Šilutės rajono pedagogai skiepijami nuo koronaviruso

Prieš savaitę Šilutės rajone pradėta skiepyti nuo koronaviruso ugdymo įstaigų darbuotojus. Dvejojančių dėl COVID-19 skiepo rajone mažai. Iki šiol paskiepyti 325 asmenys. Vakar ir šiandien planuota paskiepyti dar apie 100 ugdymo įstaigų darbuotojų.

Gauta nusiskundimų

„Šiandien ryte lankiausi mokykloje, kur vyksta skiepijimas. Yra asmenys, kurie kontroliuoja, ar laikomasi atstumų, ir prižiūri aplinką. Dirba kelios komandos. Viename kabinete imami greitieji testai, kitame – skiepijama. Viskas vyksta sklandžiai, tačiau pradžia buvo sudėtingesnė“, – apie pedagogų vakcinavimą ketvirtadienį pasakojo Šilutės r. savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė.

Ji neslėpė, kad iš pradžių būta nesklandumų – net sulaukta skundų dėl pedagogų elgesio. „Teko paprašyti mokytojų, kad laikytųsi nustatyto saugaus atstumo, dėvėtų kaukes. Buvo ir prišiukšlinta mokykla…“, – sakė Savivaldybės gydytoja.

Nepasitenkinimą išreiškė ir patys pedagogai. Anot G. Tamašauskienės, besiskiepijantieji  piktinosi, kad reikia laukti eilėje. Kai kurie piktinosi ir dėl per didelio sambrūzdžio mokykloje. „Mokyklos koridorius ilgas. Tai jeigu sugebame viename koridoriuje susigrūsti, o už kampo paeiti negali… arba negirdi. Tai nežinau“, – komentavo pašnekovė.

Skiepijasi ne visi

Iki šiol Šilutės rajono ugdymo įstaigų darbuotojų skiepijimas vyko „Pamario“ pagrindinėje mokykloje. Šiandien vakcinacija bus tęsiama Šilutės pirminiame sveikatos priežiūros centre.

Vasario 17 dieną buvo paskiepyti 125 pedagogai, o praėjusią savaitę 200 asmenų. Pasak G. Tamašauskienės, vakar paskiepyti 84 mokyklų darbuotojai, šiandien planuojama paskiepyti dar apie 23 asmenis.

Šilutės r. savivaldybės vyriausioji specialistė – gydytoja Gintarė Tamašauskienė.

Praėjusią savaitę pirmuoju skiepu nuo COVID-19 ligos „AstraZeneca“ vakcina buvo skiepijami pedagogai iki 55 metų amžiaus. Nuo vakar, anot G. Tamašauskienės, skiepijami visi kiti asmenys, kurie ugdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus bei pradinukus.

Savivaldybės gydytoja detalizavo, kad skiepijami ne tik pedagogai, bet visų įstaigų darbuotojai, kurie turi nuolatinį ar laikiną kontaktą su ugdytiniais. Į skiepijančių sąrašą patenka ir mokytojų padėjėjai, visi darželių darbuotojai. Iš viso tokių darbuotojų rajone 674. Anot pašnekovės, apie 20 proc. asmenų buvo išbraukta iš turėjusių pasiskiepyti sąrašo. Tai asmenys, kurie prasirgo virusu, ir atsisakė skiepo.

„Buvo atsisakiusių skiepytis, tačiau tai nedidelė dalis asmenų. Priežastys to įvairios. Dalis nesutiko skiepytis būtent „AstraZeneca“ vakcina. Nežinau, kodėl. Buvo asmenų, kurie tiesiog persigalvojo. Dalis nesiskiepija, nes tai nėra privaloma. Girdime įvairių paaiškinimų“, – sakė G. Tamašauskienė.

G. Tamašauskienė informavo ir apie pasikeitusią tvarką: „Pagal nurodymus, praėjusią savaitę mes buvome gavę tik „AstraZeneca“ skiepų, o pagal gamintojo nurodymus šia vakcina buvo galima skiepyti žmones tik iki 55 metų. Nurodymai pasikeitė. „AstraZeneca“ galima skiepyti visus gyventojus nuo 18 metų amžiaus. Viskas priklauso nuo to, kokią vakciną mes gausime. Kadangi buvo sutrikęs „Pfizer“ vakcinos tiekimas, tai gavome „AstraZeneca“.

Skiepas ir testas – neprivalomi

Sumaištis dėl šalies mokyklų darbuotojų skiepijimo nuo koronaviruso nurimo. Jeigu pedagogai ar kiti ugdymo įstaigos darbuotojai nesiskiepys nuo koronaviruso arba reguliariai neatliks testų, darbdavys galės šiuos nušalinti nuo darbo. Tokiu būdu jie negaus ir atlygio. Ilgainiui, tokios nuostatos išsisklaidė ir jau dabar aišku, kad pedagogų vakcinacija ir profilaktinis testavimas nėra privalomi.

„Tiek testavimas, tiek skiepijimas yra rekomenduojama. Žinoma, testuoti svarbu, kad laiku būtų sustabdytas židinys. O skiepai, kad apsisaugoti“, – sakė G. Tamašauskienė.

Ar nesiskiepiję ir neatlikę testų pedagogai galės toliau mokyti ir ugdyti?

„Tiksliai atsakyti negaliu, nes yra daug svarstoma ir kalbama apie tai, kas bus. Per šias kelias savaites sprendimai keitėsi ir ne po vieną kartą. Apie vertimą skiepyti tikrai negirdėjau nė iš vieno pedagogo“, – patikino T. Tamašauskienė.

Viktorija Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite