Šilutės kultūros įstaigų specialistai ugdė savo viešojo kalbėjimo ir retorikos įgūdžius

Kiekvienas žmogus kalbėdamas viešai yra jutęs didžiulę baimę ir įtampą. Tuo metu galvoje vis sukasi įvairios mintys: kaip nepamiršti, ką sakyti, kaip stovėti, kur laikyti rankas, kaip užmegzti ryšį su auditorija ir pan. Atsakymus į šiuos klausimus Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkams ir kultūros darbuotojams padėjo surasti žinomas retorikos meistras, viešojo kalbėjimo mokytojas ir treneris, dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotas teatro „Cezario grupė” aktorius Vytautas Kontrimas.

Gegužės 31 d. vykusių teorinių-praktinių mokymų „Kalbėti ar patylėti? – štai kur klausimas“ metu V. Kontrimas pakvietė visus dalyvius išeiti iš savo komforto zonos. Kultūros įstaigų atstovai mokėsi spontaniškumo, gebėjimo be streso priimti iššūkius, prisijaukinti situacijas. Praktinių užsiėmimų metu teko stebėti ir analizuoti save, kaip jaučiasi auditorija, techniškai atlikti žaidimus, kurie lavina komunikabilumą, suvaldyti laiką, juokauti neapibrėžtoje situacijoje ir suprasti, kada istorija turi baigtis.

Mokymai skirti stiprinti bibliotekininkų ir kultūros lauko specialistų retorikos bei komunikacijos įgūdžius. Susipažinta su svarbiausiais viešojo kalbėjimo principais, dažniausiai daromomis bendravimo klaidomis: kada kalbėti ir stebėti, patylėti, daryti pauzes, klausytis pašnekovų ir publikos. Charizmatiškasis lektorius noriai konsultavo dalyvius, aptarė jų atliktas praktines užduotis, o per nuotaikingas atvejų analizes pateiktė puikių patarimų kaip elgtis tam tikrose situacijose. Susitikimas buvo išskirtinis naudingomis žiniomis, pilnas gyvybingumo, geros nuotaikos ir emocijų.

Mokymai vykdyti įgyvendinat Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės  finansuotą projektą „Kompetencijų ugdymo sesija „Gerosios iniciatyvos – atspirties taškas kultūrinių pokyčių link 3“.

Jolita Baltutienė,

Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos

direktoriaus pavaduotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite