Šilutėje paminėtos 99-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena laikoma Klaipėdos šturmo diena – sausio 15-oji. Šiam istoriniam ir svarbiam Lietuvai įvykiui paminėti skirta prie Šilutės r. savivaldybės stovinti stilizuota atminimo siena su įrašais.

Savivaldybės aikštėje ir vyko Šilutės Hugo Šojaus muziejaus organizuotas renginys šiai datai paminėti. Istorinius faktus, glaudžiai siejančius Šilutę su Klaipėdos sukilimu apžvelgė muziejaus istorikas Ignas Giniotis.

Žodį tarė Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, akcentavęs šio 99 metų senumo įvykio svarbą atkurtai Lietuvos valstybei. Jis pastebėjo, kad kitąmet, minint šio įvykio 100-metį, ši data bus pažymėta dar iškilmingiau. Meras prie paminklinės sienos padėjo gėlių.

Plaikstėsi Lietuvos valstybės ir Mažosios Lietuvos vėliavos.

Tarp susirinkusiųjų buvo ir LR Seimo narys Petras Gražulis, anot jo, paties, atvykęs apžiūrėti potvynio pridarytų bėdų. Jis taip pat tarė keletą žodžių apie Klaipėdos sukilimo svarbą.

Lietuvininkų himnu laikomą Jurgio Zauerveino giesmę  „Lietuvninkai mes esam gimę“ atliko trimitininkas, Šilutės meno mokyklos mokytojas, Gražvydas Raila. Dainų užtraukė mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“. Savanoriai kariai iššovė tris šventines salves.

100-mečio proga

Seimas nutarė paskelbti 2023 metus Klaipėdos krašto metais.

Šis faktas ypač aktualus Šilutės rajonui, kadangi prieš 99 metus, kai buvo rengiamasi šiam kariniam manevrui, svarbūs įvykiai vyko būtent Šilutėje, kuri tuo metu dar vadinosi Šilokarčema.

Pagal planą operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, vadovaujamas Martyno Jankaus,  paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis.

Sausio 10 d. kariai su vokiškais šautuvais ir raiščiu ant peties su užrašu MLS (Mažosios Lietuvos savanoris), perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą. Šilutė, Pagėgiai buvo užimti be pasipriešinimo dar tą pačią dieną.

Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15 d. rytą. Prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių.

Klaipėdos sukilimą lėmė po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte Prancūzijos valdymo metais susidariusi politinė konjunktūra, ekonominiai ir etnopolitiniai Lietuvos interesai.

Sukilimą organizuoti buvo pavesta Šaulių sąjungai ir tuometiniam jos vadovui Vincui Krėvei, kuris nesėkmės atveju turėjo prisiimti visą atsakomybę.

Rinktinę, suformuotą užimti Klaipėdai, sudarė 1078 asmenys: 41 karininkas, 582 kareiviai bei 455 Šaulių sąjungos nariai.

Operacijos metu šis skaičius kito. Bendras įvairiu laiku dalyvavusiųjų skaičius yra 1753.

Prancūzijos pajėgas sudarė apie 600 karių, iš kurių apie 250 buvo kareiviai, apie 200 prancūzų policininkai ir 150 vokiečių savanoriai.

Sausio 19 d. Šilutėje buvo paskelbtas bene svarbiausias dokumentas po laimėto sukilimo – Klaipėdos krašto Seimo Deklaracija.

Joje rašoma: „Mes, viso Klaipėdos Krašto rinktų Vyriausioji Gelbėjimo Komiteto Mažosios Lietuvos skyrių nariai ir krašto politinių ir ekonominių organizacijų atstovai, šiandien januario 19-tą dieną 1923-čių metų suvažiavę Šilutėje į visuotinąjį Seimą, krašto gyventojų daugumos vardu su gilia pagarba lenkiame savo galvas prieš Mažosios Lietuvos išvaduotojus savanorius – karžygius kuriu liejo kraują ir žuvo už mūsų krašto valnybę. Taipjau sveikiname besiorganizuojančią mūsų krašto savanorių kareiviją, pasiryžusią ir toliau ginti krašto gyventojų valią…“

Deklaracijos pabaigoje rašoma, kad „šitą nutarimą pasirašo visi M. L. G. Komitetų Pirmininkai ir šiaip dalyvaujantieji Seime atstovai, Miestų, Bažnyčkiemių ir jų apylinkių skyrių nariai – atstovai iš Klaipėdos krašto.

Pavardžių daug, paminėsime tik pasirašiusius šilutiškius. „Šilutės skyrius: Albertas Jonušaitis, Katrė Meyžytė, Jurgis Rupkalvis, Jonas Toleikis, Vilius Bajoras, Jons Aušra, Jurgis Keraitis. Pagėgių skyrius: Ewald Kasperaitis, Jons Konrad, Jurgis Jagomast, Rudolf Marks, Mikelis Mačiulis, Martinas Jankus, Kristupas Bingys II, Augustas Mackaitis.“

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite