Skiepytis nuo gripo ar ne?

Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento duomenimis, spalio 16–22 d. Klaipėdos apskrityje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mažėjo, tačiau spalio 23–29 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 8 proc. Skaičiuojant dešimčiai tūkstančių gyventojų tenkantį susirgimų skaičių, daugiausia susirgimų Kretingos rajone, Klaipėdos mieste ir Šilutės rajone.

Spalio 23-29 dienomis užregistruoti 5 gripo atvejai – visi Šilutės rajone, taip pat 271 susirgimas, iš jų 192 – vaikų iki 17 metų. Į Klaipėdos apskritį įeina 7 savivaldybės.
Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistė – savivaldybės gydytoja Kristina Surplė „Pamarį“ informavo, kad, Visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus duomenimis, Šilutės rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms buvo skirta 1940 gripo vakcinų. Visos šios vakcinos pasiekė gydymo įstaigas ir didžioji dalis (per 1100) jau yra panaudotos skiepyti asmenims, kurie priklauso rizikos grupėms ir skiepijami nemokamai.
Į gydymo įstaigas gali kreiptis asmenys, norintys pasiskiepyti nuo gripo mokamai (už savo lėšas).

Svarbi informacija
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad nemokamai (valstybės lėšomis) skiepijami: 65 m. ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei imunitetą pažeidžiančiomis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumas gripu padidėja rudenį ir žiemą.
Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per vidutiniškai 48 valandas.
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Skiepai yra visų efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų:
pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis
rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Atšalus žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas, susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Įprastai gripo sezonas prasideda spalio mėnesį ir gali tęstis iki gegužės.
Gripo komplikacijos
Pagrindinės gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinis encefalitas, meningitas), širdies raumens uždegimas (miokarditas), sinusitas, inkstų uždegimas, virusinis žarnyno uždegimas (dažniausiai pasitaiko vaikams), virusinis akių uždegimas.
Sergant gripu gali paūmėti ne tik lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, insultas.
Svarbu žinoti, kad prieš skiepijantis būtina gydytojo apžiūra. Tad dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pacientą nusiųs pas skiepijantį gydytoją specialistą arba į vakcinacijos kabinetą.
Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, geriausia to neatidėlioti ir pasiskiepyti spalio–lapkričio mėnesiais, tačiau galima pasiskiepyti ir vėlesniais mėnesiais.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

VMI skelbs pajamų ir turto deklaravimo startą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) netrukus paskelbs apie gyventojų pajamų ir turto deklaravimo startą. VMI praneša šiemet daugiau kaip 1,9 mln. gyventojų jau paruošusi preliminariąsias pajamų deklaracijas. 1,4 mln. gyventojų jas galės pateikti vos keliais mygtukų paspaudimais. Patogiausia ir greičiausia tai padaryti e. būdu – pasinaudojant e.VMI programėle išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, arba Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS), pabrėžia VMI. Deklaravimo pradžią VMI paskelbs specialiame renginyje žiniasklaidai trečiadienį. Tą pačią dieną gyventojų pajamų bei turto deklaravimo naujovės bus pristatomos ir visų

Pažeidimai antrajame merų rinkimų ture: Šilutės rajone galimai suklastotas piliečio parašas

Policijos departamentas praneša, kad kovo 17-ąją Šilutės rajone, Inkaklių kaime rinkimų apylinkėje Nr. 47 biuletenių išdavimo sąraše galimai buvo suklastotas piliečio parašas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai ne vienintelis galimas rinkimų įstatymo pažeidimas. Per pakartotinį merų rinkimų turą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo bendruoju paštu gavo pranešimų apie galimą rinkėjų papirkimą, apie valstybės politikų pasisakymus, dėl galimai neblaivių asmenų pasirodymo, dėl agitacijos arčiau nei 50 metrų, dėl agitacijos socialiniuose tinkluose, dėl išorinės reklamos. Tai tik dalis galimų pažeidimų, apie kuriuos buvo

Nuo naujų mokslo metų didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams. Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose –