Šiuolaikinės skulptūros paroda „Vakarop“

Nerijaus Ermino (g.1976) objektas „Ūglis“.

Šilutės kultūros ir pramogų centre atidaryta mobili Lietuvos šiuolaikinės skulptūros kūrėjų paroda „Vakarop“. Jungtinėje parodoje savo kūrinius pristato devyni šiuolaikiniai skulptoriai: Nerijus ir Andrius Arminai, Matas Janušonis, Algis Kasparavičius, Tauras Kensminas, Juozas Laivys, Rimantas Milkintas, Rafal Piesliak ir  Marija Šnipaitė.

Į parodos atidarymą atėjo keletas šilutiškių, architektai Egidijus Vidrinskas ir Algimantas Petravičius bei būrelis Šilutės meno mokyklos auklėtinių su savo mokytojomis. Menotyrininkė Raimonda Tamulevičiūtė susidomėjusiems papasakojo, kad projektą organizuoja AV17 galerija, kuri jau septintus metus aktyviai propaguoja šiuolaikinį meną, yra viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių galerijų, propaguojanti išskirtinai šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną.

Raimonda Tamulevičiūtė pristato parodą „Vakarop“. Fone Tauro Kensmino (g. 1991)  skulptūra „Kosmoso klajūnas“.

,,Idėją surengti mobilią parodą, skirtą Lietuvos regionams, paskatino dabartinė Lietuvos kultūros situacija, kurioje pastebima akivaizdi meno centralizacija didžiuosiuose miestuose. Siekiant skatinti domėjimąsi Lietuvoje kuriamu menu už didžiųjų miestų ribų ir ypač regionuose, projektui šį kartą pasirinkta Pietvakarių Lietuvos kryptis – Šilutė, Šilalė ir Gelgaudiškis“, – paaiškino R. Tamulevičiūtė.

Pasak R. Tamulevičiūtės, rodomi autorių darbai apima platų temų lauką: nuo socialinio, politinio šiandienos konteksto iki subjektyvių, tarpžmogiškų, egzistencinių temų bei grynai formalių aspektų, susijusių su skulptūros kūrinio formos ir tūrių konstravimo problemomis. Apžiūrinėdami skulptūras lankytojai stebėjosi skulptūrinio objekto galimybėmis.

Skirtingi menininkai demonstruoja skirtingus darbus iš įvairių medžiagų. Nerijus Erminas (g. 1976) eksponuoja objektą „Ūglis“. Apie jį rašoma: „Objektas „Ūglis“ sukurtas iš baldinės plokštės ir medžio šakos. Baldinė plokštė, ypač sovietiniu laikotarpiu, atstovavo miestietišką, komunalinę kultūrą. Jungdamas ją su natūralia medžiaga, šiuo atveju – medžio šaka, autorius kuria kelias kūrinio prasmes. Iš vienos pusės kūrinys atskleidžia „fasadinę“, reprezentatyvią žmogaus buitį, tačiau tuo pačiu pabrėžia gamtinį pradą ir prigimties nenuneigimo momentą, kuris vienaip ar kitaip pasirodo tam tikrose situacijose. Menininkas akcentuoja tikrųjų  vertybių svarbą bei suformuotų ir primestų vaidmenų absurdiškumą“.

Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova padėkojo parodoje dalyvusiems skulptūrų ir instaliacijų autoriams ir padovanojo lankstinukų apie Šilutės lankytinas vietas.

Susipažinti su kitomis parodoje eksponuojamomis skulptūromis galima Šilutės kultūros ir pramogų centre iki balandžio 9 d.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Parodos „Vakarop“ atidaryme dalyvavo patys skulptoriai.

Mato Janušonio (g.1994) „Gilus įkvėpimas“.

Marijos Šnipaitės (g.1988) instaliacija „Čia trūksta vėjo“.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite