Siūloma suteikti galimybes išbarstyti mirusiojo pelenus Baltijos jūroje bei upėse

Siūloma leisti išbarstyti kremuotų  mirusiųjų pelenus ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus.
Tokias  Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su įvairioms frakcijoms priklausančiais parlamentarais, tarp kurių yra Gintautas Paluckas, Andrius Vyšniauskas, Ieva Pakarklytė, Orinta Leiputė, Andrius Mazuronis, Vytautas Mitalas, Eugenijus Gentvilas, Evelina Dobrovolska  ir kiti.
Tikimasi, kad suteikus alternatyvias galimybes išbarstyti mirusiojo pelenus jūroje bei upėse, bus išvengta neteisėto pelenų išbarstymo viešosiose vietose.
Jeigu Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad „kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus“.
Anot parlamentarų, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisų rengimą paskatino vis dažnėjantys atvejai, kai pažeidžiant galiojančius teisės aktus, norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi pajūryje: paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke, jo miškuose, ant Olando Kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose.
„Pajūrio regioninio parko darbuotojai ir svečiai lankytinose pajūrio vietose (ant Olando kepurės ir kitur), pliažuose randa pelenų ir mirusįjį po kremavimo identifikuojančių žetonų, paplūdimio šiukšliadėžėse aptinkamos palaikams laikyti skirtos kapsulės. Tai rodo, kad nelegalaus pelenų išbarstymo praktika plinta. Yra buvę atvejų, kai į jūrą palaikai išbarstomi iš lėktuvo ar laivo. Į jūrą prieš 15 metų iš laivo „Šakiai“ oficialiai buvo įvykdyta paskutinė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko išeivijoje, jūrų kapitono, mokslininko okeanologo Povilo Almio Mažeikos valia, išbarstant jūroje jo palaikus. Nors tokia praktika ekologiniu, etiniu požiūriu yra atsakingesnė, pagal šiuo metu galiojantį Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, šie atvejai taip pat yra nelegalūs“,-   sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymo pataisų autoriai sako, kad jų tikslas – apsaugoti Pajūrio regioninį parką, viešąsias, žmonių lankomas vietas nuo plintančios praktikos nelegaliai barstyti mirusiųjų pelenus ir suteikti alternatyvą, kuri leistų įgyvendinti paskutinę mirusiojo valią išbarstyti jo pelenus jūroje, upėje, kai tai atliekama ne mieste, gyvenvietėje ar pliaže.
Šiuo metu Žmonių palaikų laidojimo įstatymas numato, kad kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos.
Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimt eurų.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite