Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Martynas Toleikis – Šilutės etnografinio muziejaus vyriausias preparatorius nuo 1945 m. iki 1949 m. Hugo Šojaus muziejaus nuotr.

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas
Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui Martynui Toleikiui sutvarkyti likusius muziejaus eksponatus. Tos pačios dienos M. Toleikio pranešime Šilutės apskrities vykdomajam komitetui rašoma: „[…] Per praėjusio karo audras tas muziejus buvo labai nukentėjęs. Didelė dalis eksponatų buvo suversta ant grindų ir sumaišyta su šiukšlėmis. Tad prisiėjo pirma atsargiai ir nuodugniai peržiūrėti visą, kas ant grindų suversta, ir tinkamus muziejui daiktus ir popierius nuvalyti“. 1945 m. rugsėjo mėn. muziejus buvo perduotas Lietuvos mokslų akademijos žinion, o M. Toleikis paskirtas Šilutės etnografinio muziejaus vyriausiuoju preparatoriumi.

Tuo metu pati vertingiausia dvarininko sukaupto archyvo dalis (dokumentai, spaudiniai) iš kuriamo Šilutės muziejaus buvo perduoti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai ir Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai.

1949 m. sausio 13-14 d. muziejus perėjo vietos vykdomojo komiteto kultūros-švietimo darbo skyriaus žinion. Muziejaus direktoriumi paskiriamas Martynas Jonaitis. Likusių surinktų ir sutvarkytų muziejinių vertybių pagrindu buvo pradėta galvoti apie valstybei pavaldaus muziejaus steigimą. Deja, dvaro pastatas tuomet jau buvo atiduotas Šilutės rajono vykdomojo komiteto pagalbiniam ūkiui, kur vėliau buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Tad muziejaus eksponatai buvo perkelti į pastatą (tuomet Partizanų g. 32, dabar Lietuvininkų g. 36), kuris iki karo priklausė arklių pirkliui Josefui Ritensui (J. Rittens). 1949 m. lapkričio 7 d. buvo atidarytas Šilutės kraštotyros muziejus, kuriame buvo 718 eksponatų.

Muziejaus direktoriai buvo dažnai keičiami. Nuo 1953 m. kovo 1 d. muziejaus direktoriumi tapo Feliksas Maskvytis, vadovavęs iki 1956 m. pradžios. 1956 m. liepos 10 d. Šilutės kraštotyros muziejaus direktore paskirta Julija Kvilonaitė, kuri šias pareigas ėjo iki 1961 m. 1961-1987 m. muziejaus direktore dirbo Danutė Lukoševičiūtė–Narbutienė.

1965 m. Kultūros ministerijos įsakymu Šilutės kraštotyros muziejus tapo Klaipėdos kraštotyros muziejaus filialu. Reorganizacija muziejui buvo nenaudinga. Šio kultūriniu židiniu tapusio objekto padėtis dar labiau pablogėjo, kai 1972 m. Klaipėdos kraštotyros muziejus perėjo į Klaipėdos Vykdomojo komiteto pavaldumą. 1980 m. pagrindinės Šilutės kraštotyros muziejaus ekspozicijos buvo uždarytos. 1989-1991 m. muziejui vadovavo Nina Lauraitienė.

1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, muziejaus steigėju tapo Šilutės rajono savivaldybė. 1991 m. direktore tapo Roza Šikšnienė, kuri muziejui vadovavo iki 2016 m. 1993 m. lapkričio 1 d. muziejui buvo suteiktas naujas pavadinimas – Šilutės muziejus. Tuo laikotarpiu muziejuje paruoštos naujos ekspozicijos.

2015.05.30 muziejaus atidarymas
Nuo 1992 m. iki 1995 m. prie Šilutės muziejaus buvo prijungti filialai, veikę Kintuose, Bitėnuose, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje ir Macikuose. Tokiu būdu buvo sukurtas rajono muziejų tinklas, atspindintis krašto istorinę raidą.

Muziejaus atidarymas Hugo Šojaus dvaro rūmuose 2015 m. gegužės 30 d.

2004 m. Šilutės muziejaus administracija persikėlė į naujas patalpas restauruotoje Šilutės dvaro dalyje (Lietuvininkų g. 4). 2015 m. baigus restauruoti Šilutės dvaro kompleksą ir perkėlus muziejaus kolekcijas į jį, pasikeitė ir muziejaus pavadinimas. 2015 m. balandžio 9 d. jam suteiktas Šilutės Hugo Šojaus muziejaus pavadinimas. Dar 1929 m. į pasiūlymą perduoti dvaro kolekciją steigiamam Tautos muziejui Kaune H. Šojus yra raštu atsakęs, jog jo muziejus neįsivaizduojamas be dvaro. Taigi muziejaus grįžimas į dvaro rūmus yra logiškas muziejaus kūrimo užbaigimas.
Muziejus visuomenei atidarytas gegužės 30 d. Šilutės miesto šventės metu. Tačiau tuo metu muziejuje veikė tik trumpalaikės parodos. Ekspozicijos pamažu įrengtos ir pristatytos 2016 m. rugsėjo 27 d. Tų pačių metų gruodžio 19 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktore tapo Indrė Skablauskaitė, kuri šias pareigas eina iki šiol.

2017 m. kovo 3 d. Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva teiktas ir laimėtas projektas „Šilutės Hugo Šojaus dvaro pastatų komplekso įveiklinimas, pritaikant viešiems kultūros poreikiams“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“. Įgyvendinant projektą 2018 m. parengtas muziejaus patalpų ekspozicijų koncepcijos ir vidaus dizaino techninis projektas. Projekto įgyvendinimo terminas – iki 2019 m. gegužės 31 d.
Šiuo metu dvaro pastatų komplekse veikia muziejus, restauracijos ir edukacijos centras. Muziejaus fonduose sukaupta 66 077 eksponatų, jų vis gausėja.

Parengė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas-istorikas Ignas Giniotis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,