Šilutės rajono savivaldybė dalyvaus savižudybių prevencijos projekte

Šilutės r. savivaldybė tapo 11-ąja šalies savivaldybe, dalyvaujančia „Rotary International“ globalios dotacijos projekte „Savižudybių prevencijos modelis ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“. Jo metu planuojama atlikti savižudybių prevencijos analizę, suburti žmonių komandą, paruošti specialistus, kurie bendrautų su krizę išgyvenančiais asmenimis.

Projekto idėją pristatė ir apie jo įgyvendinimą susirinkusiems pasakojo projekto vadovas dr. Vygintas Grinis (kairėje), šalia Šilutės Rotary klubo narys, vicemeras Algis Bekeris ir Šilutės r. savivaldybės projekto koordinatorius psichologas dr. Said Dadasev

Praėjusią savaitę į Savivaldybę, kur buvo pristatytas projektas, susirinko per 30 dalyvių: Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistai, atvejo vadybininkai, seniūnijų darbuotojai, seniūnai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos, visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, gydytojai, psichiatrai. Atvyko Šilutės Rotary klubo narių. Apie idėją ir jos įgyvendinimą susirinkusiems pasakojo projekto vadovas dr. Vygintas Grinis ir Savivaldybės projekto koordinatorius psichologas dr. Said Dadasev.

37,4 savižudybės 100 tūkst. gyventojų

Projekto koordinatorius, Rotary International Apygardos 1462, kuri šiandien jungia jau 55 Rotary klubus Lietuvoje, Vygintas Grinis pristatė skaudžius statistinius faktus Lietuvoje, labiau akcentuodamas 2011–2016 metų Šilutės rajono duomenis. Vidutiniškai 37,4 – savižudybės 100 tūkst. gyventojų rodiklis Šilutės rajone – aukštesnis ir už Lietuvos vidurkį (31,8). Susirinkusieji klausė psichologo, kaip identifikuojamas savižudybės faktas mirties atveju, ar buvo tiriamos skirtingų savivaldybių rodiklių priežastys.

Pasak dr. S. Dadasev, dalis mirčių gali būti neregistruotos kaip savižudybės, o sisteminių tyrimų savivaldybių lygmeniu trūksta, šiuo metu yra svarstoma vykdyti tokius efektyvumo tyrimus, be to, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai vykdo savižudybių priežasčių tyrimą remdamiesi savižudžių artimųjų interviu.

„Mirties atveju tiriama jos priežastis. Kartais išvada daroma iš tiesioginių savižudybei priskirtų ženklų: laiško, metodo… Pastebėta, kad jeigu šalyje yra didelis savižudybių skaičius, tai panašūs skaičiai – ir dėl nelaimingų atsitikimų. Teigti, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jog tai savižudybė, negalima.

Tačiau dalis tų mirčių gali būti susijusios su savižudybių atvejais. Kai žmogus važiavo dideliu greičiu, vadinasi, rizikavo. Anksčiau buvo vengiama fiksuoti mirtį kaip savižudybę, todėl 37,4 skaičius nėra tikslus – gali būti net ir didesnis arba mažesnis“, – aiškino svečias.

Ir apie jaunimą

Lietuvoje daugiausia žudosi vyrai nuo 45 iki 70 metų, moterys – virš 65 metų, o paauglių savižudybių skaičius, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis – mažesnis. „Jaunimo savižudybių mažiau, tačiau dar prieš kelerius metus tokių atvejų buvo daugiau. Pastebime, kad šiuo metu daugiau fiksuojama tyčinio savęs žalojimo. <..> Pastaruoju metu daug kalbama apie pavojingus jaunimo žaidimus. Noriu nuraminti, jog dėl to savižudybių nėra daugiau“, – sakė psichologas pridurdamas, kad šiuo metu Lietuvoje savižudybių sumažėjo penktadaliu. Tikėtina, kad ir paauglių.

Į projekto pristatymą atvyko ir dalis Šilutės Rotary klubo brolių.

Apie darbo grupę

Šilutės Rotary klubo narys, Šilutės ligoninės gydytojas Viktoras Šileikis domėjosi, kaip bus sudarinėjama darbo grupė. Anot jo, komandoje turėtų dirbti psichologijos išsilavinimą turintys asmenys. Projekto koordinatorius aiškino, jog pirmoji pagalba yra rūpestis, išklausymas ir teisingas nukreipimas. Anot dr. S. Dadasevo, pasirūpinti, užjausti krizės ištiktą žmogų gali dauguma, o tam psichologo išsilavinimo nereikia. Viso kito galima išmokti.

„Psichologas gali užtikrinti tęstinę pagalbą. Jeigu žmogaus būklė yra sunki ir tęsiasi ilgą laiką, tada psichologas gali jam padėti. Tačiau jei čia ir dabar žmogus kalba apie savižudybę, tada jam gali padėti bet kuris bendruomenės narys, kuris turi šiek tiek žinių apie tai“, – aiškino psichologas.

Darbo grupę, anot svečio, turėtų sudaryti asmenys, kurie stebės situaciją rajone, domėsis, kokios vyrauja problemos, ir padės jas įtakoti. Projekto organizatoriai siūlo, jog šioje krizių komandoje dirbtų greitosios medicinos pagalbos specialistas, policininkas. Taip pat ir kitų sričių specialistai, kurie teikia pagalbą žmonėms, mąstantiems apie savižudybę. Psichologo siūlymu, atstovas iš ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centro, socialinis darbuotojas, švietimo atstovas, psichologas ar dvasininkas, kurių funkcija būtų sekti, kokia yra situacija, galėtų susitikti kartą per mėnesį ar dažniau apžvelgti situacijos: ar įvyko savižudybių, kokios jų priežastys.

Didžiojoje Savivaldybės posėdžių salėje į pristatymą atvyko savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai, seniūnijų darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos, gydytojai, psichiatrai ir kiti.

„Jeigu žmogus išgėręs, tai greitosios pagalbos specialistai dėl to dažnai nesuteikia reikiamos pagalbos. Toks atvejis buvo, po kurio paaiškėjo, kad specialistai manė, jei asmuo neblaivus, tai savižudybės rizikos tikrai nėra ir nelaimė neįvyks. Problema išsisprendė, kai greitosios medicinos pagalbos tarnybai suorganizavome papildomus mokymus“, – papasakojo psichologas apie atvejį pridurdamas, jog ši darbo grupė stebėtų, ar visos grandys veikia, ir teiktų pagalbą. Svečias pateikė ir dar vieną pavyzdį, kai vienais metais Kupiškyje buvo pastebėta, jog per keletą mėnesių nusižudė keliskart daugiau senjorų. Paaiškėjo, kad tai vieniši žmonės, neturintys su kuo pabendrauti. Komanda sugalvojo įsteigti nemokamą emocinės paramos liniją senjorams, kurioje savanoriavo patys vyresnio amžiaus žmonės. Jie atsiliepdavo telefonu ir išklausydavo paskambinusįjį. Žinoma, po to senjorų savižudybių sumažėjo.

Planuos mokymus

Projekto metu šešioms grupėms po 25 asmenis bus organizuojami mokymai. Projekto koordinatorius informavo, jog šie mokymai Savivaldybei papildomai nekainuos. Planuojama iki gegužės mėn. apmokyti 150 specialistų, kurie susiduria su gyvenimo krizę išgyvenančiais asmenimis. Anot dr. S. Dadasev, kai žmogus pradeda galvoti apie savižudybę, retai pagalvoja apie pagalbą sau: „Žmonės vengia kreiptis pagalbos arba prašosi netiesiogiai. Todėl mokymų pagrindinis tikslas – išmokyti aplinkinius asmenis, kad jie geriau pastebėtų kenčiančio žmogaus siunčiamus ženklus padėti. Taip pat mokėtų suteiktų pirmąją pagalbą“.
Savivaldybėje bus patvirtintas ir nuoseklus veiksmų planas, ką daryti, kai žmogus galvojo apie savižudybę, kai asmuo mėgino nusižudyti, jeigu nelaimė įvyko šeimoje, darbe.

Nuomonės ir vertinimai

UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro direktorė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Loreta Šiaudvytytė:
„Džiaugiuosi šiuo projektu. Kai įvairių sričių darbuotojai susiduria su žmonėmis, kalbančiais apie savižudybę, tai paveikia juos. Pagalba ir mokymas labai reikalingi. Gaila, kad mūsų rodikliai nemaži ir patenkame į savižudybių statistiką. Žinoma, svarbu, kad patekome tarp kitų 11 šalies savivaldybių ir turėsime galimybę žmones išgirsti bei mokytis“.

VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus:
„Man, kaip gydytojui, ne kartą teko susidurti su žmonėmis, patyrusiais skirtingus savižudybių atvejus. Šis projektas puikus tuo, jog bus suteikiama galimybė užkirsti kelią nelaimei. Dažniausiai asmenys, kurie galvoja apie savižudybę, slepia nuo kitų savo mintis, nepripažįsta ar apsimeta, kad jiems viskas gerai. Įgyvendinus šį projektą, tikiuosi, kad daugumos žmonių sprendimai pasikeis“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Stacionarus ar nešiojamas kompiuteris? Kada rinktis vieną, o kada – kitą?

Šiandien daugybė žmonių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos ar užimamų pareigų, neįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterio. Šis įrenginys dažnai būna reikalingas ne tik mokantis ar dirbant, bet ir tvarkant kasdienius reikalus, pramogaujant, keliaujant ir t. t. Perkant kompiuterį dažnai kyla klausimas: kurio tipo, stacionarų ar nešiojamąjį, kompiuterį įsigyti. Puiku, jei galite įsigyti abiejų tipų kompiuterius, tačiau, jei planuojate apsiriboti vienu, verta žinoti, kada teikti pirmenybę stacionariam, o kada nešiojamam kompiuteriui. Stacionarus kompiuteris – mažai keliaujantiems, turintiems daug erdvės Jeigu keliaujate

Vienintelė Šilutės laikrodininkė Lidija Mikutienė

Pasiteiravus šilutiškių, kur geriausiai mieste taiso laikrodžius, visi it susitarę rekomenduoja Šilutės seniūnijoje, pirmajame aukšte įsikūrusią laikrodžių taisyklą. Pasirodo, ten, mažame kambarėlyje, dirba vienintelė miesto laikrodininkė Lidija Mikutienė. Laikrodžių remontu meistrė užsiima daugiau kaip 39-erius metus. Neša ne tik laikrodžius Šilutiškiai į taisyklą neša ne tik laikrodžius, bet į L. Mikutienę kreipiasi ir sugedus lygintuvui ar net … žiūronams. Yra atnešę ir šautuvą su optika, mikroskopą… Panašu, kad jai tikrai nėra nieko neįmanomo. „Atneša, kai iškrenta koks varžtelis, sutvarkau… Žinoma,

Švėkšniškiams rūpi psichiatrijos ligoninės likimas

Ar tikrai planuojama uždaryti Švėkšnoje veikiantį Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentą? Šis klausimas labai neramina ir Švėkšnos gyventojus. Mat prieš kurį laiką viešumoje pasirodė Šilutės r. savivaldybės vadovų teiginiai, kad neva šią viešąją įstaigą ruošiamasi uždaryti. Sklando gandai, kad šios įstaigos patalpose įsikurs ir senelių globos namai. Anot kitų, departamentą siūloma jungti prie Klaipėdos respublikinės ar net Šilutės ligoninės. Kaip yra iš tikrųjų? Į klausimą atsakyta ir apie kitas švėkšniškių problemas – šiukšles ir vandens kokybę – kalbėta antradienį, vasario 11

Ar važiuos V. Pozingis į Juknaičius vejos šienauti?

Juknaitiškiams susirinkime Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis sakė galįs atvažiuoti ir nupjauti žolę, moka tą daryti… Pažadas išsprūdo su šypsenėle į juknaitiškių klausimą, kas turi pjauti žolę aplinkui daugiabučius. Pirmadienio pavakare išklausyti Savivaldybės vadovų praėjusių metų veiklos ataskaitų susirinkę per 40 Juknaičių seniūnijos gyventojų, kurie panašių pastebėjimų turėjo ir daugiau. Šią savaitę Savivaldybės vadovai pirmadienį atsiskaitė Rusnės ir Juknaičių seniūnijų gyventojams, visas penkias darbo dienas paskyrė tokiems susitikimams ir kitose seniūnijose. Meras Vytautas Laurinaitis pateikia savo ir Tarybos