Šilutės krašto verslininkai ketina burtis

Šilutės r. savivaldybėje gegužės 16 d. lankėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro, pakvietusi susirinkusius rajono verslininkus burtis į šių rūmų Šilutės filialą. Susitikimo iniciatorius – minėtųjų rūmų tarybos narys, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis.

Susitikime dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, susirinko keliolika Šilutės krašte žinomų verslininkų – Rimgaudas Višinskas, Tatjana Ramoškienė, Šarūnas Laužikas, Aleksas Kvederis, Daiva Žebelienė, Petras Juraška, Egidijus Kuzminskas, seniūnai Dalia Drobnienė, Raimondas Steponkus, kiti.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Uostamiestyje rūmai atstovauja Klaipėdos ir Tauragės regionų verslininkų interesams, skatina smulkiojo ir vidutiniojo verslo augimą, eksportą, organizuoja diskusijas, seminarus, skleidžia verslo žinias ir plėtoja ryšius su verslu kitose valstybėse. Vien 2015-2017 metais priėmė 6 verslo delegacijas iš užsienio, užsienyje atliko 85 verslo partnerių paieškas, surengė 101 konferenciją, diskusiją ar susitikimą, atliko 7 verslo misijas, suorganizavo 32 seminarus, pasirašė 18 eksporto – importo ir kitų verslo bendradarbiavimo sutarčių.

Rūmų nariai – įmonės, nepaisant jų dydžio, net asmenys, dirbantys su verslo liudijimais. 2017 m. duomenimis, 41 proc. rūmų narių sudaro smulkios įmonės, 36 proc. – mikroįmonės, 17 proc. – vidutinės įmonės, 6 proc. – stambios įmonės.
27 proc. rūmų narių užsiima gamyba, pramone, 23 proc. – paslaugomis, 16 proc. – transportu ir turizmu, 10 proc. – prekyba. Yra ir bankų, švietimo, leidybos, informacinių technologijų, teisinių paslaugų teikėjų.

Rūmams Klaipėdoje priklauso statybų bendrovė „Stamela“, atstovaujama direktoriaus S. Liepio, taip pat vyno gamyba garsėjanti UAB „Česlovo vynas“ bei UAB „Klasmann – Deilmann Šilutė“, užsiimanti durpių gavyba ir kt.
V. Kažuro pristatė rūmų veiklą, pakvietė burtis į rūmų Šilutės skyrių. Tai sudarytų galimybių verslininkams per metus dalyvauti net 50-yje renginių, gauti informacijos, užmegzti ryšių, seminaruose bei konferencijose išgirsti verslo naujovių ir tobulėti. Dauguma rūmų renginių – nemokami.
25 metus veikiančios UAB „Kintai“ direktorius R. Višinskas teiravosi, kodėl daug metų veikiantys rūmai nesiūlė, nepakvietė tapti nariais, kokios esą stojimo sąlygos, mokesčiai?
V. Kažuro paaiškino, kad iš Šilutės krašto rūmai turi tik 8 narius, o rajone veikia 750 įmonių, nemenkas nedarbas, verslininkai turėtų burtis, bendrauti, kartu ieškoti naujų sprendimų, gauti informacijos ir ją skleisti apie savo verslą.
Meras V. Laurinaitis susitikimą pavadino pažintiniu, o štai steigiamąjį susirinkimą verslininkai galės sušaukti patys. R. Višinskas neslėpė susidomėjimo. Tuo labiau, kad ir stojimo bei nario mokesčiai nėra dideli: juridiniams asmenims – 90 Eur, fiziniams, dirbantiems su verslo liudijimu,– 30 Eur stojimo mokestis; pagal įmonės darbuotojų skaičių nustatytas metinis mokestis, mokamas kas pusmetį. Jeigu yra 4-10 darbuotojų, teks mokėti 180 Eur, jeigu 11-50 – 360 Eur ir t. t. Įstoti į rūmų narius – savanoriškas sprendimas. Patikinta, kad tai nesanti nei politinė, nei vyriausybinė organizacija – tik verslo savivaldos organizacija, išsilaikanti iš gaunamų mokesčių. Rūmai yra paramos gavėjai, bet ne jos teikėjai, dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.
Šilutiškis verslininkas S. Liepis kalbėjo, kad būti rūmų nariu yra naudinga: vyksta įdomūs susitikimai, konferencijos, pristatomos verslo tendencijos, naujovės, situacija kitose valstybėse. Vyndarių bendrovės atstovė T. Ramoškienė emocingai pastebėjo nežinanti, ko rūmai nedaro, o daro daug… Česlovas ir Tatjana Ramoškos, pradėję verstis vyndaryste, kreipėsi į rūmus ir gavo naudingos informacijos bei pagalbos savo verslui.
R. Višinskas, panašu, neslėpė patikėjęs: „Aš pabandysiu…“
Tikėkimės, kad Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai turės Šilutės skyrių, jeigu veiklūs verslininkai susiburs ir lengvai užpildomi dokumentai pasieks uostamiestį. Tereikia noro, šiek tiek laiko, nors versle jis labai brangus, ir po pluoštą eurų.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų