi, tačiau juos visus vienija bendras vardiklis – nuoširdus ir atviras tautodalininkės žvilgsnis į save ir supančią aplinką. Vieni V. Kazlauskienės darbai atspindi jos vidinę būseną, išreikštą ryškiomis spalvomis ir potėpiais, o kituose vaizduojami konkretūs objektai, kraštovaizdžiai. Vietiniai gyventojai ir kraštiečiai tikrai atpažins Šilutės statinius – biblioteką, geltonąjį ir geležinkelio tiltus per Šyšą.

Tautodailininkei esame dėkingi ne tik už šią parodą, bet ir draugystę bei nuoširdžias dovanas. 20 jos dovanotų tapybos darbų puošia biblioteką ir džiugina lankytojus.

P. Balsio medžio drožiniai.

Praeities stiprybė

Vizualinį paprastumą ir nuoširdumą papildo simbolių, reikšmių gausa pasižyminti medžio drožėjo, skulptoriaus P. Balsio medžio drožinių paroda „Praeities stiprybė”. Po šiuo simbolišku pavadinimu slypi senosios Lietuvos meno tradicijos ir daugiasluoksnis istorinis, kultūrinis ir mitologinis klodas. Tautodailininkas į praeitį žvelgia su pagarba ir viltimi, kad liaudies menas bus vertinamas kaip profesionalių menininkų kūryba.

Gargžduose gyvenantis ir kuriantis parodos autorius gimė netoli Švėkšnos, Žiogų kaime, Šilutės rajone. Medžio drožyba susižavėjo dar jaunystėje. 2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. 2007 m. ir 2014 m. darbai įvertinti „Aukso vainiko“ diplomais. 2017 m. P. Balsys tapo Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos laureatu. Jis yra dalyvavęs per 60 parodų, surengęs daugiau kaip 10 personalinių parodų. Nemažai tautodailininkų darbų pasklidę po visą pasaulį, eksponuojami ir Lietuvoje – Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Molėtuose, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir kt.

Tautodailininkų darbų paroda. 

P. Balsys drožia kaukes, mažas skulptūrėles, kamerines skulptūras, bareljefus, kryžius, monumentalias skulptūras ir šiuos darbus dovanoja bei parduoda. Jo kūryboje perteikiami pagoniški, baltiški, krikščioniški ir istoriniai siužetai, vaizduojami įvairūs veikėjai. Kaip pats tautodailininkas teigia: „Mėgstu „išvaduoti“ iš ąžuolo ar liepos kamieno visokias asabas“. O jų bibliotekoje eksponuojama išties įvairių: Perkūnas, rūpintojėliai, trys karaliai, šventieji ir velnias… Iš pirmo žvilgsnio gali pamatyti rimtį, susikaupimą, liaudies meno tradicijų tęstinumą, tačiau tai apgaulinga. Apžiūrėjus kūrinius atidžiau, išnyra gausybė simbolių, akcentų, galima net tam tikrą nuotaiką „apčiuopti“. Išskirtinis parodos akcentas – žalčiais apraizgytas pagoniškas sostas, kuriame pasėdėti gali kiekvienas parodos lankytojas. Vieną savo kūrinį autorius dovanojo bibliotekai. Visa tautodailininko kūryba alsuoja senąja Lietuva. P. Balsys norėtų, kad parodos lankytojai šiame sunkiame laikotarpyje taptų dvasingesni ir labiau tautiškai susibūrę.

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kraštiečių tautodailininkų parodos veiks iki birželio 30 d. Laukiame Jūsų!

 

Inga Tarozienė,

Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus

vyresnioji bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite