Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Martynas Toleikis – Šilutės etnografinio muziejaus vyriausias preparatorius nuo 1945 m. iki 1949 m. Hugo Šojaus muziejaus nuotr.

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas
Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui Martynui Toleikiui sutvarkyti likusius muziejaus eksponatus. Tos pačios dienos M. Toleikio pranešime Šilutės apskrities vykdomajam komitetui rašoma: „[…] Per praėjusio karo audras tas muziejus buvo labai nukentėjęs. Didelė dalis eksponatų buvo suversta ant grindų ir sumaišyta su šiukšlėmis. Tad prisiėjo pirma atsargiai ir nuodugniai peržiūrėti visą, kas ant grindų suversta, ir tinkamus muziejui daiktus ir popierius nuvalyti“. 1945 m. rugsėjo mėn. muziejus buvo perduotas Lietuvos mokslų akademijos žinion, o M. Toleikis paskirtas Šilutės etnografinio muziejaus vyriausiuoju preparatoriumi.

Tuo metu pati vertingiausia dvarininko sukaupto archyvo dalis (dokumentai, spaudiniai) iš kuriamo Šilutės muziejaus buvo perduoti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai ir Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai.

1949 m. sausio 13-14 d. muziejus perėjo vietos vykdomojo komiteto kultūros-švietimo darbo skyriaus žinion. Muziejaus direktoriumi paskiriamas Martynas Jonaitis. Likusių surinktų ir sutvarkytų muziejinių vertybių pagrindu buvo pradėta galvoti apie valstybei pavaldaus muziejaus steigimą. Deja, dvaro pastatas tuomet jau buvo atiduotas Šilutės rajono vykdomojo komiteto pagalbiniam ūkiui, kur vėliau buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Tad muziejaus eksponatai buvo perkelti į pastatą (tuomet Partizanų g. 32, dabar Lietuvininkų g. 36), kuris iki karo priklausė arklių pirkliui Josefui Ritensui (J. Rittens). 1949 m. lapkričio 7 d. buvo atidarytas Šilutės kraštotyros muziejus, kuriame buvo 718 eksponatų.

Muziejaus direktoriai buvo dažnai keičiami. Nuo 1953 m. kovo 1 d. muziejaus direktoriumi tapo Feliksas Maskvytis, vadovavęs iki 1956 m. pradžios. 1956 m. liepos 10 d. Šilutės kraštotyros muziejaus direktore paskirta Julija Kvilonaitė, kuri šias pareigas ėjo iki 1961 m. 1961-1987 m. muziejaus direktore dirbo Danutė Lukoševičiūtė–Narbutienė.

1965 m. Kultūros ministerijos įsakymu Šilutės kraštotyros muziejus tapo Klaipėdos kraštotyros muziejaus filialu. Reorganizacija muziejui buvo nenaudinga. Šio kultūriniu židiniu tapusio objekto padėtis dar labiau pablogėjo, kai 1972 m. Klaipėdos kraštotyros muziejus perėjo į Klaipėdos Vykdomojo komiteto pavaldumą. 1980 m. pagrindinės Šilutės kraštotyros muziejaus ekspozicijos buvo uždarytos. 1989-1991 m. muziejui vadovavo Nina Lauraitienė.

1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, muziejaus steigėju tapo Šilutės rajono savivaldybė. 1991 m. direktore tapo Roza Šikšnienė, kuri muziejui vadovavo iki 2016 m. 1993 m. lapkričio 1 d. muziejui buvo suteiktas naujas pavadinimas – Šilutės muziejus. Tuo laikotarpiu muziejuje paruoštos naujos ekspozicijos.

2015.05.30 muziejaus atidarymas
Nuo 1992 m. iki 1995 m. prie Šilutės muziejaus buvo prijungti filialai, veikę Kintuose, Bitėnuose, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje ir Macikuose. Tokiu būdu buvo sukurtas rajono muziejų tinklas, atspindintis krašto istorinę raidą.

Muziejaus atidarymas Hugo Šojaus dvaro rūmuose 2015 m. gegužės 30 d.

2004 m. Šilutės muziejaus administracija persikėlė į naujas patalpas restauruotoje Šilutės dvaro dalyje (Lietuvininkų g. 4). 2015 m. baigus restauruoti Šilutės dvaro kompleksą ir perkėlus muziejaus kolekcijas į jį, pasikeitė ir muziejaus pavadinimas. 2015 m. balandžio 9 d. jam suteiktas Šilutės Hugo Šojaus muziejaus pavadinimas. Dar 1929 m. į pasiūlymą perduoti dvaro kolekciją steigiamam Tautos muziejui Kaune H. Šojus yra raštu atsakęs, jog jo muziejus neįsivaizduojamas be dvaro. Taigi muziejaus grįžimas į dvaro rūmus yra logiškas muziejaus kūrimo užbaigimas.
Muziejus visuomenei atidarytas gegužės 30 d. Šilutės miesto šventės metu. Tačiau tuo metu muziejuje veikė tik trumpalaikės parodos. Ekspozicijos pamažu įrengtos ir pristatytos 2016 m. rugsėjo 27 d. Tų pačių metų gruodžio 19 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktore tapo Indrė Skablauskaitė, kuri šias pareigas eina iki šiol.

2017 m. kovo 3 d. Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva teiktas ir laimėtas projektas „Šilutės Hugo Šojaus dvaro pastatų komplekso įveiklinimas, pritaikant viešiems kultūros poreikiams“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“. Įgyvendinant projektą 2018 m. parengtas muziejaus patalpų ekspozicijų koncepcijos ir vidaus dizaino techninis projektas. Projekto įgyvendinimo terminas – iki 2019 m. gegužės 31 d.
Šiuo metu dvaro pastatų komplekse veikia muziejus, restauracijos ir edukacijos centras. Muziejaus fonduose sukaupta 66 077 eksponatų, jų vis gausėja.

Parengė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas-istorikas Ignas Giniotis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo