Siūloma suteikti galimybes išbarstyti mirusiojo pelenus Baltijos jūroje bei upėse

Siūloma leisti išbarstyti kremuotų  mirusiųjų pelenus ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus.
Tokias  Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su įvairioms frakcijoms priklausančiais parlamentarais, tarp kurių yra Gintautas Paluckas, Andrius Vyšniauskas, Ieva Pakarklytė, Orinta Leiputė, Andrius Mazuronis, Vytautas Mitalas, Eugenijus Gentvilas, Evelina Dobrovolska  ir kiti.
Tikimasi, kad suteikus alternatyvias galimybes išbarstyti mirusiojo pelenus jūroje bei upėse, bus išvengta neteisėto pelenų išbarstymo viešosiose vietose.
Jeigu Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad „kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus“.
Anot parlamentarų, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisų rengimą paskatino vis dažnėjantys atvejai, kai pažeidžiant galiojančius teisės aktus, norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi pajūryje: paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke, jo miškuose, ant Olando Kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose.
„Pajūrio regioninio parko darbuotojai ir svečiai lankytinose pajūrio vietose (ant Olando kepurės ir kitur), pliažuose randa pelenų ir mirusįjį po kremavimo identifikuojančių žetonų, paplūdimio šiukšliadėžėse aptinkamos palaikams laikyti skirtos kapsulės. Tai rodo, kad nelegalaus pelenų išbarstymo praktika plinta. Yra buvę atvejų, kai į jūrą palaikai išbarstomi iš lėktuvo ar laivo. Į jūrą prieš 15 metų iš laivo „Šakiai“ oficialiai buvo įvykdyta paskutinė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko išeivijoje, jūrų kapitono, mokslininko okeanologo Povilo Almio Mažeikos valia, išbarstant jūroje jo palaikus. Nors tokia praktika ekologiniu, etiniu požiūriu yra atsakingesnė, pagal šiuo metu galiojantį Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, šie atvejai taip pat yra nelegalūs“,-   sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymo pataisų autoriai sako, kad jų tikslas – apsaugoti Pajūrio regioninį parką, viešąsias, žmonių lankomas vietas nuo plintančios praktikos nelegaliai barstyti mirusiųjų pelenus ir suteikti alternatyvą, kuri leistų įgyvendinti paskutinę mirusiojo valią išbarstyti jo pelenus jūroje, upėje, kai tai atliekama ne mieste, gyvenvietėje ar pliaže.
Šiuo metu Žmonių palaikų laidojimo įstatymas numato, kad kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos.
Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimt eurų.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai iš moters išviliojo beveik 37 tūkstančius eurų

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, kuriuos tiria policijos pareigūnai. Sukčiavimo būdu iš moters, gim. 1952 m., buvo išviliota nemaža suma pinigų – 36 926 eurai. Rugpjūčio 12-16 d. Oželių k., Švėkšnos sen., iš miško technikos „John Deere 11“degalų bako pavogtas dyzelinis kuras. Nuostolis 210 eurų. Rugpjūčio 16 d. po pietų Uostadvario k., Rusnės sen., į griovį nuvažiavo automobilis „Nissan Almera“, kurį vairavo neblaivi (1,86 prom.) moteris, gim. 1964 m. Rugpjūčio 16 d. vakare bute Kintuose kilus konfliktui,

COVID-19: kodėl Šilutėje skiepija pasibaigusio galiojimo vakcina?

Paskambinusi moteris papasakojo, kad rugpjūčio 12 d., penktadienį, nuvyko į Šilutės pirminės sveikatos centrą skiepytis nuo COVID-19. Buvo užsiregistravusi prieš savaitę. Iš to paties buteliuko jau buvo paskiepyta žmonių, bet moterį sudomino vakcinos galiojimo laikas. Pasirodo, birželį jis jau pasibaigė, o skiepija dar ir rugpjūčio beveik vidury. Moteris skiepytis atsisakė. Situaciją aiškinomės su Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktore Lina Stanišauskiene. Įstaigos vadovė sakė, jog vakcinas parsiveža iš Klaipėdos, kartu yra gautas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad vakcina, kurios galiojimo

Karštą dieną atgaivins didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės

Termometro stulpeliams vasarą pasiekus aukščiausią tašką, labiausiai džiugina šviežias ir gaivus gėrimas. Malonaus skonio gėrimų labai nesunku paruošti ir namuose.   Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė teigia, kad karštą dieną atsigaivinti ir atkurti skysčių pusiausvyrą organizme geriausiai padeda geriamasis vanduo. Tačiau norint, kad vanduo nepabostų, vertėtų jį paskaninti įvairiais gaiviais priedais. „Gali būti, kad daugeliui ne visada pavyksta įveikti rekomenduojamą vandens dienos normą, o tai ypač svarbu per karščius. Vis dėlto su žaisminga gėrimo versija privalomos 8 stiklinės, kurios

Perkate būstą nesusituokę. Ką būtina žinoti?

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.   „Didesnę dalį perkančių būstą sudaro susituokusios arba bent susižadėjusios poros, kurios jaučiasi pakankamai drąsiai kartu pradėti ieškoti bendrų namų. Tačiau populiarėjant gyvenimui oficialiai neįregistravus poros santykių, vis dažniau sulaukiame

Taip pat skaitykite