Šilutės gatves puošiantys medžiai kelia ir grėsmę

Neatsiejamas Šilutės centrinės gatvės atributas – kelios eilės medžių abipus gatvės. Vasarą sulapoję medžiai teikia pavėsį ir puošia miestą. Kai tik prireikia kurį nupjauti, randasi ne vienas besipiktinantis. Žiūrint iš praktinės pusės – besikerojančios stambių medžių šaknys gadina trinkelėmis grįstus šaligatvius, lapai užkemša kanalizacijos nuotekų latakus ir tvindo gatves. Niekas nesiūlo išpjauti visus miesto centre palei gatves augančius medžius, bet gal pagaliau reikėtų apžiūrėti, kurie jų sveiki, o kurie supuvę iš vidaus, ir trūnijančius medžius pašalinti, kol neištiko nelaimė?

Žalgirio gatvėje eismą sutrukdžiusi nuvirtusi liepa buvo visiškai supuvusi iš vidaus.

Sutrikdė eismą
Miesto medžių „sergėtojai“ turėtų atkreipti dėmesį, kad praktiškai po kiekvienos vėtros miesto gatvėse atgula bent kelis dešimtmečius skaičiuojantys medžiai. Paskutinis toks įvykis buvo rugpjūčio 14 d., kai pūstelėjus ne per stipriausiam vėjo šuorui Žalgirio gatvę užtvėrė ir eismą sutrikdė skersai gatvę nuvirtusi ant šaligatvio augusi liepa.
Po kurio laiko atvykę ugniagesiai ir UAB „Šilutės komunalininkas“ darbuotojai kelią užtvėrusią liepą supjaustė ir nuvežė. Belieka pasidžiaugti, kad ant gatvės virstant medžiui, ja nevažiavo joks automobilis, šaligatviu nėjo žmonių…
UAB „Šilutės komunalininkas“ direktoriaus Audriaus Benkunsko nuomone, medžiai puošia miesto centrą, kol jie nepradeda kelti pavojaus. „Dauguma Šilutės centre esančių medžių yra peraugę ir tik iš išorės atrodo sveiki. Mūsų darbuotojai tik vykdo Šilutės seniūnijos nurodymus ir tvarko vėtrų nuverstus arba nupjauna nurodytus medžius. Pastaruoju atveju sulaukiame labai daug dėmesio iš medžių gynėjų ir žiniasklaidos. Šis reiškinys truputį aprimo, įvykus keletui skaudžių nelaimių, nuvirtus medžiams.
Nuvirtusius medžius sutvarkyti yra kur kas paprasčiau negu nupjauti augančius. Stačiam medžiui mieste nupjauti reikia ir bokštelio, ir krano, kad griūvantis medis nesugadintų asfalto ar trinkelių dangos. Žmonės turėtų suprasti, kad Šilutės mieste esantis miškas yra ne tik puošmena, bet ir grėsmė.
Mano manymu, palei centrinę gatvę augančius medžius reikėtų peržiūrėti ir persenusius nupjauti, o jų vietoje pasodinti naujų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Šilutėje dar nebuvo stiprios audros, kuriai praūžus visa centrinė gatvė gali būti nuguldyta šimtamečiais medžiais“, – savo nuomone „Pamariui“ išdėstė A. Benkunskas.

Nuvirtusį medį supjaustyti ir patraukti ėmėsi ugniagesiai ir UAB „Šilutės komunalininkas“ darbininkai.

Reikalauja kompensacijų
Medžius ginančių ir jų pjauti neleidžiančių žmonių nuomonė greičiausiai pasikeistų, jei nuvirtęs medis jiems patiems užtvertų kelią į darbą ar privažiavimą prie namų, prispaustų jų nuosavą automobilį, kurį tvarkyti vėliau tektų savo lėšomis. Bet tai tik materialiniai nuostoliai, blogiausia, kas gali nutikti nuvirtus medžiui – incidentas gali pareikalauti žmonių aukų…
Deja, Šilutėje stipraus vėjo neatlaikę virstantys medžiai jau yra pareikalavę aukų. Prieš trejus metus netoli H. Šojaus dvaro nuvirtęs ant gatvės palinkęs klevas prispaudė moterį. Nei operatyviai atvykę medikai, nei ugniagesiai jai nebegalėjo padėti – moteris mirė vietoje.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus sakė, kad gyventojams žala, kurią padaro vėtrų metu nuvirtę medžiai, nėra atlyginama. Vienintelis atvejis, kai Šilutės r. savivaldybė išmokėjo kompensaciją, buvo nuvirtusio medžio užmuštos moters artimiesiems. Dažniausiai miestelėnai reikalauja piniginės kompensacijos už audros metu apgadintus automobilius. Pasak seniūno, gyventojai savo transporto priemones turėtų laikyti jų laikymui skirtose vietose, o audrų metu pastatyti atokiau nuo medžių. Norintieji išvengti nuostolių, turėtų pasirūpinti tiek transporto priemonių, tiek pastatų draudimu.
„Į metus bent porą kartų posėdžiauja speciali komisija, kuri, atsižvelgdama į gyventojų prašymus, įvertina medžių būklę ir sprendžia, ką su jais daryti. Pasitaiko ir kuriozinių pageidavimų, kai žmonės prašo nupjauti kapinėse augantį medi vien todėl, kad jo spygliai krentą ant kapų….
Šilutės miestas išsiskiria žaluma, todėl stengiamės medžius saugoti – juk jie neužauga per vieną dieną. Sunku rasti aukso viduriuką – ar pjauti daugiamečius medžius, ar išsaugoti juos, kad puoštų miestą… Reikia atkreipti dėmesį, kad audros laužo ne vien senus, bet ir sveikus medžius, krenta jų šakos. Geriausia išeitis siekiant išvengti skaudžių nelaimių – žmonių supratingumas, savisauga ir noras saugoti savo turtą“, – „Pamariui“ sakė Šilutės seniūnas R. Steponkus.

Simonas SKUTULAS

2 komentarai

  • Anonimas

    Cituoju: „Žiūrint iš praktinės pusės – besikerojančios stambių medžių šaknys gadina trinkelėmis grįstus šaligatvius, lapai užkemša kanalizacijos nuotekų latakus ir tvindo gatves“. Kas čia per marazmas?! Prabilo atseit praktikai? Puiku, gyvenkim ant akmens – nei lapų, nei rūpesčių, koks gerumas, koks gražumas, nebent griūdami pakaušį prasiskelsime. Juk žmogus tik kūnas, tik virškinimo aparatas, tik praktikas… Kažkas VĖL klibina idėją sunaikinti Šilutės unikalumą? O gal jau norisi „versliuko“ – prisodinti virkščių kaip Basanavičiaus alėjoje? Bijau, kad paleista idėja gali sukelti griūtį, o gal net specialiai išmetama tikrinant šilutiškių reakciją.

  • Betonas

    Žiūrėk, kad pačiam koks medis ant galvos neužvirstu, kažin ar tada benorėtum gint savo lapuočius…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite