Silpsta regėjimas. Kodėl negalima delsti?

Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Klausiame Akių chirurgijos centro gydytojo Sauliaus Ačo.

Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto?

Katarakta – akių liga, pasireiškianti lęšiuko padrumzlėjimu, kuris būdingas vyresniojo amžiaus žmonėms. Bėgant metams lęšiukas pamažu praranda savo elastingumą, regėjimas silpnėja – vaizdai susilieja, tampa neryškūs, atrodo, kad žmogus žiūrėtų pro nešvarų ar aprasojusį stiklą. Akies lęšiukas susidrumsti gali kiekvienam, tačiau pradinė katarakta progresuoja ne būtinai visiems.

Ligos pasireiškimui daugiausiai įtakos turi amžius, tačiau ją nulemti gali ir tam tikrų vaistų vartojimas, akių traumos, uždegimai ir kt. Pastebėta, jog katarakta yra dažna diabeto komplikacija.

Kokie kataraktos požymiai?

Pirmasis ligos požymis – silpstantis regėjimas.

Sergantieji katarakta dažnai skundžiasi jautrumu šviesai, išblukusiomis ar išplaukusiomis spalvomis, matymu kaip pro nešvarų stiklą, dvejinimusi. Žmogus nebeįžiūri artimųjų veidų bruožų, daiktų kontūrų, iškyla problemos užsiimant įprastine veikla, vairuojant automobilį. Kad ir kokius akinius užsidėtų, matymas nepagerėja.

Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Todėl pastebėjus pirmuosius ligos požymius reiktų ilgai nelaukiant pasikonsultuoti su gydytoju. Per kiek laiko žmogus gali apakti tiksliai pasakyti negalima, kadangi kiekvienam pacientui šis laikotarpis gali būti skirtingas – vieniems regėjimas išnyksta staiga, kitiems per kelerius metus.

Kaip šiais laikais gydoma katarakta?

Sergant katarakta padėti gali tik akies lęšiuko pakeitimo operacija. Vaistų nuo šios ligos nėra.

Dabar taikomos šiuolaikinės technologijos leidžia operaciją atlikti nedarant didelio pjūvio. Vienas moderniausių, greičiausių ir saugiausių kataraktos operacijos metodų yra fakoemulsifikacija. Naudojant fakoemulsifikatorių – akyje pro 2–3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs lęšiukas ir vietoj jo implantuojamas dirbtinis. Kataraktos operacija – neskausminga procedūra, dažniausiai atliekama naudojant vietinę nejautrą. Operacija trunka apie 30 minučių, regėjimas dažniausiai pagerėja iškart po operacijos ar praėjus keletui dienų.

Nuo ko priklauso operacijos sėkmė?

Kataraktos operacijos sėkmei įtakos turi ne tik kokybiškas lęšiukas, kitos akies ligos, naudojama įranga bei gydytojo meistriškumas, tačiau ir ligos stadija. Todėl labai svarbu pernelyg ilgai neatidėlioti operacijos, kadangi kuo labiau lęšiukas būna sudrumstėjęs, tuo sunkesnė operacijos eiga.

Subrendusios kataraktos operacija yra techniškai sudėtingesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika, regėjimas atsistato per ilgesnį laiką. Be to, kataraktai progresuojant, gali padidėti akispūdis, rizikuojama susirgti glaukoma – liga, nuo kurios apakus, regėjimo sugrąžinti nebeįmanoma.

Modernios ir saugios operacijos

Akių chirurgijos centre operacijos atliekamos pasitelkiant gydytojų meistriškumą bei naujas technologijas. Operacijas atlieka šios srities profesionalus gydytojas Saulius Ačas. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistas, kuris atliko šimtus kataraktos operacijų. 

Akių chirurgijos centre dirbantys gydytojai aprūpinti modernia diagnostine ir operacine įranga, kokybiškomis priemonėmis.

 

Jei katarakta vargina jus ar jūsų artimuosius – patikėkite savo regos problemas šios srities profesionalams.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktą ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į Akių chirurgijos centrą, esantį Savanorių pr. 66, Kaune. Šiuolaikinė mikrochirurginė įranga, kokybiškos priemonės, profesionali patyrusių specialistų komanda padės pasiekti puikių rezultatų. Registruokitės telefonu (8 37) 750 805. www.akiuchirurgija.lt

 

pr2022/056

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimai: šilutiškių karjeros šuoliai Lietuvoje

Šilutės Vydūno gimnaziją baigęs Valdas Benkunskas išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės meru, šilutiškė Nijolė Dirginčienė pirmajame tiesioginių merų rinkimų ture vėl išrinkta Birštono savivaldybės mere. Verta priminti, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys irgi šilutiškis. Seimo narys, ne vieną kadenciją tiesiogiai išrinktas į Lietuvos parlamentą, Zigmantas Balčytis yra mokęsis Šilutės pirmojoje gimnazijoje. Iš vicemero – į merus Rusnėje gyvenančių Adelės ir Stanislovo Benkunskų jauniausias sūnus Valdas, kuriam lapkritį sukako 38 metai, tiesioginių merų rinkimų antrajame ture nugalėjo Artūrą Zuoką ir tapo

Beveik pusė šalies gyventojų svarsto, ar perrašyti elektros tiekimo sutartis

Elektros tiekėjams jau ne pirmą mėnesį mažinant vartotojams kainas, galimybe sudaryti naują tiekimo sutartį susidomėjo 42 proc. Lietuvos gyventojų. Tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kas šeštas gyventojas teigia šiemet jau pasirašęs naują elektros tiekimo sutartį, o kas ketvirtas kol kas domisi tiekėjų pasiūlymais. Pasak apklausą inicijavusios energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ komercijos direktorės Neringos Petrauskienės, apklausos rezultatai atspindi realią situaciją, kurią stebi ir elektros tiekėjai. „Metų pradžioje pradėję mažinti buitiniams vartotojams tiekiamos elektros kainas, keliskart daugiau užklausų sulaukėme

Pagėgių savivaldybėje sulaikyti penki rinkėjų papirkinėjimu įtariami asmenys

2023 m. kovo 16 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d. (trukdymas pasinaudoti rinkimų teise). Tyrimo metu sulaikyti penki asmenys, kurie įtariami rinkėjų papirkinėjimu Pagėgių savivaldybėje. Rinkėjų balsai buvo perkami Lietuvos regionų partijos naudai. Apklausti keturi įtariamieji (gim. 1984 m., gim. 1960 m., gim. 1979 m. ir gim. 1984 m.). Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įtariamasis, gim. 1961 m., uždarytas į areštinę. Visiems minėtiems asmenims

Kiek pinigų šiemet teks sportui Šilutės rajone?

Šilutės rajono savivaldybės taryba dar kovą turės apsispręsti, kiek biudžeto lėšų paskirsčius sportininkų ugdymo centrams, sporto klubams bei nevyriausybinėms sporto organizacijoms. Komisija, įvertinusi gautus projektus, jau paskirstė konkrečias sumas ir apsisprendė, kam siūlo išdalinti 45 tūkst. Eur. 8 projektai – olimpinėms sporto šakoms Šilutės bokso klubas „Kovotojas“ – „Bokso sportinės veiklos vystymas ir plėtra 2023 m.“ – 2500 Eur; Šilutės stalo teniso klubas „Varmas“ – „Klubo trijų komandų dalyvavimas naujame Lietuvos stalo teniso asociacijos komandiniame čempionate“ – 1000 Eur; Šilutės

Taip pat skaitykite