Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Martynas Toleikis – Šilutės etnografinio muziejaus vyriausias preparatorius nuo 1945 m. iki 1949 m. Hugo Šojaus muziejaus nuotr.

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas
Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui Martynui Toleikiui sutvarkyti likusius muziejaus eksponatus. Tos pačios dienos M. Toleikio pranešime Šilutės apskrities vykdomajam komitetui rašoma: „[…] Per praėjusio karo audras tas muziejus buvo labai nukentėjęs. Didelė dalis eksponatų buvo suversta ant grindų ir sumaišyta su šiukšlėmis. Tad prisiėjo pirma atsargiai ir nuodugniai peržiūrėti visą, kas ant grindų suversta, ir tinkamus muziejui daiktus ir popierius nuvalyti“. 1945 m. rugsėjo mėn. muziejus buvo perduotas Lietuvos mokslų akademijos žinion, o M. Toleikis paskirtas Šilutės etnografinio muziejaus vyriausiuoju preparatoriumi.

Tuo metu pati vertingiausia dvarininko sukaupto archyvo dalis (dokumentai, spaudiniai) iš kuriamo Šilutės muziejaus buvo perduoti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai ir Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai.

1949 m. sausio 13-14 d. muziejus perėjo vietos vykdomojo komiteto kultūros-švietimo darbo skyriaus žinion. Muziejaus direktoriumi paskiriamas Martynas Jonaitis. Likusių surinktų ir sutvarkytų muziejinių vertybių pagrindu buvo pradėta galvoti apie valstybei pavaldaus muziejaus steigimą. Deja, dvaro pastatas tuomet jau buvo atiduotas Šilutės rajono vykdomojo komiteto pagalbiniam ūkiui, kur vėliau buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Tad muziejaus eksponatai buvo perkelti į pastatą (tuomet Partizanų g. 32, dabar Lietuvininkų g. 36), kuris iki karo priklausė arklių pirkliui Josefui Ritensui (J. Rittens). 1949 m. lapkričio 7 d. buvo atidarytas Šilutės kraštotyros muziejus, kuriame buvo 718 eksponatų.

Muziejaus direktoriai buvo dažnai keičiami. Nuo 1953 m. kovo 1 d. muziejaus direktoriumi tapo Feliksas Maskvytis, vadovavęs iki 1956 m. pradžios. 1956 m. liepos 10 d. Šilutės kraštotyros muziejaus direktore paskirta Julija Kvilonaitė, kuri šias pareigas ėjo iki 1961 m. 1961-1987 m. muziejaus direktore dirbo Danutė Lukoševičiūtė–Narbutienė.

1965 m. Kultūros ministerijos įsakymu Šilutės kraštotyros muziejus tapo Klaipėdos kraštotyros muziejaus filialu. Reorganizacija muziejui buvo nenaudinga. Šio kultūriniu židiniu tapusio objekto padėtis dar labiau pablogėjo, kai 1972 m. Klaipėdos kraštotyros muziejus perėjo į Klaipėdos Vykdomojo komiteto pavaldumą. 1980 m. pagrindinės Šilutės kraštotyros muziejaus ekspozicijos buvo uždarytos. 1989-1991 m. muziejui vadovavo Nina Lauraitienė.

1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, muziejaus steigėju tapo Šilutės rajono savivaldybė. 1991 m. direktore tapo Roza Šikšnienė, kuri muziejui vadovavo iki 2016 m. 1993 m. lapkričio 1 d. muziejui buvo suteiktas naujas pavadinimas – Šilutės muziejus. Tuo laikotarpiu muziejuje paruoštos naujos ekspozicijos.

2015.05.30 muziejaus atidarymas
Nuo 1992 m. iki 1995 m. prie Šilutės muziejaus buvo prijungti filialai, veikę Kintuose, Bitėnuose, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje ir Macikuose. Tokiu būdu buvo sukurtas rajono muziejų tinklas, atspindintis krašto istorinę raidą.

Muziejaus atidarymas Hugo Šojaus dvaro rūmuose 2015 m. gegužės 30 d.

2004 m. Šilutės muziejaus administracija persikėlė į naujas patalpas restauruotoje Šilutės dvaro dalyje (Lietuvininkų g. 4). 2015 m. baigus restauruoti Šilutės dvaro kompleksą ir perkėlus muziejaus kolekcijas į jį, pasikeitė ir muziejaus pavadinimas. 2015 m. balandžio 9 d. jam suteiktas Šilutės Hugo Šojaus muziejaus pavadinimas. Dar 1929 m. į pasiūlymą perduoti dvaro kolekciją steigiamam Tautos muziejui Kaune H. Šojus yra raštu atsakęs, jog jo muziejus neįsivaizduojamas be dvaro. Taigi muziejaus grįžimas į dvaro rūmus yra logiškas muziejaus kūrimo užbaigimas.
Muziejus visuomenei atidarytas gegužės 30 d. Šilutės miesto šventės metu. Tačiau tuo metu muziejuje veikė tik trumpalaikės parodos. Ekspozicijos pamažu įrengtos ir pristatytos 2016 m. rugsėjo 27 d. Tų pačių metų gruodžio 19 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktore tapo Indrė Skablauskaitė, kuri šias pareigas eina iki šiol.

2017 m. kovo 3 d. Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva teiktas ir laimėtas projektas „Šilutės Hugo Šojaus dvaro pastatų komplekso įveiklinimas, pritaikant viešiems kultūros poreikiams“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“. Įgyvendinant projektą 2018 m. parengtas muziejaus patalpų ekspozicijų koncepcijos ir vidaus dizaino techninis projektas. Projekto įgyvendinimo terminas – iki 2019 m. gegužės 31 d.
Šiuo metu dvaro pastatų komplekse veikia muziejus, restauracijos ir edukacijos centras. Muziejaus fonduose sukaupta 66 077 eksponatų, jų vis gausėja.

Parengė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas-istorikas Ignas Giniotis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite