Šilutės gatves puošiantys medžiai kelia ir grėsmę

Neatsiejamas Šilutės centrinės gatvės atributas – kelios eilės medžių abipus gatvės. Vasarą sulapoję medžiai teikia pavėsį ir puošia miestą. Kai tik prireikia kurį nupjauti, randasi ne vienas besipiktinantis. Žiūrint iš praktinės pusės – besikerojančios stambių medžių šaknys gadina trinkelėmis grįstus šaligatvius, lapai užkemša kanalizacijos nuotekų latakus ir tvindo gatves. Niekas nesiūlo išpjauti visus miesto centre palei gatves augančius medžius, bet gal pagaliau reikėtų apžiūrėti, kurie jų sveiki, o kurie supuvę iš vidaus, ir trūnijančius medžius pašalinti, kol neištiko nelaimė?

Žalgirio gatvėje eismą sutrukdžiusi nuvirtusi liepa buvo visiškai supuvusi iš vidaus.

Sutrikdė eismą
Miesto medžių „sergėtojai“ turėtų atkreipti dėmesį, kad praktiškai po kiekvienos vėtros miesto gatvėse atgula bent kelis dešimtmečius skaičiuojantys medžiai. Paskutinis toks įvykis buvo rugpjūčio 14 d., kai pūstelėjus ne per stipriausiam vėjo šuorui Žalgirio gatvę užtvėrė ir eismą sutrikdė skersai gatvę nuvirtusi ant šaligatvio augusi liepa.
Po kurio laiko atvykę ugniagesiai ir UAB „Šilutės komunalininkas“ darbuotojai kelią užtvėrusią liepą supjaustė ir nuvežė. Belieka pasidžiaugti, kad ant gatvės virstant medžiui, ja nevažiavo joks automobilis, šaligatviu nėjo žmonių…
UAB „Šilutės komunalininkas“ direktoriaus Audriaus Benkunsko nuomone, medžiai puošia miesto centrą, kol jie nepradeda kelti pavojaus. „Dauguma Šilutės centre esančių medžių yra peraugę ir tik iš išorės atrodo sveiki. Mūsų darbuotojai tik vykdo Šilutės seniūnijos nurodymus ir tvarko vėtrų nuverstus arba nupjauna nurodytus medžius. Pastaruoju atveju sulaukiame labai daug dėmesio iš medžių gynėjų ir žiniasklaidos. Šis reiškinys truputį aprimo, įvykus keletui skaudžių nelaimių, nuvirtus medžiams.
Nuvirtusius medžius sutvarkyti yra kur kas paprasčiau negu nupjauti augančius. Stačiam medžiui mieste nupjauti reikia ir bokštelio, ir krano, kad griūvantis medis nesugadintų asfalto ar trinkelių dangos. Žmonės turėtų suprasti, kad Šilutės mieste esantis miškas yra ne tik puošmena, bet ir grėsmė.
Mano manymu, palei centrinę gatvę augančius medžius reikėtų peržiūrėti ir persenusius nupjauti, o jų vietoje pasodinti naujų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Šilutėje dar nebuvo stiprios audros, kuriai praūžus visa centrinė gatvė gali būti nuguldyta šimtamečiais medžiais“, – savo nuomone „Pamariui“ išdėstė A. Benkunskas.

Nuvirtusį medį supjaustyti ir patraukti ėmėsi ugniagesiai ir UAB „Šilutės komunalininkas“ darbininkai.

Reikalauja kompensacijų
Medžius ginančių ir jų pjauti neleidžiančių žmonių nuomonė greičiausiai pasikeistų, jei nuvirtęs medis jiems patiems užtvertų kelią į darbą ar privažiavimą prie namų, prispaustų jų nuosavą automobilį, kurį tvarkyti vėliau tektų savo lėšomis. Bet tai tik materialiniai nuostoliai, blogiausia, kas gali nutikti nuvirtus medžiui – incidentas gali pareikalauti žmonių aukų…
Deja, Šilutėje stipraus vėjo neatlaikę virstantys medžiai jau yra pareikalavę aukų. Prieš trejus metus netoli H. Šojaus dvaro nuvirtęs ant gatvės palinkęs klevas prispaudė moterį. Nei operatyviai atvykę medikai, nei ugniagesiai jai nebegalėjo padėti – moteris mirė vietoje.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus sakė, kad gyventojams žala, kurią padaro vėtrų metu nuvirtę medžiai, nėra atlyginama. Vienintelis atvejis, kai Šilutės r. savivaldybė išmokėjo kompensaciją, buvo nuvirtusio medžio užmuštos moters artimiesiems. Dažniausiai miestelėnai reikalauja piniginės kompensacijos už audros metu apgadintus automobilius. Pasak seniūno, gyventojai savo transporto priemones turėtų laikyti jų laikymui skirtose vietose, o audrų metu pastatyti atokiau nuo medžių. Norintieji išvengti nuostolių, turėtų pasirūpinti tiek transporto priemonių, tiek pastatų draudimu.
„Į metus bent porą kartų posėdžiauja speciali komisija, kuri, atsižvelgdama į gyventojų prašymus, įvertina medžių būklę ir sprendžia, ką su jais daryti. Pasitaiko ir kuriozinių pageidavimų, kai žmonės prašo nupjauti kapinėse augantį medi vien todėl, kad jo spygliai krentą ant kapų….
Šilutės miestas išsiskiria žaluma, todėl stengiamės medžius saugoti – juk jie neužauga per vieną dieną. Sunku rasti aukso viduriuką – ar pjauti daugiamečius medžius, ar išsaugoti juos, kad puoštų miestą… Reikia atkreipti dėmesį, kad audros laužo ne vien senus, bet ir sveikus medžius, krenta jų šakos. Geriausia išeitis siekiant išvengti skaudžių nelaimių – žmonių supratingumas, savisauga ir noras saugoti savo turtą“, – „Pamariui“ sakė Šilutės seniūnas R. Steponkus.

Simonas SKUTULAS

2 komentarai

  • Anonimas

    Cituoju: „Žiūrint iš praktinės pusės – besikerojančios stambių medžių šaknys gadina trinkelėmis grįstus šaligatvius, lapai užkemša kanalizacijos nuotekų latakus ir tvindo gatves“. Kas čia per marazmas?! Prabilo atseit praktikai? Puiku, gyvenkim ant akmens – nei lapų, nei rūpesčių, koks gerumas, koks gražumas, nebent griūdami pakaušį prasiskelsime. Juk žmogus tik kūnas, tik virškinimo aparatas, tik praktikas… Kažkas VĖL klibina idėją sunaikinti Šilutės unikalumą? O gal jau norisi „versliuko“ – prisodinti virkščių kaip Basanavičiaus alėjoje? Bijau, kad paleista idėja gali sukelti griūtį, o gal net specialiai išmetama tikrinant šilutiškių reakciją.

  • Betonas

    Žiūrėk, kad pačiam koks medis ant galvos neužvirstu, kažin ar tada benorėtum gint savo lapuočius…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite