Skubiosios pagalbos elektroniniais laiškais išsikviesti nepavyks

Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai jau ne vienerius metus susiduria su negera tendencija, kai prireikus skubios pagalbos kartais gyventojai, užuot skambinę skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, siunčia prašymus elektroniniu paštu.

Dažnai po savaitgalių ar šventinių dienų įstaigos bendrojo elektroninio pašto dėžutėje randama laiškų, kurių siuntėjai tikisi skubios pagalbos. Kartais tokie prašymai atkeliauja ir iš kontaktinės formos numerio 112 interneto svetainėje. Jų autorių nestabdo nei interneto svetainėje esančios nuorodos, kad esant skubios pagalbos poreikiui būtina skambinti numeriu 112, nei perspėjimai, kad įstaigos elektroninis paštas nėra skirtas skubios pagalbos prašymams priimti.

  • Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 – bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir išsikviesti pagalbos tarnyboms: policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, greitajai medicinos pagalbai ar aplinkosaugai.

Numeris 112 veikia nenutrūkstamai – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Skambinimas juo yra nemokamas. Tokiu pačiu principu numeris 112 veikia visose Europos Sąjungos valstybėse, nes buvo įvestas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius bendrojo Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio 112 įvedimą valstybėse narėse.

Gal ir nieko baisaus, kai gautuose laiškuose skundžiamasi triukšmaujančiais kaimynais, informuojama apie ne vietoje paliktus automobilius ar pranešama susirūpinimą kelianti informacija apie skambinusius telefoninius sukčius. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai gautus elektroninius laiškus savo darbo metu persiunčia policijai. Deja, kartais pranešama apie situacijas, kai skubus tarnybų reagavimas yra gyvybiškai būtinas, pavyzdžiui, kreipiamasi dėl rimtų sveikatos sutrikimų, informuojama apie rastus sprogmenis ir panašiai. Štai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse per kontaktinę formą buvo pranešta apie žmogų, kuris ketina nusižudyti. Laišką parašiusi moteris teigė, kad bando su juo kalbėtis ir tempti laiką… Deja, jos žinutė buvo rasta tik pirmą darbo dieną po valstybinės šventės, t. y. po dviejų dienų. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojams belieka tikėtis, kad situacijos baigtis nebuvo tragiška ir nebepataisoma.

Galbūt šiais laikais, kai socialinėje erdvėje yra paplitusi rašytinė komunikacija, yra nemažai žmonių, kuriems lengviau ir patogiau išdėstyti mintis raštu. Deja, šis bendravimo būdas visai netinka tuo metu, kai reikia skubios pagalbos čia ir dabar. Ir ne tik todėl, kad Bendrojo pagalbos centro elektroninis paštas yra tikrinamas tik administracijos darbo metu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad užtikrinti operatyvaus reagavimo į tokius laiškus negalima net administracijos darbo dieną, nes elektroniniu paštu siunčiama ir gaunama labai daug įvairios administracinės korespondencijos. O Bendrojo pagalbos centro viršininkas Audrius Čiuplys primena, kad elektroninis paštas iš principo nėra labai patikima ryšio priemonė. „Juk būna interneto ryšio sutrikimų, kai laiškai gaunami pavėluotai ar iš viso neateina. Jie taip pat gali nukeliauti į šiukšlinę ir būti nepastebėti, – sako A. Čiuplys. – Be to ir pats bendravimas raštu nėra toks greitas, lankstus ir informatyvus kaip žodžiu.“

Nederėtų pamiršti ir tokių aplinkybių, kaip prioriteto nebuvimas ryšio tinkle ar pranešėjo vietos nustatymo duomenys, kurie elektroniniu paštu negaunami.

Todėl Bendrasis pagalbos centras nori dar kartą atkreipti gyventojų dėmesį, kad prireikus skubios pagalbos reikia skambinti numeriu 112. Ir tik labai išskirtiniais atvejais, kai pranešėjai dėl kažkokių aplinkybių negali bendrauti balsu, galima siųsti SMS žinutes. Jos, skirtingai nei elektroniniai laiškai, yra gaunamos skubiosios pagalbos skambučius aptarnaujančių budinčios pamainos darbuotojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite