Skubiosios pagalbos elektroniniais laiškais išsikviesti nepavyks

Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai jau ne vienerius metus susiduria su negera tendencija, kai prireikus skubios pagalbos kartais gyventojai, užuot skambinę skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, siunčia prašymus elektroniniu paštu.

Dažnai po savaitgalių ar šventinių dienų įstaigos bendrojo elektroninio pašto dėžutėje randama laiškų, kurių siuntėjai tikisi skubios pagalbos. Kartais tokie prašymai atkeliauja ir iš kontaktinės formos numerio 112 interneto svetainėje. Jų autorių nestabdo nei interneto svetainėje esančios nuorodos, kad esant skubios pagalbos poreikiui būtina skambinti numeriu 112, nei perspėjimai, kad įstaigos elektroninis paštas nėra skirtas skubios pagalbos prašymams priimti.

  • Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 – bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir išsikviesti pagalbos tarnyboms: policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, greitajai medicinos pagalbai ar aplinkosaugai.

Numeris 112 veikia nenutrūkstamai – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Skambinimas juo yra nemokamas. Tokiu pačiu principu numeris 112 veikia visose Europos Sąjungos valstybėse, nes buvo įvestas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius bendrojo Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio 112 įvedimą valstybėse narėse.

Gal ir nieko baisaus, kai gautuose laiškuose skundžiamasi triukšmaujančiais kaimynais, informuojama apie ne vietoje paliktus automobilius ar pranešama susirūpinimą kelianti informacija apie skambinusius telefoninius sukčius. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai gautus elektroninius laiškus savo darbo metu persiunčia policijai. Deja, kartais pranešama apie situacijas, kai skubus tarnybų reagavimas yra gyvybiškai būtinas, pavyzdžiui, kreipiamasi dėl rimtų sveikatos sutrikimų, informuojama apie rastus sprogmenis ir panašiai. Štai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse per kontaktinę formą buvo pranešta apie žmogų, kuris ketina nusižudyti. Laišką parašiusi moteris teigė, kad bando su juo kalbėtis ir tempti laiką… Deja, jos žinutė buvo rasta tik pirmą darbo dieną po valstybinės šventės, t. y. po dviejų dienų. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojams belieka tikėtis, kad situacijos baigtis nebuvo tragiška ir nebepataisoma.

Galbūt šiais laikais, kai socialinėje erdvėje yra paplitusi rašytinė komunikacija, yra nemažai žmonių, kuriems lengviau ir patogiau išdėstyti mintis raštu. Deja, šis bendravimo būdas visai netinka tuo metu, kai reikia skubios pagalbos čia ir dabar. Ir ne tik todėl, kad Bendrojo pagalbos centro elektroninis paštas yra tikrinamas tik administracijos darbo metu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad užtikrinti operatyvaus reagavimo į tokius laiškus negalima net administracijos darbo dieną, nes elektroniniu paštu siunčiama ir gaunama labai daug įvairios administracinės korespondencijos. O Bendrojo pagalbos centro viršininkas Audrius Čiuplys primena, kad elektroninis paštas iš principo nėra labai patikima ryšio priemonė. „Juk būna interneto ryšio sutrikimų, kai laiškai gaunami pavėluotai ar iš viso neateina. Jie taip pat gali nukeliauti į šiukšlinę ir būti nepastebėti, – sako A. Čiuplys. – Be to ir pats bendravimas raštu nėra toks greitas, lankstus ir informatyvus kaip žodžiu.“

Nederėtų pamiršti ir tokių aplinkybių, kaip prioriteto nebuvimas ryšio tinkle ar pranešėjo vietos nustatymo duomenys, kurie elektroniniu paštu negaunami.

Todėl Bendrasis pagalbos centras nori dar kartą atkreipti gyventojų dėmesį, kad prireikus skubios pagalbos reikia skambinti numeriu 112. Ir tik labai išskirtiniais atvejais, kai pranešėjai dėl kažkokių aplinkybių negali bendrauti balsu, galima siųsti SMS žinutes. Jos, skirtingai nei elektroniniai laiškai, yra gaunamos skubiosios pagalbos skambučius aptarnaujančių budinčios pamainos darbuotojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite