Šilutės ligoninės vyr. gydytojo konkursą laimėjo Algis Starkus

Įvyko Šilutės ligoninės vyr. gydytojo konkursas, kurį laimėjo Šilutės ligoninės gydytojas chirurgas Algis Starkus. Šis medikas ir dabar vadovauja Šilutės ligoninei, pareigas eina laikinai, kol bus paskirtas konkursą laimėjęs ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą gavęs asmuo. Būtent šios išvados ir laukiama.

Viešai buvo minėta, kad Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pareigų siekia du pretendentai. Nors pretendentų pavardžių neviešinama, pamarys.eu žiniomis kitas asmuo dalyvavo ir praėjusiame vyr. gydytojo konkurse.

Konkursas įvyko spalio 22 d., penktadienį, jame dalyvavo du pretendentai, pagal surinktus balus vyr. gydytojo konkursą laimėjo A. Starkus, kitas konkurso dalyvis nesurinko būtino 6 balų skaičiaus. Spalio 25 d., pirmadienį, su konkursą laimėjusiu A. Starkumi susitiko ir bendravo Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Gali tekti palaukti dar gal dvi savaites STT išvadų dėl A. Starkaus. Ją gavus, jeigu neatsiras kokių kliuvinių, A. Starkus bus paskirtas ligoninės vadovu.

Stasė Skutulienė


Apie chirurgą A. Starkų Šilutės ligoninės interneto svetainėje rašoma: 

Chirurgo A. Starkaus darbas įvertintas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu

2019 05 14

Daugelis Pamario krašto gyventojų pažįsta Šilutės ligoninės chirurgą Algį Starkų. Gydytojo šiuolaikišku požiūriu, operatyvumu ir pasiekimais džiaugiasi pacientai,  vertina ir visa gydymo įstaigos vadovybė. 2010-aisiais A. Starkus buvo išrinktas Šilutės ligoninės „Metų gydytoju“, o prieš kelias savaites Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga suteikė Nusipelniusio gydytojo vardą ir įteikė Garbės ženklą.
 
„Šis įvertinimas skirtas mums visiems. Aš didžiuojuosi mūsų gydymo įstaiga, čia dirbančiais žmonėmis.  Smagu, kad mes ir mažus darbus darydami esame vertinami ir gerbiami. Svarbu kiekvieną darbą atlikti sąžiningai“, – gegužės 14-ąją po Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, gydymo įstaigos vyriausiojo gydytojo Dariaus Steponkaus ir kolegų sveikinimų tarė gydytojas A. Starkus. Kolegoms linkėjo sveikatos, kantrybės ir gerų tolimesnių darbų.
Kilęs iš Kupiškio rajono, Chirurgijos-traumatologijos  skyriaus vedėjas ypač gerbiamas jaunųjų kolegų. Anot jų, skyriaus vedėjas vertina jaunų specialistų darbą ir pastangas bei skatina taikyti naujus gydymo metodus ir technologijas. Daugelis kolegų džiaugiasi galėdami dirbti komandoje su profesionaliu chirurgu ir puikiu žmogumi.
1984-aisiais chirurgas A. Starkus baigė tuometinį medicinos institutą, po to išvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje atliko internatūros praktiką. Vėliau gydytojo karjerą tęsė Šilutės ligoninėje.
„Likimas lėmė, kad  tuo metu Šilutės ligoninei trūko chirurgo ir vaikų ligų gydytojo, todėl vykome ten, kur manęs su žmona laukė. Ji buvo vaikų ligų gydytoja“, – prisiminė chirurgas. Tuo metu specialybę studentai galėjo rinktis pagal išlaikytų egzaminų rezultatus. Jo teigimu, geriausieji turėjo pirmenybę ne tik studijuoti patinkančią sritį, bet ir užimti laisvas darbo vietas šalyje.
„Pamenu, kad mūsų studentų buvo daugiau kaip 200 ir tik 6 laisvos vietos mokytis chirurgijos. Jei būčiau mokęsis prasčiau, kažin ar šiandien dirbčiau chirurgu“, – prisiminimais dalinosi A. Starkus. Jis pridūrė, jog džiaugiasi juo tapęs. Anot gydytojo, visada norėjosi ne tik mąstyti, bet ir daryti rankomis, o chirurgijoje daug tenka dirbti su įrankiais, mediciniais instrumentais.
Įgijęs abdominalinio (pilvo) chirurgo licenciją, susipažinęs su Pamario kraštu, gydymo įstaiga, kolegomis ir darbu skyriuje, A. Starkus ėmėsi darbų – 1994-aisiais įsteigė Hemodializių skyrių. Tuomet ligoninė gavo labdarą iš Vokietijos – Frezenijaus firmos dializės aparatą ir lovą dializuojamiems pacientams. Šis aparatas buvo tik antrasis Lietuvoje. Taigi, chirurgas A. Starkus tapo ne tik Hemodializių skyriaus įsteigimo iniciatoriumi, bet ir jo vieninteliu gydytoju. Vėliau chirurgas savo vietą užleido į Šilutės ligoninę atvykusiai gydytojai nefrologei Žydrei Dobilinskienei.
A. Starkus, prisiminęs apie savo pirmąją gydytojo patirtį, šypteli, mat ji nebuvo susijusi su chirurgija. Pasirodo, atvykus į Šilutės ligoninę, jam reikėjo dirbti traumatologu. „Patirtis buvo labai įdomu ir netikėta. Anuomet, atvažiavus į rajoną, niekas neklausė, kad esi baigęs chirurgijos rezidentūrą. Pirmuosius dvejus metus man teko dirbti traumatologu“, –  prisiminė Chirurgijos skyriaus vedėjas. Gydytojas ilgą laiką dirbo ir budinčiu traumatologu, todėl, anot jo, ši sritis jam nėra svetima. Kaip jis pats sakė, dvi sritys – chirurgija ir traumatologija – kaip sesės.
Šilutės ligoninės inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite