Šilutės krašto verslininkai ketina burtis

Šilutės r. savivaldybėje gegužės 16 d. lankėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro, pakvietusi susirinkusius rajono verslininkus burtis į šių rūmų Šilutės filialą. Susitikimo iniciatorius – minėtųjų rūmų tarybos narys, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis.

Susitikime dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, susirinko keliolika Šilutės krašte žinomų verslininkų – Rimgaudas Višinskas, Tatjana Ramoškienė, Šarūnas Laužikas, Aleksas Kvederis, Daiva Žebelienė, Petras Juraška, Egidijus Kuzminskas, seniūnai Dalia Drobnienė, Raimondas Steponkus, kiti.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Uostamiestyje rūmai atstovauja Klaipėdos ir Tauragės regionų verslininkų interesams, skatina smulkiojo ir vidutiniojo verslo augimą, eksportą, organizuoja diskusijas, seminarus, skleidžia verslo žinias ir plėtoja ryšius su verslu kitose valstybėse. Vien 2015-2017 metais priėmė 6 verslo delegacijas iš užsienio, užsienyje atliko 85 verslo partnerių paieškas, surengė 101 konferenciją, diskusiją ar susitikimą, atliko 7 verslo misijas, suorganizavo 32 seminarus, pasirašė 18 eksporto – importo ir kitų verslo bendradarbiavimo sutarčių.

Rūmų nariai – įmonės, nepaisant jų dydžio, net asmenys, dirbantys su verslo liudijimais. 2017 m. duomenimis, 41 proc. rūmų narių sudaro smulkios įmonės, 36 proc. – mikroįmonės, 17 proc. – vidutinės įmonės, 6 proc. – stambios įmonės.
27 proc. rūmų narių užsiima gamyba, pramone, 23 proc. – paslaugomis, 16 proc. – transportu ir turizmu, 10 proc. – prekyba. Yra ir bankų, švietimo, leidybos, informacinių technologijų, teisinių paslaugų teikėjų.

Rūmams Klaipėdoje priklauso statybų bendrovė „Stamela“, atstovaujama direktoriaus S. Liepio, taip pat vyno gamyba garsėjanti UAB „Česlovo vynas“ bei UAB „Klasmann – Deilmann Šilutė“, užsiimanti durpių gavyba ir kt.
V. Kažuro pristatė rūmų veiklą, pakvietė burtis į rūmų Šilutės skyrių. Tai sudarytų galimybių verslininkams per metus dalyvauti net 50-yje renginių, gauti informacijos, užmegzti ryšių, seminaruose bei konferencijose išgirsti verslo naujovių ir tobulėti. Dauguma rūmų renginių – nemokami.
25 metus veikiančios UAB „Kintai“ direktorius R. Višinskas teiravosi, kodėl daug metų veikiantys rūmai nesiūlė, nepakvietė tapti nariais, kokios esą stojimo sąlygos, mokesčiai?
V. Kažuro paaiškino, kad iš Šilutės krašto rūmai turi tik 8 narius, o rajone veikia 750 įmonių, nemenkas nedarbas, verslininkai turėtų burtis, bendrauti, kartu ieškoti naujų sprendimų, gauti informacijos ir ją skleisti apie savo verslą.
Meras V. Laurinaitis susitikimą pavadino pažintiniu, o štai steigiamąjį susirinkimą verslininkai galės sušaukti patys. R. Višinskas neslėpė susidomėjimo. Tuo labiau, kad ir stojimo bei nario mokesčiai nėra dideli: juridiniams asmenims – 90 Eur, fiziniams, dirbantiems su verslo liudijimu,– 30 Eur stojimo mokestis; pagal įmonės darbuotojų skaičių nustatytas metinis mokestis, mokamas kas pusmetį. Jeigu yra 4-10 darbuotojų, teks mokėti 180 Eur, jeigu 11-50 – 360 Eur ir t. t. Įstoti į rūmų narius – savanoriškas sprendimas. Patikinta, kad tai nesanti nei politinė, nei vyriausybinė organizacija – tik verslo savivaldos organizacija, išsilaikanti iš gaunamų mokesčių. Rūmai yra paramos gavėjai, bet ne jos teikėjai, dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.
Šilutiškis verslininkas S. Liepis kalbėjo, kad būti rūmų nariu yra naudinga: vyksta įdomūs susitikimai, konferencijos, pristatomos verslo tendencijos, naujovės, situacija kitose valstybėse. Vyndarių bendrovės atstovė T. Ramoškienė emocingai pastebėjo nežinanti, ko rūmai nedaro, o daro daug… Česlovas ir Tatjana Ramoškos, pradėję verstis vyndaryste, kreipėsi į rūmus ir gavo naudingos informacijos bei pagalbos savo verslui.
R. Višinskas, panašu, neslėpė patikėjęs: „Aš pabandysiu…“
Tikėkimės, kad Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai turės Šilutės skyrių, jeigu veiklūs verslininkai susiburs ir lengvai užpildomi dokumentai pasieks uostamiestį. Tereikia noro, šiek tiek laiko, nors versle jis labai brangus, ir po pluoštą eurų.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite