Skaudžios nelaimių pamokos. Kaip išvengti nelaimių vandenyje?

Saugus elgesys apsaugo nuo žūties
„Leisdami laiką prie vandens, žmonės skaudžių nelaimių dažniausiai nesitiki, – sako Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas. – Štai penktadienį vakare nuskendo vienas iš keturių vaikų, drauge besimaudžiusių Atmatoje ties Rusnės sala. Kartu su juo skendo ir kitas vaikas, bet jam pavyko išsigelbėti. Narai nuskendusio vaiko kūną rado už 5 metrų nuo kranto, 4 metrų gylyje. Nors daugelis žino, kad ten gana pavojinga maudytis – yra sraunių, duobėtų vietų, – bet per karščius dažnai atsargumo nepaisoma. Nors vaikai laiką leido ne vieni, skaudžios nelaimės, deja, nepavyko išvengti…“
Pasak Šilutės ugniagesių vadovo R. Mačijausko, iškylaujant prie vandens visada reikia labai atsakingai pasirinkti maudymosi vietą: „Būta atvejo, kai prie Nemuno su dviem dukromis atvykęs tėtis, tik nusirengus leido mergaitėms šokti į vandenį. Ir jos abi ėmė skęsti. Vandens gylis toje vietoje buvo 2–3 metrai“.
Kita žūčių vandenyje priežastis – per didelis pasitikėjimas savo jėgomis. Tai ypač būdinga paaugliams, kurie šiek tiek pramokę plaukti nesibaimina kuo toliau nutolti nuo kranto. Deja, mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi. „Kartais vaikai nuskęsta ir tėvų akivaizdoje. Viena mama, apimta streso, net neįstengė ištiesti rankos, kad išgelbėtų savo skęstantį vaiką…“ – prisiminė dar vieną skaudų įvykį R. Mačijauskas.
Suaugusieji privalo žinoti, kad vaikai prie vandens telkinių dažnai pamiršta bet kokį atsargumą. Net ir trumpas pokalbis mobiliuoju telefonu, kai vaikas yra vandenyje, gali kainuoti jo gyvybę. Taip pat vaikams būtina paaiškinti, kodėl vandenyje negalima stumdytis, nardinti vienas kitą žaidžiant.
Lietuvoje vandens telkiniuose šiemet jau nuskendo keturi vaikai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien per tris paras vanduo šalyje pasiglemžė 6 žmonių gyvybes, tarp jų ir vieno vaiko.
Pagrindinės taisyklės
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Neinfekcinių ligų prevencijos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Ignas Keras rekomenduoja poilsiautojams maudynėms rinktis gerai žinomą paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nežinomų paplūdimių ar poilsiaviečių geriau vengti.
„Šokinėdamas į vandenį nežinomoje vietoje žmogus gali susižaloti ar patirti įvairių traumų atsitrenkęs į dugne esančius daiktus. Labai svarbu nepažeisti ir kitų saugaus elgesio vandenyje taisyklių: neplaukti už plūdurų, net jei esate geras plaukikas, neplaukti į laivų farvaterį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali jus įtraukti po laivo sraigtais. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių, nevaikščiokite ir neišdykaukite valtyje, nes jei apvirtus galite nukęsti“, – vandenyje tykančius pavojus vardija specialistas.
Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja nešokti staiga į vandenį pavalgius, pasikaitinus saulėje, o prieš einant plaukioti, apsišlakstyti ežero, upės ar jūros vandeniu, kad nesutrauktų mėšlungis.
Maudytis išgėrus alkoholinių gėrimų, žaibuojant ar griaudžiant perkūnui – griežtai draudžiama.
Vaikus reikia mokyti plaukti
„Nors nuskendusiųjų skaičiaus santykis tarp vaikų ir suaugusiųjų rodo, jog pagrindinė problema šiuo metu yra ne vaikų, bet suaugusiųjų skendimai, akivaizdu, jog ankstyvoje vaikystėje pradėję diegti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje įpročius bei išmokę vaikus plaukti, ateityje išvengtume daugybės skaudžių netekčių. O geriausias laikas išmokti plaukimo pagrindų – jaunesnysis mokyklinis amžius“, – sako I. Keras.
Specialistas labai prašo tėvų nepalikti prie vandens mažamečių vaikų be priežiūros. Būtina stebėti, kad vaikai nestovėtų ir nežaistų ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.
Kaip gelbėti?
Jeigu pats pradėjote skęsti, pasistenkite nepanikuoti, įkvėpkite kuo daugiau oro ir bandykite atkreipti į save dėmesį, pavyzdžiui, intensyviai mojuodami rankomis. Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112.
Kol atvyks pagalba, gelbėdami skęstantįjį pasinaudokite gelbėjimo priemonėmis (gelbėjimo ratas, valtis ir kt.) arba parankinėmis priemonėmis, kurios neskęsta (kamuolys, čiužinys ir kt.). Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę. Gal jums pavyks priplaukti prie jo su valtimi, vandens dviračiu arba kita gelbėjimo ar parankine neskęstančia priemone ir per saugų atstumą, kad skęstantysis negalėtų jūsų sugriebti, paduoti jam lazdą, šaką ar kitą tinkamą daiktą.
„Įsidėmėkite: kad ir kaip norite padėti skęstančiajam, gelbėti jį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai, nes kitaip užuot padėję galite prisišaukti daugiau bėdų“, – SMLPC Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė.
Kaip gaivinti suaugusįjį?
Gaivinant suaugusiuosius, reikia padėti vienos rankos delną ant krūtinkaulio centro (linijoje tarp spenelių), kitą ranką padėti tiesiai ant pirmos rankos ir spausti krūtinkaulį. Rankų pirštai gali būti sunerti arba ištiesti. Kitaip paspaudimų veiksmingumas gali sumažėti arba galite netyčia pažeisti krūtinę. Jei gelbėjamojo krūtinė šlapia ir rankos nuo krūtinės slysta, ją galima užkloti plonu audiniu. Svarbi ir krūtinės ląstos paspaudimus darančio gaivintojo kūno padėtis: geriausia gaivinti atsiklaupus šalia nukentėjusiojo, keliai turi būti šiek tiek praskėsti, kad išlaikytumėte pusiausvyrą, rankos per alkūnes ištiestos, pečių juosta turi būti tiesiai virš plaštakų.
„Nebijokite gaivinti žmogaus, nes svarbiausia vertybė yra gyvybė, o laiku suteikta pirmoji pagalba padidina jo šansus išgyventi ir toliau gyventi visavertį gyvenimą, – sako V. Dubinskienė, primindama, kad vanduo neatleidžia klaidų. – Būkime saugūs ir saugokime savo artimuosius, kad poilsis prie vandens suteiktų tik gerų įspūdžių.“
Atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ne mažesniu nei 100 kartų per minutę dažniu (bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę), po to 2 kartus įpūskite oro į burną. Kartokite tai santykiu 30:2, kol bus atneštas automatinis išorinis defibriliatorius (AID) ar atvyks greitoji pagalba.
Krūtinės ląstos paspaudimai varinėja kraują, kai to nedaro širdis. Krūtinkaulį reikia paspausti 5–6 cm gilumu, paspaudimai turi būti vienodi, be trūkčiojimų, o atliekant paspaudimus ir atleidimus, tarp jų negalima daryti pauzių. Paspaudimo metu krūtinės siena ir širdis spaudžiamos kartu, kraujas išstumiamas iš širdies. Jei rankos nuslydo, reikia vėl surasti tinkamą padėtį ir tęsti paspaudimus. Jie skaičiuojami garsiai, nes tai padeda kontroliuoti save. Atgaivintą nukentėjusįjį patogiai ir stabiliai paguldykite ant šono.

Sveikatos mokymo ir ligų
prevencijos centro inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite