Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse – vidutinė gerovė…

Vilniaus politikos analizės institutas paskelbė Lietuvos savivaldybių gerovės indeksus. Instituto analitikai ir asocijuoti ekspertai analizuoja visuomenės ir valstybės gyvenimo problemas, taip pat ir savivaldybių veiklos rezultatus. Indeksas pirmą kartą skelbtas 2018 m. 2019 m. skelbiamas indeksas apima 2016–2019 m.

Indekse savivaldybėms skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos. Pagal šias kategorijas aukščiausią balą pelnė Neringos savivaldybė, antroje vietoje – Vilniaus miestas, trečioje – Klaipėdos miestas.

Toliau dešimtuke rikiuojasi Kauno miestas, Klaipėdos rajonas, Šiaulių miestas, Kauno rajonas, Mažeikių rajonas, Elektrėnų savivaldybė ir Druskininkai.

Blogiausiai indekse įvertintas Ignalinos rajonas – su 2 balais, jam skirta paskutinė 60 vieta.

Prasčiausiai įvertintų savivaldybių dešimtuke toliau rikiuojasi Biržų rajonas, Kalvarijos savivaldybė, taip pat Varėnos, Kelmės, Zarasų, Joniškio, Molėtų, Alytaus, Šakių, Rokiškio rajonų savivaldybės.

Šilutė ir Pagėgiai – ne pirmūnai
Šilutės savivaldybė patenka į 34 didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių grupę, kurioje užėmė 17 vietą. Čia pirmauja Mažeikių rajono, Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybės.
Pagėgiai patenka į mažųjų savivaldybių grupę, kurioje 12 savivaldybių. Pirmauja Neringos, Birštono ir Rietavo savivaldybės, Pagėgiai – šešti, prasčiausi rezultatai Kalvarijos ir Ignalinos rajono savivaldybėse.

Pagal socialinį saugumą iš 34 kaimiškųjų savivaldybių geriausi rezultatai Kretingos r., Šilutės r. savivaldybė – 13-ta. Mažųjų savivaldybių grupėje pirmauja Neringa. Pagėgių savivaldybė – 6-ta, t.y. per vidurį.

Fizinio saugumo rezultatai: Šilutės savivaldybei 20 vieta iš 34, Pagėgiai – penkti tarp 12 savivaldybių.
Pagal ekonomikos gyvybingumą Šilutės savivaldybė yra aštuoniolikta iš 34, šioje didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių grupėje pirmauja Mažeikių savivaldybė. Pagėgiai – penkti iš 12-os mažųjų savivaldybių, šioje grupėje geriausia Neringos savivaldybė.

Švietimo rezultatai Šilutei ir Pagėgiams – liūdniausi. Iš miestų pirmauja Kaunas, iš žiedinių savivaldybių – Šiaulių r. savivaldybė, iš 34 didžiųjų kaimiškųjų Šilutės savivaldybei tenka 32 vieta, prasčiau tik Šakių ir Šalčininkų savivaldybėse. Iš 12-os mažųjų savivaldybių Pagėgiai užima 10 vietą.
Sveikos demografijos rezultatai Šilutei lėmė 8 vietą tarp 34 savivaldybių, Pagėgiai – penkti iš 12-os.
Galutiniai rezultatai tokie: Šilutė užima 34 vietą, pernai buvo 28, Pagėgiai – 35 vietą, pernai buvo 41.
34 didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių grupėje Šilutei teko 17 vieta, Pagėgiams 12-os mažųjų savivaldybių grupėje – 6 vieta.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite