Šilutėje baigia atnaujinti magistralinį šilumos tiekimo vamzdyną

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vyksta kompleksinis įrangos atnaujinimas. Neseniai sumontuotas energiją padedantis taupyti ekonomaizeris, pradėjo veikti dar vienas biokuru kūrenamas katilas, o šiemet iki spalio 1 dienos bus baigta Šilutės magistralinio vamzdyno renovacija, kuri įgyvendinama keliais etapais. Visi šie teigiami pokyčiai vyksta dalyvaujant Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų paramos programose. Ir dabar, įgyvendinant projektą „Šilumos tiekimo tinklų renovacijos Šilutės mieste III etapas“, iš numatytų investuoti 4,78 milijono litų 2 milijonai bus gauti iš ES struktūrinių fondų.

Magistralinio vamzdyno renovacijos darbus numatoma baigti iki spalio 1 dienos.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ eksploatuojamų centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tinklų didelė dalis vamzdynų yra seni, susidėvėję, per juos patiriama didelių šilumos nuostolių, visa ši sistema nebėra pakankamai patikima ir saugi. Siekiant išspręsti minėtas problemas Šilutės šilumos tinklų bendrovė inicijavo šilumos tiekimo trasų modernizavimo projektą, tačiau vien nuosavomis ar skolintomis lėšomis įmonė negalėjo jo įgyvendinti.
Dabar remiant ES struktūriniams fondams, vamzdžiai keičiami keliais etapais. Projekto tikslas – sumažinti šilumos perdavimo techninius nuostolius, kuro ir kitas sąnaudas šilumos tiekimui, aplinkos taršą bei padidinti centralizuotos šilumos tiekimo sistemos patikimumą, saugumą ir efektyvumą Šilutės mieste. Projekto metu numatoma senus trasų vamzdynus pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais, kurie klojami bekanaliniu būdu. Šilumos trasų rekonstrukcija leis padidinti šilumos tiekimo efektyvumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Šilutės miesto vartotojams, kartu dalinai amortizuojant šilumos kainų kilimą, net ir didėjant kuro kainoms. Sėkmingas šio projekto įdiegimas prisidės prie supančios aplinkos kokybės gerinimo ir gamtinių išteklių taupymo. Projekto metu planuojama renovuoti 2883 m vamzdynų. Leidimas pradėti darbus gautas balandžio 19 dieną, numatyta darbų pabaiga – spalio 1 diena.
Pasak Šilutės šilumos tinklų direktoriaus Algio Šaulio, darbų numatoma atlikti kiek daugiau, negu numatyta ES 2007-2013 m. struktūrinių fondų remiamame projekte, tad įmonei reikės investuoti savų lėšų. Direktoriaus manymu, dabar pasitaikė gera proga pabaigti viso magistralinio šilumos tiekimo vamzdyno renovaciją, tad reikia tuo pasinaudoti, kad nebereikėtų dar kartą atkasinėti trasų. Šiame etape bus pakeisti vamzdžiai Šilutės Jaunimo, Melioratorių, Laisvės alėjose ir Knygnešių, Birutės bei Kęstučio gatvėse.
Leidimas pradėti darbus gautas 2014 m. balandžio 19 dieną, numatyta darbų pabaiga – 2014 m. spalio 1 diena. Šiuo metu darbai vykdomi 2 savaitėmis aplenkiant grafiką. Tai savotiškas apsidraudimas. Stengiamasi padaryti daugiau, kol geri orai, nes gali būti, kad jiems subjurus kurį laiką darbus teks pristabdyti.

Prieš pusšimtį metų pakloti senieji vamzdžiai nebeatitinka nei patikimumo, nei ekonominių reikalavimų.

Patiems seniausiems vamzdžiams jau pusšimtis metų. Senoji stiklo vados izoliacija daug kur pažeista. Kadangi Šilutės rajone būna potvynių ir daug kur aukštas gruntinis vanduo, pasitaiko, kad vamzdžius apsemia. Susiliesdamas su vamzdžiais vanduo pridaro nuotolių. Pavyzdžiui, apsėmus vamzdyną, į katilinę iš trasos sugrįžtantis vanduo būna 12 – 15 laipsnių vėsesnis nei paprastai ir jo šildymui tenka sunaudoti daugiau kuro. Patys vamzdžiai surūdiję ir vieną dieną gali prakiurti.
Naujieji vamzdžiai geriau izoliuoti, todėl šiluminės energijos nuostoliai sudaro apie 11 procentų – tai dvigubai mažiau negu senuosiuose vamzdžiuose. Nauji vamzdžiai, kaip ir senieji, bus sujungiami virinant. Siūlė dengiama šilumos ir hidroizoliaciniais sluoksniais. Jau baigėsi tie laikai, kai keičiant vamzdynus reikėjo perkasinėti gatves. Renovuojant vamzdyną nauji vamzdžiai bus prakišami tiesiog po važiuojamąja danga. Pasak A. Šaulio, nauji vamzdžiai turėtų patikimai tarnauti mažiausiai 30 metų. „Po Paryžiaus gatvėmis panašūs vamzdžiai pakloti prieš 50 metų ir dar tebėra“, – sakė A. Šaulys.
Prieš renovacijos pradžią buvo atlikti skaičiavimai siekiant nustatyti, kokio skersmens turi būti naujieji vamzdžiai. Jeigu jų skersmuo pernelyg didelis, reikia daug laiko ir energijos sąnaudų, kol karštas vanduo pasiekia vartotoją. Jeigu vamzdžiai per siauri, kai kurių vartotojų šiluma visai nepasieks. Naujųjų vamzdžių skersmuo – iki 300 milimetrų, senųjų buvo iki 530 milimetrų skersmens.
Paklaustas, ką numatoma daryti toliau, A. Šaulys sakė, kad baigus keisti magistralinį vamzdyną daugiau dėmesio bus skiriama katilinėms ir trasoms kaimo vietovėse. „Darbų visuomet bus, bet dabar, įsigijus naują katilą ir ekonomaizerį bei renovavus magistralines trasas, atsinaujinimo intensyvumas kiek sumažės. Reikia įsisavinti įgytą techniką, vėl sukaupti lėšų naujoms investicijoms“, – kalbėjo Šilutės šilumos tinklų direktorius Algis Šaulys.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite