Šilutės rajone į egzaminą neatvyko 9 abiturientai

Šiandien, birželio 7 d., Lietuvos abiturientai laiko pirmąjį  egzaminą: lietuvių kalbos, kuris yra privalomas. Šilutės rajone iš 230 abiturientų į egzaminą neatvyko 9, iš jų viena abiturientė susirgo, jai egzaminas bus  nukeltas į liepos mėnesį.

Šilutės r. savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jovita Jankauskienė, kuruojanti egzaminų sesijos reikalus rajone, paaiškino, kad susirgusi abiturientė turi gydytojų pažymą, tai yra pateisinama priežastis neatvykti į egzaminą, jį galės laikyti vėliau. Dar apie 8 abiturientų neatvykimą į egzaminą išsyk po 13 val. žinių nebuvo.

J. Jankauskienė paaiškino, kad lietuvių kalbos egzaminas prasidėjo 9 val., jis vyksta 4 valandas ir 15 min., baigiasi 13 val. 15 min., todėl informacijos apie egzamino temas, kol jis vyksta, viešinti nebuvo galima.

Į klausimą, ar Šilutės rajono lietuvių kalbos mokytojai talkins taisant šalies abiturientų rašinius, buvo atsakyta, kad dalyvaus. Kol kas neaišku, kurie mokytojai dirbs, tačiau aišku, kad šis darbas vyks nuotoliniu būdu.

Tenka prisiminti šalies lituanistų pastebėjimus apie ankstesniais metais Vilniuje taisytus abiturientų darbus.  Lietuvos radijo laidoje kalbėję pedagogai neslėpė nusivylimo: užmokestis – varganas, atsakomybė – didelė, reikalavimų sukurta daug… Gyventi tenka nejaukiame bendrabutyje, per dieną išvargęs net pailsėti žmoniškai negali, jeigu išeini į miestą, viskas kainuoja… Laidoje buvo pedagogų, kurie atsisakė šio darbo ir neslėpė, kad abiturientų rašinių taisymas, kaip ir egzaminai, vyksta pasibaigus mokslo metams, kai ir mokytojai jau nori poilsio, ramybės…

Dabar prisidėjo dar ir pandemija, karantinai dėl COVID-19 plitimo, didelių išbandymų atnešęs nuotolinis mokymas, o tai turės įtakos ir egzaminų rezultatams, kurie tikrai nebus vieni iš puikiausių. Prastesni egzaminų rezultatai sutrukdo jaunam žmogui įstoti į pasirinktą aukštąją mokyklą, įsigyti išsvajotą specialybę, dirbti labiausiai patinkantį darbą ir susikurti gerą gyvenimą… Didelė pandemijos kaina. Vertinant ateities požiūriu, tai, ko gero, viena iš blogiausių pasekmių.

Tačiau sugrįžtame prie šios dienos egzamino. Privalomą  lietuvių kalbos egzaminą šiais metais pasirinko laikyti 17 207 šalies abiturientai, o mokyklinį laikė 9 352. Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių – temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos buvo pateikti du autoriai, tačiau jie buvo rekomenduojami.

Egzaminai tik prasidėjo. Rezultatų teks kantriai palaukti.

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kartono vartojimo nauda ir picų dėžės

Pakavimo priemonės reikalingos daugeliu gyvenimo atvejų: kai norima į dėžes sandariai sudėti daiktus, nes tenka kraustytis; dėžės reikalingos konditerijos gaminiams laikyti ir t. t. Dėžės kainuoja nebrangiai, todėl jas naudoja daugelis, kadangi jos tikrai palengvina gyvenimą, kuomet reikia produktus ar daiktus saugiai ir gražiai perkelti iš vienos vietos į kitą. Kartonas yra viena populiariausių pakavimo medžiagų, mat tai švari ir ekologiška medžiaga, kurią galima perdirbti, kainuoja nebrangiai. Kartonas yra paveikus klimatiniams veiksniams, todėl greitai suyra, tinka antriniam naudojimui. Dėžės pagal

Kodėl verta rinktis kačių maistą „Ontario“?

Katės – vienos iš mylimiausių naminių gyvūnų, kurioms patinka šiluma ir dėmesys. Dauguma kačių gyvena namuose ir į lauką eina tik kartu su šeimininkais, todėl derėtų užtikrinti visas sąlygas, kad augintinis namuose jaustųsi gerai ir jam tikrai nieko netrūktų. Tai padaryti nėra sunku, nes dauguma gyvūnų mėgsta tai, ką išrenka šeimininkas. Išsirinkti geriausius daiktus ir maisto produktus gali padėti konsultantas, kuris yra gyvūnų parduotuvėje, taip pat veterinaras ar internetinėse parduotuvėse esantys aprašai, skirti apibūdinti kačių daiktams ar maisto produktams. Šie

Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto. Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje. Gudrybės šaldytuve Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi

Įspūdžiai po savanorystės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Kiekvienas žmogus savanorystės reikšmę suvokia savaip. Standartinis apibrėžimas skamba taip: įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunama piniginio atlygio.   O kas mums yra savanorystė? Iš pradžių ši veikla mums reiškė papildomą 0,25 balą, kuris būtų priskaičiuojamas stojant į universitetą. Tačiau laikui bėgant supratome, jog savanorystė yra kur kas daugiau. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje praleistos valandos virto ne tik malonumo, džiaugsmo, bet ir pažinimo šaltiniu.

Taip pat skaitykite