Šilutės krašto verslininkai ketina burtis

Šilutės r. savivaldybėje gegužės 16 d. lankėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro, pakvietusi susirinkusius rajono verslininkus burtis į šių rūmų Šilutės filialą. Susitikimo iniciatorius – minėtųjų rūmų tarybos narys, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis.

Susitikime dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, susirinko keliolika Šilutės krašte žinomų verslininkų – Rimgaudas Višinskas, Tatjana Ramoškienė, Šarūnas Laužikas, Aleksas Kvederis, Daiva Žebelienė, Petras Juraška, Egidijus Kuzminskas, seniūnai Dalia Drobnienė, Raimondas Steponkus, kiti.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Uostamiestyje rūmai atstovauja Klaipėdos ir Tauragės regionų verslininkų interesams, skatina smulkiojo ir vidutiniojo verslo augimą, eksportą, organizuoja diskusijas, seminarus, skleidžia verslo žinias ir plėtoja ryšius su verslu kitose valstybėse. Vien 2015-2017 metais priėmė 6 verslo delegacijas iš užsienio, užsienyje atliko 85 verslo partnerių paieškas, surengė 101 konferenciją, diskusiją ar susitikimą, atliko 7 verslo misijas, suorganizavo 32 seminarus, pasirašė 18 eksporto – importo ir kitų verslo bendradarbiavimo sutarčių.

Rūmų nariai – įmonės, nepaisant jų dydžio, net asmenys, dirbantys su verslo liudijimais. 2017 m. duomenimis, 41 proc. rūmų narių sudaro smulkios įmonės, 36 proc. – mikroįmonės, 17 proc. – vidutinės įmonės, 6 proc. – stambios įmonės.
27 proc. rūmų narių užsiima gamyba, pramone, 23 proc. – paslaugomis, 16 proc. – transportu ir turizmu, 10 proc. – prekyba. Yra ir bankų, švietimo, leidybos, informacinių technologijų, teisinių paslaugų teikėjų.

Rūmams Klaipėdoje priklauso statybų bendrovė „Stamela“, atstovaujama direktoriaus S. Liepio, taip pat vyno gamyba garsėjanti UAB „Česlovo vynas“ bei UAB „Klasmann – Deilmann Šilutė“, užsiimanti durpių gavyba ir kt.
V. Kažuro pristatė rūmų veiklą, pakvietė burtis į rūmų Šilutės skyrių. Tai sudarytų galimybių verslininkams per metus dalyvauti net 50-yje renginių, gauti informacijos, užmegzti ryšių, seminaruose bei konferencijose išgirsti verslo naujovių ir tobulėti. Dauguma rūmų renginių – nemokami.
25 metus veikiančios UAB „Kintai“ direktorius R. Višinskas teiravosi, kodėl daug metų veikiantys rūmai nesiūlė, nepakvietė tapti nariais, kokios esą stojimo sąlygos, mokesčiai?
V. Kažuro paaiškino, kad iš Šilutės krašto rūmai turi tik 8 narius, o rajone veikia 750 įmonių, nemenkas nedarbas, verslininkai turėtų burtis, bendrauti, kartu ieškoti naujų sprendimų, gauti informacijos ir ją skleisti apie savo verslą.
Meras V. Laurinaitis susitikimą pavadino pažintiniu, o štai steigiamąjį susirinkimą verslininkai galės sušaukti patys. R. Višinskas neslėpė susidomėjimo. Tuo labiau, kad ir stojimo bei nario mokesčiai nėra dideli: juridiniams asmenims – 90 Eur, fiziniams, dirbantiems su verslo liudijimu,– 30 Eur stojimo mokestis; pagal įmonės darbuotojų skaičių nustatytas metinis mokestis, mokamas kas pusmetį. Jeigu yra 4-10 darbuotojų, teks mokėti 180 Eur, jeigu 11-50 – 360 Eur ir t. t. Įstoti į rūmų narius – savanoriškas sprendimas. Patikinta, kad tai nesanti nei politinė, nei vyriausybinė organizacija – tik verslo savivaldos organizacija, išsilaikanti iš gaunamų mokesčių. Rūmai yra paramos gavėjai, bet ne jos teikėjai, dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.
Šilutiškis verslininkas S. Liepis kalbėjo, kad būti rūmų nariu yra naudinga: vyksta įdomūs susitikimai, konferencijos, pristatomos verslo tendencijos, naujovės, situacija kitose valstybėse. Vyndarių bendrovės atstovė T. Ramoškienė emocingai pastebėjo nežinanti, ko rūmai nedaro, o daro daug… Česlovas ir Tatjana Ramoškos, pradėję verstis vyndaryste, kreipėsi į rūmus ir gavo naudingos informacijos bei pagalbos savo verslui.
R. Višinskas, panašu, neslėpė patikėjęs: „Aš pabandysiu…“
Tikėkimės, kad Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai turės Šilutės skyrių, jeigu veiklūs verslininkai susiburs ir lengvai užpildomi dokumentai pasieks uostamiestį. Tereikia noro, šiek tiek laiko, nors versle jis labai brangus, ir po pluoštą eurų.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po