Šilutės gatves puošiantys medžiai kelia ir grėsmę

Neatsiejamas Šilutės centrinės gatvės atributas – kelios eilės medžių abipus gatvės. Vasarą sulapoję medžiai teikia pavėsį ir puošia miestą. Kai tik prireikia kurį nupjauti, randasi ne vienas besipiktinantis. Žiūrint iš praktinės pusės – besikerojančios stambių medžių šaknys gadina trinkelėmis grįstus šaligatvius, lapai užkemša kanalizacijos nuotekų latakus ir tvindo gatves. Niekas nesiūlo išpjauti visus miesto centre palei gatves augančius medžius, bet gal pagaliau reikėtų apžiūrėti, kurie jų sveiki, o kurie supuvę iš vidaus, ir trūnijančius medžius pašalinti, kol neištiko nelaimė?

Žalgirio gatvėje eismą sutrukdžiusi nuvirtusi liepa buvo visiškai supuvusi iš vidaus.

Sutrikdė eismą
Miesto medžių „sergėtojai“ turėtų atkreipti dėmesį, kad praktiškai po kiekvienos vėtros miesto gatvėse atgula bent kelis dešimtmečius skaičiuojantys medžiai. Paskutinis toks įvykis buvo rugpjūčio 14 d., kai pūstelėjus ne per stipriausiam vėjo šuorui Žalgirio gatvę užtvėrė ir eismą sutrikdė skersai gatvę nuvirtusi ant šaligatvio augusi liepa.
Po kurio laiko atvykę ugniagesiai ir UAB „Šilutės komunalininkas“ darbuotojai kelią užtvėrusią liepą supjaustė ir nuvežė. Belieka pasidžiaugti, kad ant gatvės virstant medžiui, ja nevažiavo joks automobilis, šaligatviu nėjo žmonių…
UAB „Šilutės komunalininkas“ direktoriaus Audriaus Benkunsko nuomone, medžiai puošia miesto centrą, kol jie nepradeda kelti pavojaus. „Dauguma Šilutės centre esančių medžių yra peraugę ir tik iš išorės atrodo sveiki. Mūsų darbuotojai tik vykdo Šilutės seniūnijos nurodymus ir tvarko vėtrų nuverstus arba nupjauna nurodytus medžius. Pastaruoju atveju sulaukiame labai daug dėmesio iš medžių gynėjų ir žiniasklaidos. Šis reiškinys truputį aprimo, įvykus keletui skaudžių nelaimių, nuvirtus medžiams.
Nuvirtusius medžius sutvarkyti yra kur kas paprasčiau negu nupjauti augančius. Stačiam medžiui mieste nupjauti reikia ir bokštelio, ir krano, kad griūvantis medis nesugadintų asfalto ar trinkelių dangos. Žmonės turėtų suprasti, kad Šilutės mieste esantis miškas yra ne tik puošmena, bet ir grėsmė.
Mano manymu, palei centrinę gatvę augančius medžius reikėtų peržiūrėti ir persenusius nupjauti, o jų vietoje pasodinti naujų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Šilutėje dar nebuvo stiprios audros, kuriai praūžus visa centrinė gatvė gali būti nuguldyta šimtamečiais medžiais“, – savo nuomone „Pamariui“ išdėstė A. Benkunskas.

Nuvirtusį medį supjaustyti ir patraukti ėmėsi ugniagesiai ir UAB „Šilutės komunalininkas“ darbininkai.

Reikalauja kompensacijų
Medžius ginančių ir jų pjauti neleidžiančių žmonių nuomonė greičiausiai pasikeistų, jei nuvirtęs medis jiems patiems užtvertų kelią į darbą ar privažiavimą prie namų, prispaustų jų nuosavą automobilį, kurį tvarkyti vėliau tektų savo lėšomis. Bet tai tik materialiniai nuostoliai, blogiausia, kas gali nutikti nuvirtus medžiui – incidentas gali pareikalauti žmonių aukų…
Deja, Šilutėje stipraus vėjo neatlaikę virstantys medžiai jau yra pareikalavę aukų. Prieš trejus metus netoli H. Šojaus dvaro nuvirtęs ant gatvės palinkęs klevas prispaudė moterį. Nei operatyviai atvykę medikai, nei ugniagesiai jai nebegalėjo padėti – moteris mirė vietoje.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus sakė, kad gyventojams žala, kurią padaro vėtrų metu nuvirtę medžiai, nėra atlyginama. Vienintelis atvejis, kai Šilutės r. savivaldybė išmokėjo kompensaciją, buvo nuvirtusio medžio užmuštos moters artimiesiems. Dažniausiai miestelėnai reikalauja piniginės kompensacijos už audros metu apgadintus automobilius. Pasak seniūno, gyventojai savo transporto priemones turėtų laikyti jų laikymui skirtose vietose, o audrų metu pastatyti atokiau nuo medžių. Norintieji išvengti nuostolių, turėtų pasirūpinti tiek transporto priemonių, tiek pastatų draudimu.
„Į metus bent porą kartų posėdžiauja speciali komisija, kuri, atsižvelgdama į gyventojų prašymus, įvertina medžių būklę ir sprendžia, ką su jais daryti. Pasitaiko ir kuriozinių pageidavimų, kai žmonės prašo nupjauti kapinėse augantį medi vien todėl, kad jo spygliai krentą ant kapų….
Šilutės miestas išsiskiria žaluma, todėl stengiamės medžius saugoti – juk jie neužauga per vieną dieną. Sunku rasti aukso viduriuką – ar pjauti daugiamečius medžius, ar išsaugoti juos, kad puoštų miestą… Reikia atkreipti dėmesį, kad audros laužo ne vien senus, bet ir sveikus medžius, krenta jų šakos. Geriausia išeitis siekiant išvengti skaudžių nelaimių – žmonių supratingumas, savisauga ir noras saugoti savo turtą“, – „Pamariui“ sakė Šilutės seniūnas R. Steponkus.

Simonas SKUTULAS

2 komentarai

  • Anonimas

    Cituoju: „Žiūrint iš praktinės pusės – besikerojančios stambių medžių šaknys gadina trinkelėmis grįstus šaligatvius, lapai užkemša kanalizacijos nuotekų latakus ir tvindo gatves“. Kas čia per marazmas?! Prabilo atseit praktikai? Puiku, gyvenkim ant akmens – nei lapų, nei rūpesčių, koks gerumas, koks gražumas, nebent griūdami pakaušį prasiskelsime. Juk žmogus tik kūnas, tik virškinimo aparatas, tik praktikas… Kažkas VĖL klibina idėją sunaikinti Šilutės unikalumą? O gal jau norisi „versliuko“ – prisodinti virkščių kaip Basanavičiaus alėjoje? Bijau, kad paleista idėja gali sukelti griūtį, o gal net specialiai išmetama tikrinant šilutiškių reakciją.

  • Betonas

    Žiūrėk, kad pačiam koks medis ant galvos neužvirstu, kažin ar tada benorėtum gint savo lapuočius…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Imunizuotų darbuotojų statistika 

Nuo liepos 28 d. darbdaviai gali pasitikrinti, kokia dalis jų darbuotojų turi imunitetą nuo SARS-CoV-2. Informacija atnaujinama kasdien, todėl bus galima operatyviai sekti padėtį darbovietėje ir imtis konkrečių veiksmų. Juridiniai asmenys apie savo darbuotojų imunizaciją gali sužinoti prisijungę per Elektroninius valdžios vartus prie e. Statistikos sistemos. Prieiga prie šios sistemos automatiškai sukurta visiems juridinių asmenų vadovams. Galimybė prisijungti gali būti suteikiama ir kitiems įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovams pagal nustatytą tvarką. Darbuotojų skaičius pateikiamas pagal „Sodros“ duomenis. Konfidencialumo tikslais rodomos tik tos

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Taip pat skaitykite