Šilutės ligoninės vyr. gydytojo konkursą laimėjo Algis Starkus

Įvyko Šilutės ligoninės vyr. gydytojo konkursas, kurį laimėjo Šilutės ligoninės gydytojas chirurgas Algis Starkus. Šis medikas ir dabar vadovauja Šilutės ligoninei, pareigas eina laikinai, kol bus paskirtas konkursą laimėjęs ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą gavęs asmuo. Būtent šios išvados ir laukiama.

Viešai buvo minėta, kad Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pareigų siekia du pretendentai. Nors pretendentų pavardžių neviešinama, pamarys.eu žiniomis kitas asmuo dalyvavo ir praėjusiame vyr. gydytojo konkurse.

Konkursas įvyko spalio 22 d., penktadienį, jame dalyvavo du pretendentai, pagal surinktus balus vyr. gydytojo konkursą laimėjo A. Starkus, kitas konkurso dalyvis nesurinko būtino 6 balų skaičiaus. Spalio 25 d., pirmadienį, su konkursą laimėjusiu A. Starkumi susitiko ir bendravo Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Gali tekti palaukti dar gal dvi savaites STT išvadų dėl A. Starkaus. Ją gavus, jeigu neatsiras kokių kliuvinių, A. Starkus bus paskirtas ligoninės vadovu.

Stasė Skutulienė


Apie chirurgą A. Starkų Šilutės ligoninės interneto svetainėje rašoma: 

Chirurgo A. Starkaus darbas įvertintas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu

2019 05 14

Daugelis Pamario krašto gyventojų pažįsta Šilutės ligoninės chirurgą Algį Starkų. Gydytojo šiuolaikišku požiūriu, operatyvumu ir pasiekimais džiaugiasi pacientai,  vertina ir visa gydymo įstaigos vadovybė. 2010-aisiais A. Starkus buvo išrinktas Šilutės ligoninės „Metų gydytoju“, o prieš kelias savaites Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga suteikė Nusipelniusio gydytojo vardą ir įteikė Garbės ženklą.
 
„Šis įvertinimas skirtas mums visiems. Aš didžiuojuosi mūsų gydymo įstaiga, čia dirbančiais žmonėmis.  Smagu, kad mes ir mažus darbus darydami esame vertinami ir gerbiami. Svarbu kiekvieną darbą atlikti sąžiningai“, – gegužės 14-ąją po Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, gydymo įstaigos vyriausiojo gydytojo Dariaus Steponkaus ir kolegų sveikinimų tarė gydytojas A. Starkus. Kolegoms linkėjo sveikatos, kantrybės ir gerų tolimesnių darbų.
Kilęs iš Kupiškio rajono, Chirurgijos-traumatologijos  skyriaus vedėjas ypač gerbiamas jaunųjų kolegų. Anot jų, skyriaus vedėjas vertina jaunų specialistų darbą ir pastangas bei skatina taikyti naujus gydymo metodus ir technologijas. Daugelis kolegų džiaugiasi galėdami dirbti komandoje su profesionaliu chirurgu ir puikiu žmogumi.
1984-aisiais chirurgas A. Starkus baigė tuometinį medicinos institutą, po to išvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje atliko internatūros praktiką. Vėliau gydytojo karjerą tęsė Šilutės ligoninėje.
„Likimas lėmė, kad  tuo metu Šilutės ligoninei trūko chirurgo ir vaikų ligų gydytojo, todėl vykome ten, kur manęs su žmona laukė. Ji buvo vaikų ligų gydytoja“, – prisiminė chirurgas. Tuo metu specialybę studentai galėjo rinktis pagal išlaikytų egzaminų rezultatus. Jo teigimu, geriausieji turėjo pirmenybę ne tik studijuoti patinkančią sritį, bet ir užimti laisvas darbo vietas šalyje.
„Pamenu, kad mūsų studentų buvo daugiau kaip 200 ir tik 6 laisvos vietos mokytis chirurgijos. Jei būčiau mokęsis prasčiau, kažin ar šiandien dirbčiau chirurgu“, – prisiminimais dalinosi A. Starkus. Jis pridūrė, jog džiaugiasi juo tapęs. Anot gydytojo, visada norėjosi ne tik mąstyti, bet ir daryti rankomis, o chirurgijoje daug tenka dirbti su įrankiais, mediciniais instrumentais.
Įgijęs abdominalinio (pilvo) chirurgo licenciją, susipažinęs su Pamario kraštu, gydymo įstaiga, kolegomis ir darbu skyriuje, A. Starkus ėmėsi darbų – 1994-aisiais įsteigė Hemodializių skyrių. Tuomet ligoninė gavo labdarą iš Vokietijos – Frezenijaus firmos dializės aparatą ir lovą dializuojamiems pacientams. Šis aparatas buvo tik antrasis Lietuvoje. Taigi, chirurgas A. Starkus tapo ne tik Hemodializių skyriaus įsteigimo iniciatoriumi, bet ir jo vieninteliu gydytoju. Vėliau chirurgas savo vietą užleido į Šilutės ligoninę atvykusiai gydytojai nefrologei Žydrei Dobilinskienei.
A. Starkus, prisiminęs apie savo pirmąją gydytojo patirtį, šypteli, mat ji nebuvo susijusi su chirurgija. Pasirodo, atvykus į Šilutės ligoninę, jam reikėjo dirbti traumatologu. „Patirtis buvo labai įdomu ir netikėta. Anuomet, atvažiavus į rajoną, niekas neklausė, kad esi baigęs chirurgijos rezidentūrą. Pirmuosius dvejus metus man teko dirbti traumatologu“, –  prisiminė Chirurgijos skyriaus vedėjas. Gydytojas ilgą laiką dirbo ir budinčiu traumatologu, todėl, anot jo, ši sritis jam nėra svetima. Kaip jis pats sakė, dvi sritys – chirurgija ir traumatologija – kaip sesės.
Šilutės ligoninės inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite