Šilutiškiai Turkijoje virė baravykienę ir kepė vaflinius blynus

Šilutės r. ir Alanijos (Turkija) savivaldybė 2014 m. birželio 2 d., Alanijoje vykusios tarptautinės kultūros ir meno šventės metu, atnaujino bendradarbiavimo sutartį, kuria yra įsipareigojusios bendrai veikti įvairiose srityse. Šilutės savivaldybė neseniai gavo kvietimą dalyvauti Tarptautiniame maisto gamybos festivalyje-čempionate, kurį Alanijos savivaldybė organizavo jau ketvirtą kartą. Šilutiškiai vyko pirmą kartą ir dalyvavo kartu su 500 dalyvių.

Alanijos savivaldybėje.

Iškart į festivalio šurmulį
Į Alaniją vyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Komunikacijos skyriaus specialistė Edita Šukytė, Turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė, Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė, verslininkė vyndarė Tatjana Ramoškienė.
Pakalbinome Rasą Kmitienę, ką tik sugrįžusią iš Alanijos.
Jau pirmąją viešnagės dieną šilutiškiai pateko į patį čempionato šurmulį. Festivalis buvo prasidėjęs ankstų rytą. Šilutiškius sužavėjo gausybė dirbtinų gėlių vainikų, kuriais buvo išpuoštos festivalio erdvės.
„Mums įprasta gėlių vainikus matyti laidotuvėse, o Alanijoje spalvingi gėlių vainikai yra didžiausias pagarbos ženklas. Įvairios asociacijos, organizacijos, verslo atstovai tokius gėlių vainikus atsiunčia kaip sveikinimą“.
Festivalio erdvę puošė pasaulio virtuvės šefų asociacijos emblema. Šilutiškiai nepamirš įspūdžio, kurį paliko nuoširdus bendravimas ir nuotrauka atminčiai su festivalyje dalyvavusiu virėjų šefų asociacijos viceprezidentu iš Londono.
Po Alanijos savivaldybės mero Adem Murat Yucel sveikinimo žodžių buvo oficialiai atidarytas čempionatas. Atidarymo metu buvo paskelbta, kad čempionate dalyvauja ir Alanijos savivaldybės miestų-sesių (taip šiltai vadinami miestai partneriai) komandos. Čempionatas truko tris dienas. Pirmąją dieną maistą gamino mokiniai kurie siekia įgyti virėjo specialybę, antrą dieną – pradedantieji, trečią – restoranų, kitų maitinimo įstaigų profesionalus virėjai.
Šilutiškiai, pirmąją dieną susipažinę su festivalio nuotaikomis, antrąją kibo į darbą.

Tatjana Ramoškienė patiekė baravykų sriubos.

Pasklido baravykienės kvapas
Tatjana Ramoškienė pasidabinusi balta virėjo kepuraite, vilkinti dailia prijuoste jaudinosi. Nors iš anksto žinojo, kad virs baravykienę su vištiena, jaudulys neapleido. Paruošiamiesiems darbams buvo skirta pusvalandis. Tatjanai į talką atskubėjo visi Šilutės delegacijos nariai – skuto, lupo daržoves ir stengėsi ant Tatjanos darbastalio sudėlioti visus produktus taip, kad jai būtų kuo parankiau. Daržoves apdoroti padėjo, puodus nešiojo ir meras V. Laurinaitis.
Paskelbus patiekalo ruošimo pradžią, savo darbo vietoje Tatjana liko viena. „Tatjanos darbo vieta buvo gerai matomoje vietoje. Mes nerimavome ir vis klausinėjome, ar druskos, pipirų įdėjo, kol supratome, kad geriau jos netrukdyti. Jai nebuvo lengva, visą procesą akylai stebėjo ir komisijos nariai, nuolat klausinėjo, ką daro, ragavo“, – pasakojo R. Kmitienė.
Šilutės komandos jauduliu užsikrėtė ir juos palaikė Trakų delegacijos, Latvijos, Vokietijos atstovai. Užvirusių baravykų kvapas viliojo vis daugiau žiūrovų. Nors Tatjana labai jaudinosi, bet jos virtuvė buvo pripažinta tvarkingiausia. Visi čempionato dalyviai turėjo pateikti dvi vienodas porcijas, vieną – komisijai, kitą – žiūrovams. Komisija vertino patiekalų kokybę, skonį, higieną, švarą ir tvarką, produktų paruošimą. Išragavusi čempionato dalyvių patiekalus komisija neskubėjo skelbti rezultatų.

Etnografė Indrė Skablauskaitė gamino senovinius krašto vaflinius blynus.
E. Šukytės ir R. Kmitienės nuotr.

Dviguba sėkmė
„Šiemet važiavome apsižiūrėti, susipažinti, pristatyti savo krašto virtuvę. Mums pavyko dvigubai. Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė pristatė ir krašto kulinarinį paveldą, ir aprangą. Pagal seną Pamario krašto receptą jos iškepti „paludienio vofeliai“ ir šišioniškės vasaros apranga sulaukė išskirtinio dėmesio. Mes džiaugėmės matydami, kad Indrė, kaip gera mama, ramiai ir jaukiai triūsė savo darbo vietoje. Atrodė, kad jai tai įprasta, tiesiog laukia sugrįžtančios į namus šeimos, kurią netrukus pamalonins gardžiais vofeliais su cukraus pudra. Indrė vofelius pateikė su unikaliu mūsų krašto „meškiniu“ gėrimu. Netrūko virėjų ir teisėjų, panorusių fotografuotis su Indre ir visa mūsų delegacija. Sekmadienį vykusiame iškilmingame čempionato baigiamajame renginyje abi mūsų krašto atstovės buvo apdovanotos čempionato medaliais. Čempionatas – labai aukšto lygio, jis turėtų sudominti mūsų krašto verslininkus, maisto gamintojus“, – dalijosi įspūdžiais R. Kmitienė.
Alanijos savivaldybės miestų partneriai iš Murmansko bei Latvijos rungtyniavo žuvies virimo rungtyse.
Oficialioji dalis
Šilutės delegacija buvo pakviesta į Alanijos savivaldybę, kuri yra įsikūrusi pastate greta jūros molo, užsibaigiančio švyturiu. Savivaldybės darbuotojai kasdien per savo kabinetų langus mato jūrą, švyturį, kalnus…
Savivaldybėje susitikta su meru Adem Murat Yucel, mero pavaduotojais, įvairių departamentų direktoriais, susipažinta su savivaldybės valdymo sistema. Mero patarėjas Nurkan Sasmaz kuruojantis turizmo rinkodarą, paklaustas apie turizmo parodų reikalingumą šilutiškius patikino, kad jos ypač vertingos, yra viena iš komunikacijos būdų. Sakė, kad kasmet važiuoja į Lietuvą, kurią mato kaip vieną iš potencialiausių turizmo rinkų.
Šilutiškius Alanijoje sužavėjo kaip čia yra išspręstas miesto saugumas – mieste įrengtos 32 vaizdo stebėjimo kameros, kurios paraleliai stebimos policijoje ir savivaldybėje.
Su Alanijos savivaldybės vadovais kalbėtasi dėl tolimesnio bendradarbiavimo, kultūrinių ir edukacinių renginių organizavimo, savanorystės ir kitų ES projektų įgyvendinimo. Alanija kviečia Šilutės rajono vaikų kolektyvą į vaikų festivalį. Alanijos medžiotojai norėtų užmegzti ryšius su Šilutės rajono medžiotojais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 31

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite