Šilutės gatves puošiantys medžiai kelia ir grėsmę

Neatsiejamas Šilutės centrinės gatvės atributas – kelios eilės medžių abipus gatvės. Vasarą sulapoję medžiai teikia pavėsį ir puošia miestą. Kai tik prireikia kurį nupjauti, randasi ne vienas besipiktinantis. Žiūrint iš praktinės pusės – besikerojančios stambių medžių šaknys gadina trinkelėmis grįstus šaligatvius, lapai užkemša kanalizacijos nuotekų latakus ir tvindo gatves. Niekas nesiūlo išpjauti visus miesto centre palei gatves augančius medžius, bet gal pagaliau reikėtų apžiūrėti, kurie jų sveiki, o kurie supuvę iš vidaus, ir trūnijančius medžius pašalinti, kol neištiko nelaimė?

Žalgirio gatvėje eismą sutrukdžiusi nuvirtusi liepa buvo visiškai supuvusi iš vidaus.

Sutrikdė eismą
Miesto medžių „sergėtojai“ turėtų atkreipti dėmesį, kad praktiškai po kiekvienos vėtros miesto gatvėse atgula bent kelis dešimtmečius skaičiuojantys medžiai. Paskutinis toks įvykis buvo rugpjūčio 14 d., kai pūstelėjus ne per stipriausiam vėjo šuorui Žalgirio gatvę užtvėrė ir eismą sutrikdė skersai gatvę nuvirtusi ant šaligatvio augusi liepa.
Po kurio laiko atvykę ugniagesiai ir UAB „Šilutės komunalininkas“ darbuotojai kelią užtvėrusią liepą supjaustė ir nuvežė. Belieka pasidžiaugti, kad ant gatvės virstant medžiui, ja nevažiavo joks automobilis, šaligatviu nėjo žmonių…
UAB „Šilutės komunalininkas“ direktoriaus Audriaus Benkunsko nuomone, medžiai puošia miesto centrą, kol jie nepradeda kelti pavojaus. „Dauguma Šilutės centre esančių medžių yra peraugę ir tik iš išorės atrodo sveiki. Mūsų darbuotojai tik vykdo Šilutės seniūnijos nurodymus ir tvarko vėtrų nuverstus arba nupjauna nurodytus medžius. Pastaruoju atveju sulaukiame labai daug dėmesio iš medžių gynėjų ir žiniasklaidos. Šis reiškinys truputį aprimo, įvykus keletui skaudžių nelaimių, nuvirtus medžiams.
Nuvirtusius medžius sutvarkyti yra kur kas paprasčiau negu nupjauti augančius. Stačiam medžiui mieste nupjauti reikia ir bokštelio, ir krano, kad griūvantis medis nesugadintų asfalto ar trinkelių dangos. Žmonės turėtų suprasti, kad Šilutės mieste esantis miškas yra ne tik puošmena, bet ir grėsmė.
Mano manymu, palei centrinę gatvę augančius medžius reikėtų peržiūrėti ir persenusius nupjauti, o jų vietoje pasodinti naujų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Šilutėje dar nebuvo stiprios audros, kuriai praūžus visa centrinė gatvė gali būti nuguldyta šimtamečiais medžiais“, – savo nuomone „Pamariui“ išdėstė A. Benkunskas.

Nuvirtusį medį supjaustyti ir patraukti ėmėsi ugniagesiai ir UAB „Šilutės komunalininkas“ darbininkai.

Reikalauja kompensacijų
Medžius ginančių ir jų pjauti neleidžiančių žmonių nuomonė greičiausiai pasikeistų, jei nuvirtęs medis jiems patiems užtvertų kelią į darbą ar privažiavimą prie namų, prispaustų jų nuosavą automobilį, kurį tvarkyti vėliau tektų savo lėšomis. Bet tai tik materialiniai nuostoliai, blogiausia, kas gali nutikti nuvirtus medžiui – incidentas gali pareikalauti žmonių aukų…
Deja, Šilutėje stipraus vėjo neatlaikę virstantys medžiai jau yra pareikalavę aukų. Prieš trejus metus netoli H. Šojaus dvaro nuvirtęs ant gatvės palinkęs klevas prispaudė moterį. Nei operatyviai atvykę medikai, nei ugniagesiai jai nebegalėjo padėti – moteris mirė vietoje.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus sakė, kad gyventojams žala, kurią padaro vėtrų metu nuvirtę medžiai, nėra atlyginama. Vienintelis atvejis, kai Šilutės r. savivaldybė išmokėjo kompensaciją, buvo nuvirtusio medžio užmuštos moters artimiesiems. Dažniausiai miestelėnai reikalauja piniginės kompensacijos už audros metu apgadintus automobilius. Pasak seniūno, gyventojai savo transporto priemones turėtų laikyti jų laikymui skirtose vietose, o audrų metu pastatyti atokiau nuo medžių. Norintieji išvengti nuostolių, turėtų pasirūpinti tiek transporto priemonių, tiek pastatų draudimu.
„Į metus bent porą kartų posėdžiauja speciali komisija, kuri, atsižvelgdama į gyventojų prašymus, įvertina medžių būklę ir sprendžia, ką su jais daryti. Pasitaiko ir kuriozinių pageidavimų, kai žmonės prašo nupjauti kapinėse augantį medi vien todėl, kad jo spygliai krentą ant kapų….
Šilutės miestas išsiskiria žaluma, todėl stengiamės medžius saugoti – juk jie neužauga per vieną dieną. Sunku rasti aukso viduriuką – ar pjauti daugiamečius medžius, ar išsaugoti juos, kad puoštų miestą… Reikia atkreipti dėmesį, kad audros laužo ne vien senus, bet ir sveikus medžius, krenta jų šakos. Geriausia išeitis siekiant išvengti skaudžių nelaimių – žmonių supratingumas, savisauga ir noras saugoti savo turtą“, – „Pamariui“ sakė Šilutės seniūnas R. Steponkus.

Simonas SKUTULAS

2 komentarai

  • Anonimas

    Cituoju: „Žiūrint iš praktinės pusės – besikerojančios stambių medžių šaknys gadina trinkelėmis grįstus šaligatvius, lapai užkemša kanalizacijos nuotekų latakus ir tvindo gatves“. Kas čia per marazmas?! Prabilo atseit praktikai? Puiku, gyvenkim ant akmens – nei lapų, nei rūpesčių, koks gerumas, koks gražumas, nebent griūdami pakaušį prasiskelsime. Juk žmogus tik kūnas, tik virškinimo aparatas, tik praktikas… Kažkas VĖL klibina idėją sunaikinti Šilutės unikalumą? O gal jau norisi „versliuko“ – prisodinti virkščių kaip Basanavičiaus alėjoje? Bijau, kad paleista idėja gali sukelti griūtį, o gal net specialiai išmetama tikrinant šilutiškių reakciją.

  • Betonas

    Žiūrėk, kad pačiam koks medis ant galvos neužvirstu, kažin ar tada benorėtum gint savo lapuočius…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite