Šilgalių dvaro šventėje vyravo gera nuotaika, tik šilgališkių nesimatė

Nepabūgę žvarboko oro, šventiškai nusiteikę šilgališkiai ir svečiai iš aplinkinių gyvenviečių šeštadienį turiningai leido laiką šventėje „Kai praeitį susigrąžinam“. Menant ankstesnes šventes dvaro prieigose, galima sakyti, kad šiemet vietiniai nebuvo tokie aktyvūs kaip seniau.

Puošnūs senoviniai rūbai puikiai derėjo dvaro aplinkoje.

Praeities istorija
Anuomet į šventes žmonės rinkdavosi kur kas gausiau. Apie tai papasakojo renginį vedę metraštininkai. Žinių apie Šilgalių dvarą esama net nuo 1620 m., kai šiame kaime 85 ha žemės gavęs žemvaldys pradėjo statyti dvaro pastatą. Kone didžiausios šventės dvare vykdavo, kai jis priklausė Habedankų giminei – nuo 1845 iki 1944 m.
Pasakojama, kad 1931 m. čia buvusios tokios prašmatnios vestuvės, kad dvaro gyventojai puotoje linksminosi net tris dienas. Apie renginio mastą byloja ir tai, kad vestuvių dieną pusantro kilometro kelias nuo dvaro iki Rukų bažnyčios buvo nubarstytas gėlėmis, o jaunosios nuometas driekėsi net 12 metrų…
Šeštadienį vykusi šventė nebuvo tokia prašmatni, garsią praeitį priminė nebent karietomis ir puošniais kostiumais pasipuošę šventės personažai – dvariškiai.
Istorine krašto praeitimi mažiau besidomintys šventės dalyviai galėjo stebėti „Nemuno žirgyno“ trakėnų veislės žirgų paradą, klausytis ansamblio „Kamana“ dainų, stebėti kolektyvo „Marguva“ šokius, linksmai patrepsėti pagal „Jonio“ melodijas. Veikė šventinis turgus.

Už kovines Tulos žąsis dvaro mugėje prašė po 800 Lt.

Brangios žąsys
Kone daugiausiai pirkėjų ir smalsuolių dėmesio sulaukė Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacijos demonstruotos dekoratyvinės žąsys, įvairiausių veislių vištos ir gaidžiai. Pasak asociacijos vadovės Giedrės Mazienės, į šventę atvežta tik grynaveislių dekoratyvinių paukščių. „Vienu metu Lietuvoje kai kurios veislės buvo prie išnykimo ribos, mat žmonės daugiau orientavosi į pramoninių naminių paukščių auginimą mėsai ar kiaušiniams. Grynaveisliai naminiai paukščiai išsiskiria tuo, kad jie paveldi tam tikras savybes, charakterį. Jų dedami kiaušiniai gryną veislę išlaiko apie 5 metus.
Veislinių naminių paukščių žmonės dažniausiai įsigyja ne tik dėl materialios naudos, bet ir dėl estetinio vaizdo, mat šie augintiniai – puiki sodybos puošmena. Kaimo turizmo sodybų šeimininkai vis dažniau renkasi egzotinius naminius paukščius, norėdami parodyti savo skonį, o gal ir finansines galimybes. Tarkim, šiandien iš mūsų demonstruojamų paukščių brangiausios būtų itin retos Tūlos veislės kovinės žąsys, kainuojančios po 800 Lt. Viena močiutė priėjusi pasakė, kad grožiui jai pinigų negaila ir įsigijo tris dekoratyvines vištaites ir gaidį. Mūsų asociacijos nariai dažnai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir parodose. Turime ką parodyti, tad mūsų eksponatai laukiami dažname renginyje“, – pasakojo G. Mazienė.
Šakočiai ant žarijų

Kaimiškos grupės „Jonis“ melodijos išjudino net nedrąsiausius.

Šventės dalyviai turguje galėjo įsigyti šviežių, čia pat, ant malkomis kūrenamos krosnies, iškeptų šakočių. „Skaniausią šakotį galim iškepti su beržinėmis malkomis, mat naudojant spygliuočių medieną skanėstas gali įgauti sakų kvapo. Dažnai dalyvaujame šventėse, mat žmonių susidomėjimas šviežiais gaminiais yra itin didelis. Norintiems duodame ir patiems pabandyti išsikepti šakoti…“ – pasakojo Šilutiškė Virgina Bočkienė, šakočius kepusi su vyru Algimantu.
Natūralaus bičių vaško žvakėmis, vaistažolinėmis arbatomis bei lazeriu graviruotais medžio dirbiniais prekiavo Kriokiškių bendruomenės pirmininkė Irena Tamašauskienė.
Iš natūralių augimviečių suriktų žolelių arbatą mėgsta žmonės, todėl arbatžolių siūlančius bendruomenių atstovus galima sutikti kone kiekvienoje šventėje. Ekologiškumą ir paveldą patvirtinančiais ženklais pažymėti gaminiai – tik iš šiame krašte surenkamų natūralių produktų.
Tradiciniai patiekalai
Turguje įvairiais siuviniais prekiavo Pagėgių neįgaliųjų draugijos atstovė Erika Jončienė. Šventės dalyviams ji siūlė įsigyti apveltų šalikų, šiltų veltinių, užvalkalų pagalvėms, dekoratyvinių servetėlių ir įvairiausių kitokių rankdarbių. Draugijos nariai susirinkę pasidalija idėjomis, kaip iš įvairių nebereikalingų daiktų padaryti gražių rankdarbių. Pasak E. Jončienės, žmonės domisi neįgaliųjų darbeliais, švenčių metu juos noriai perka.
Paskanauti ąžuolo gilių kavos siūlė Danutė ir Juozas Linkevičiai. Surinktos ąžuolo gilės išlukštenamos, mirkomos piene ir kepamos orkaitėje. Pienui išgaravus, jos sumalamos ir virsta kavos granulėmis. Linkevičiai prekiavo ir savo bityno medumi, bičių duonele, pikiu. Šiuo metu 26 bičių šeimas turintys Linkevičiai bitininkyste verčiasi kone 50 metų.
„Anksčiau turėjome ir daugiau avilių, bet amžius jau nebe tas. Pasilikome mažiau, juk darbo prie bičių daug. Smagu, kad žmonės šiandien noriai pirko medų. Už puslitrį tik po 10 litų teprašėme, tai nupirko nemažai“, – pasakojo J. Linkevičius.
Sužvarbę ir išalkę šventės dalyviai galėjo paskanauti tradicinės šventės „švarczupės“ (liet. juodsriubės), kiaušinienės. Pastarąjį patiekalą kepęs Stoniškių bendruomenės atstovas Gintas Stančaitis apie šį patiekalą sakė, kad svarbiausia įdėti daug meilės ir nepamiršti pipirų. Svogūnais ir dešra pagardinta kiaušinienė buvo aštroka, bet po pasivaikščiojimo žvarboku oru buvo labai gardi. Tuo ir patys įsitikinome.

Simonas SKUTULAS

Žvarbaus oro nepabūgusieji šventėje rado geros nuotaikos.

5 komentarai

  • keista

    keistoka

  • Kas atsakys

    Naje tai žasis, kaina aštuoni šimtai… Kas tokias perka?

    • Anonimas

      Niekas jų ir nesiruošia parduoti, klausė žmonės kainos – tai įvardijom…Nes viskas per skrandį eina, ne viskas parduodama… Žmonės džiaugėsi galėję išvysti tokius retus eksponatus. 🙂

  • stebi

    Tie Linkevičiai fain žmones. Turi bitelių, daro skanią gilių kavą. Visur matau juos abu šventėse. Šaunuoliai.

  • Jonis

    Cia rašo ne tas „Jonis“ kur koncertavo, bet toks iš Šilutės. Esu ragavęs šakočio, kur kepa ant žarijų. Skanu, kvepia. Tik dabar visi jau taip ėmė kepti šakočius, kad prekybos centruose nusiperki jau neskanu buna. Iškraipė skonį, o buvo tobulas šakotas pyragas. Toks burnoj tirpdavo, o dabar veliasi, sprangus, šlapias. As sventėse nusiperku vietoj kepamo. Visai kitoks..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite