Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas.

Už biudžetą – 16 balsų

Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos Sąjungos fondų ir kitų šaltinių lėšas, pagal pateiktų projektų ir finansuotų projektų skaičių Šilutės rajono savivaldybė kai kur atsilieka  net ir nuo mažesnių savivaldybių, palyginimų skaičiai tarp 60 šalies savivaldybių esą ne patys geriausi. Šių metų biudžete nėra suplanuota naujagimio kraitelio lėšų, premijų pedagogams už ypač gerus jų mokinių rezultatus, trūksta dėmesio gyventojų pasiūlytiems projektams.  Paskelbta, kad opozicija už tokį biudžetą nebalsuos.

Liberalų sąjūdžio atstovė Daiva Plikšnienė teiravosi, ar biudžete numatyta lėšų mokiniams, kurie bus mokomi plaukti baseine Šilutėje.  Meras Vytautas Laurinaitis patikino, kad mokiniai bus mokomi plaukti nemokamai. D. Plikšnienė teiravosi ir dėl lėšų defibriliatoriams pirkti, jie esą brangūs, tačiau įstaigose, kur lankosi daug žmonių, reikalingi. Paminėtas įvykis Šilutės kultūros ir pramogų centre, kai žmogui sustojo širdis, teko laukti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

  • Defibriliatorius – efektyviausia pasaulyje žinoma gaivinimo priemonė, kurią staigaus širdies sustojimo atveju namuose, darbe, viešoje vietoje per trumpiausią įmanomą laiką gali panaudoti kiekvienas žmogus iki atvyks greitoji medicinos pagalba ir išgelbėti gyvybę. Lietuvoje tokios gaivinimo priemonės įrengiamos pastaruosius 5 metus, pasaulyje – per 20 metų.

Vėliau diskusijoje Liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Endzinas priminė, kad defibriliatoriai yra brangūs, kultūros, sporto įstaigos tam neturi pinigų.  A. Endzinas sakė nesulaukęs atsakymo, kiek kainuos baseino Šilutėje išlaikymas, kad nebūtų nuostolių.  Mat baseinas priklauso Šilutės sporto mokyklai, tad biudžete yra suplanuota bendra suma.

Šie opozicijos atstovų klausimai, pastebėjimai ištirpo ore. Nei paaiškina, nei atsakyta. Jų pasiūlymai liko tik žodžiais ir svarstant mokesčio išimtis lankantiems Sporto mokyklą, taip pat priimant rajono sporto 2023-2030 metų strategiją…  Neišvėrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Zigmantas Merliūnas: „Noriu kreiptis į Etikos komisiją dėl vedimo tvarkos…“ Meras atkirto, kad pasisakyti leidžia ar neleidžia posėdžio pirmininkas (šiuo atveju meras)…

Etikos komisija – be pirmininko

Reikės šįkart tos Šilutės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos ar nereikės, sunku nuspėti. Bet iki kovo 5 d. vyksiančių savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų atmosfera ir Šilutės valdžioje kaista. Ir vargu ar vės.

Kita vertus, tokia komisija turi būti, taip nustatyta įstatyme. Jos pirmininką siūlo opozicija. 5 konservatorių ir 3 liberalų opozicija į Etikos komisijos pirmininkus pasiūlė Algirdą Gečą. Tačiau gruodžio pabaigoje surengtame posėdyje opozicija pasigedo… savo atstovo Etikos komisijoje bei jos vadovo poste: mat Liberalų sąjūdžio atstovas A. Gečas į rinkimus vėl pasuko Socialdemokratų partijos Šilutės skyriaus sąraše… Tai jau antras toks A. Gečo klaidžiojimas tarp liberalų ir socialdemokratų. Nuo kada iki kada A. Gečas liberalas, o nuo kada iki kada socialdemokratas – galėtų pasakyti nebent kokia būrėja. Kadangi  Šilutėje socialdemokratai priklauso valdančiajai daugumai, susiklostė keista situacija, tarsi Etikos komisijai vadovautų ir joje dirbtų beveik vien valdančiųjų atstovai.

Sausio 26 d. Tarybos posėdyje A. Gečas paskelbė pareiškimą, kad prašo atleisti iš Etikos komisijos pirmininko ir nario pareigų. Atleisti A. Gečą iš pirmininko pareigų gali tik Taryba, kuri tvirtina ir Etikos komisijos sudėtį, skiria opozicijos pasiūlytą atstovą naujuoju pirmininku.  Kada taip bus? Įprastai posėdis būna paskutinį mėnesio ketvirtadienį, išeitų, vasario 23 d. Pačiame kovo 5 d. vyksiančių rinkimų agitacijos įkarštyje…

Stasė Skutulienė

3 komentarai

  • Rasa

    Galėjo numatyti lėšų ir kokiam nors tikimybių teorijos specialistui. Jau vien Gečas pilnai aprūpintų darbu.

  • Na,

    tokie kaip „politikas“ A. Gečas – istorijos marionetė. Buvo okupantas rusas, šlovino rusų TSKP istoriją, komunistų 25 -o suvažiavimo tezes, dabar šventa LDK istorija. Buvo lyg socdemas, paskui liberalas, dabar vėl socdemas, žodžiu visiška politinė „organinė trąša“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atraskite unikalius papuošalus kiekvienai progai

Šiandienos mados pasaulyje, kur viskas greitai pripažįstama ir dar greičiau keičiama, originalūs papuošalai išsikovoja ypatingą vietą. Kaskart, kai įeinate į vakarėlį ar renginį, jūsų pasirinkti neįprasti papuošalai daro šventę įsimintinesnę. Asmeninis stilius ir gebėjimas išsiskirti – štai ko mes visi trokštame. Išskirtiniai aksesuarai padeda mums sukurti unikalią asmenybės viziją, todėl kiekvienas asmeniškai pasirinktas papuošalas tampa mūsų stiliaus manifestu. Praktiškumas taip pat yra svarbus aspektas – papuošalai internetu suteikia galimybę rinktis iš gausybės variantų nepakylant nuo kompiuterio. Viena iš tokių parduotuvių

Jau – kalendorinis pavasaris

Šiandien – kovo 1 d. – prasideda kalendorinis pavasaris. Hidrometeorologijos tarnyba meteo.lt šia proga primena, kokia buvo žiemos pabaiga, pateikia įdomių faktų apie klimato pokyčius, kurių sparčiai daugėja, panašu, kad ir daugės. Ir ne viskas žmogų džiugins. Jau priėjome vasario ir kalendorinės žiemos pabaigą, tačiau paskutinis žiemos mėnuo nebuvo panašus į žiemišką. Daugelis dienų priminė kovo mėnesį. Pašvietus saulei bei orui dieną sušilus virš +10°C nedaug betrūksta iki naujų šilumos rekordų. Štai ir antradienį popiet Druskininkuose oras sušilo iki +11,2°C.

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Taip pat skaitykite