Šilutės medžių likimas…

Šio medžio būklė bloga. 2 m drevė tuščiavidurė.

2018 m. liepą-rugpjūtį  akustine tomografija buvo tiriami Šilutės miesto istorinės dalies (Tilžės, Lietuvininkų gatvių nuo Verdainės tilto per Šysos upę ties H. Šojaus dvaru) kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projekte numatyti kirsti medžiai. 

Medžių būklės ekspertizę „Arbotom“ tomografu atliko Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto želdinių būklės ekspertė doc. dr. Lina Straigytė ir Tadas Vaidelys.

Liepos sudaro net 66 % medžių, klevų 15 % ir kaštonų 14 %. Kitų genčių auga tik pavieniai medžiai. Daugiausiai, net 45 % medžių, yra vidutinės būklės. Blogos būklės medžiai sudaro 30 %.

Ataskaitoje rašoma, kad daugiausiai geros ir vidutinės būklės yra liepų. Geros būklės kaštonų nėra, nes jie vyresni, visi turi genėjimo žaizdų. Tačiau daugumos jų būklė yra vidutinė. Iš gausiau auginamų rūšių daugiau nei pusė blogos būklės yra klevų.

Dėl būklės kairėje kelio pusėje galima kirsti 31 % visų projekte sužymėtų medžių. Komisija kirtimui atrinko 87 medžius. Iš to sąrašo dėl prastos būklės kirsti galima 39 medžius. Tačiau patikrinę kitų medžių būklę, kurių į kirtimų sąrašą neįtraukė komisija, papildomai rasta 17 blogos būklės medžių, bei 2 sausuoliai.

Šios paprastosios liepos būklė bloga. Kamieno apačioje atsiveria puvinys. 3 m aukštyje yra genėjimo drevė, atvira ir šlampanti drevė, džiūstantys šakų ūgliai.

Mažalapės liepos priekelmyje – atvira gili 40×10 cm drevė. Susivijusios šakos, lapų kraštai džiūsta.

 

Su medžių  akustinės tomografijos tyrimo rezultatais galite susipažinti plačiau (pridedama).

Šilutės r. savivaldybės inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po