Skubiosios pagalbos elektroniniais laiškais išsikviesti nepavyks

Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai jau ne vienerius metus susiduria su negera tendencija, kai prireikus skubios pagalbos kartais gyventojai, užuot skambinę skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, siunčia prašymus elektroniniu paštu.

Dažnai po savaitgalių ar šventinių dienų įstaigos bendrojo elektroninio pašto dėžutėje randama laiškų, kurių siuntėjai tikisi skubios pagalbos. Kartais tokie prašymai atkeliauja ir iš kontaktinės formos numerio 112 interneto svetainėje. Jų autorių nestabdo nei interneto svetainėje esančios nuorodos, kad esant skubios pagalbos poreikiui būtina skambinti numeriu 112, nei perspėjimai, kad įstaigos elektroninis paštas nėra skirtas skubios pagalbos prašymams priimti.

  • Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 – bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir išsikviesti pagalbos tarnyboms: policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, greitajai medicinos pagalbai ar aplinkosaugai.

Numeris 112 veikia nenutrūkstamai – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Skambinimas juo yra nemokamas. Tokiu pačiu principu numeris 112 veikia visose Europos Sąjungos valstybėse, nes buvo įvestas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius bendrojo Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio 112 įvedimą valstybėse narėse.

Gal ir nieko baisaus, kai gautuose laiškuose skundžiamasi triukšmaujančiais kaimynais, informuojama apie ne vietoje paliktus automobilius ar pranešama susirūpinimą kelianti informacija apie skambinusius telefoninius sukčius. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai gautus elektroninius laiškus savo darbo metu persiunčia policijai. Deja, kartais pranešama apie situacijas, kai skubus tarnybų reagavimas yra gyvybiškai būtinas, pavyzdžiui, kreipiamasi dėl rimtų sveikatos sutrikimų, informuojama apie rastus sprogmenis ir panašiai. Štai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse per kontaktinę formą buvo pranešta apie žmogų, kuris ketina nusižudyti. Laišką parašiusi moteris teigė, kad bando su juo kalbėtis ir tempti laiką… Deja, jos žinutė buvo rasta tik pirmą darbo dieną po valstybinės šventės, t. y. po dviejų dienų. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojams belieka tikėtis, kad situacijos baigtis nebuvo tragiška ir nebepataisoma.

Galbūt šiais laikais, kai socialinėje erdvėje yra paplitusi rašytinė komunikacija, yra nemažai žmonių, kuriems lengviau ir patogiau išdėstyti mintis raštu. Deja, šis bendravimo būdas visai netinka tuo metu, kai reikia skubios pagalbos čia ir dabar. Ir ne tik todėl, kad Bendrojo pagalbos centro elektroninis paštas yra tikrinamas tik administracijos darbo metu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad užtikrinti operatyvaus reagavimo į tokius laiškus negalima net administracijos darbo dieną, nes elektroniniu paštu siunčiama ir gaunama labai daug įvairios administracinės korespondencijos. O Bendrojo pagalbos centro viršininkas Audrius Čiuplys primena, kad elektroninis paštas iš principo nėra labai patikima ryšio priemonė. „Juk būna interneto ryšio sutrikimų, kai laiškai gaunami pavėluotai ar iš viso neateina. Jie taip pat gali nukeliauti į šiukšlinę ir būti nepastebėti, – sako A. Čiuplys. – Be to ir pats bendravimas raštu nėra toks greitas, lankstus ir informatyvus kaip žodžiu.“

Nederėtų pamiršti ir tokių aplinkybių, kaip prioriteto nebuvimas ryšio tinkle ar pranešėjo vietos nustatymo duomenys, kurie elektroniniu paštu negaunami.

Todėl Bendrasis pagalbos centras nori dar kartą atkreipti gyventojų dėmesį, kad prireikus skubios pagalbos reikia skambinti numeriu 112. Ir tik labai išskirtiniais atvejais, kai pranešėjai dėl kažkokių aplinkybių negali bendrauti balsu, galima siųsti SMS žinutes. Jos, skirtingai nei elektroniniai laiškai, yra gaunamos skubiosios pagalbos skambučius aptarnaujančių budinčios pamainos darbuotojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite