Skambėjo Johaneso Bramso sonatos

Ne taip dažnai šilutiškiai turi progą išgirsti gyvai skambant vokiečių kompozitoriaus J. Bramso (Johannes Brahms) muziką. Tokia proga pasitaikė šeštadienį. Šilutės Kultūros ir pramogų centre skambėjo adventinis koncertas, kuriame J. Bramso kūrinius šiuolaikiškai atliko Kintų muzikos festivalio koncertmeisterė smuikininkė Augusta Jusionytė ir pianistė Eglė Andrejevaitė.

Pianistė Eglė Andrejevaitė ir smuikininkė Augusta Jusionytė.

Pianistė Eglė Andrejevaitė ir smuikininkė Augusta Jusionytė.

Koncertas vyko vakarykščiai įžiebtos kalėdinės miesto eglutės fone – juk advento metas, laukiame Kalėdų stebuklo. Nors žiūrovų susirinko nedaug (koncertas vyko antrojo aukšto fojė), muzika skambėjo dieviškai – buvo pagirti ir klausytojai, ir mūsų senutėlis fortepijonas.
Smuikininkės Augustos Jusionytės vardas gerai pažįstamas šilutiškiams, bent kiek besidomintiems muzika. Ji, kartu su ansambliu NIKO daug kartų yra koncertavusi ir Kintuose, ir Šilutės kultūros ir pramogų centro scenoje. Naujų idėjų kamerinis orkestras (NIKO) visuomet žavi ir atliekama muzika, ir scenos įvaizdžiu.
Eglė Andrejevaitė yra įvairių tarptautinių pianistų konkursų Bukarešte, Romoje, Paryžiuje, Kijeve, Vilniuje laureatė. 2013-aisiais XX Johanneso Brahmso kamerinių ansamblių konkurse Austrijoje kartu su smuikininke Augusta Jusionyte laimėjo specialų žiuri prizą už geriausią šiuolaikinio kūrinio atlikimą (Gedimino Gelgoto „Never Ignore The Cosmic Ocean“). Atlikėja tobulinosi pas profesorių Per Lundberg (Karališkoji Stokhomo muzikos akademija, Švedija), Chia Chou (Graco menų universitetas, Austrija) meistriškumo pamokose. Džiugu tai, kad profesorius Per Lundberg dalyvavo koncerte Šilutėje, o vasarą žada koncertuoti Kintų muzikos festivalyje.
Koncertą pradėjo ir gero vakaro palinkėjo Audra Juodeškienė, Kintų muzikos festivalio organizatorė. Ji pranešė, kad su muzikantėmis atvyko iš gražaus koncerto Kintuose.
Prieš pradėdama groti, Augusta Jusionytė supažindino susirinkusiuosius su J. Bramso asmenybe, papasakojo, koks jis buvo, kokią vietą šis talentingas XIX amžiaus kompozitorius užimą jos repertuare. „Bramso muzika buvo atliekama visais laikais. Ji yra atliekama ir šiandien. Muzikoje atsiskleidžia gražus, romantiškas pasaulis. Kompozitorius Ričardas Vagneris jį laikė senamadišku, todėl jie dažnai kritikuodavo vienas kitą. J. Bramsas ne visada būdavo taip suprastas, kaip jis norėjo, ne visada būdavo gerai įvertintas, – pasakojo A. Jusionytė.
Koncertą muzikantės pradėjo Johano Bramso sonata Nr. 1 C-dur. Apie ją A. Jusionytė papasakojo, kad jaunojo kompozitoriaus sonata išsiskiria aštriais ir veržliais akordų kirčiais, dinaminiais kontrastais, virtuozine faktūra, dažną priverčia krūptelėti, ir tai priklauso nuo to, kokio aštrumo „briaunomis“ bus daromi pirmieji kirčiai.
Liejosi nuostabi muzika, išryškėdavo tai smuiko, tai fortepijono linijos. Žaismingas melodijas keitė aštresnis tonas, ir tai neleido „toli nuklysti mintimis“ – dėmesys visą laiką buvo sukoncentruotas į muziką ir atlikėjas.
Antrasis kūrinys – sonata Nr. 3, susideda iš 4 dalių. A. Jusionytė trumpai papasakojo, kokią muziką mes išgirsime. Pirmoji dalis – mistiška, antroji – smuiko daina, trečioji – greita, bet sentimentali ir ketvirtoji – visiškas rokas…
Atlikėjoms gėlių įteikė Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova. Žiūrovai skirstėsi sužavėti išgirstos muzikos.
Birutė Morkevičienė

Hits: 213

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite