Šiemet Šilutės rajone bus baigti renovuoti 33 daugiabučiai

Per du etapus Šilutės rajone buvo numatyta renovuoti 36 daugiabučius, tačiau trijų namų gyventojai atsisakė šių darbų, tad investiciniai projektai parengti 33 namams. Parengus investicinį projektą, renovacijos dar galima atsisakyti, todėl bent teoriškai, renovuojamų namų skaičius gali dar sumažėti.

Apie atliktus darbus programos įgyvendinimo priežiūros komiteto pirmininkui Algirdui Balčyčiui ir nariams pasakojo Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai Vygantas Kamarauskas (antras iš kairės).

Savivaldybėje įvyko Šilutės r. savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose antros programos įgyvendinimo priežiūros komiteto posėdis, kuriam vadovauja Savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis. Šiame posėdyje aptarta renovacijos eiga mūsų rajone, apžiūrėti renovuojami Šilutės daugiabučiai namai. UAB Šilutės šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai Vygantas Kamarauskas pasakojo, kad pirmasis daugiabučių atnaujinimo etapas prasidėjo 2013 metais, o 2014 m. rugpjūtį buvo pradėti konkretūs statybos darbai. Šiuo metu du namai jau baigti renovuoti ir atiduoti eksploatuoti. Paskutiniai pirmojo renovacijos etapo namai bus priduoti iki rugpjūčio 1 d. Šią vasarą bus pradėta renovuoti 7 antrojo etapo namus. Nuo rugsėjo 25 d. prasidės trečiasis renovacijos etapas.
Pasak Vyganto Kamarausko, pirmojo etapo statybos darbai vėlavo 2-3 mėnesius dėl dokumentacijos tvarkymo. Iš pradžių reikalai strigo dėl statybos darbų pirkimo, po to užtruko dėl statybos leidimų. Gerokai trukdė ir nuolat tobulinami įstatymai. Savivaldybės Ūkio skyriaus turto poskyrio vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas pridūrė, kad Vyriausybės nutarimas buvo koreguojamas 10 kartų, 12 kartų taisyti poįstatyminiai aktai…
Patekusieji į du pirmuosius etapus gali pasidžiaugti, nes jiems bus kompensuojama daugiausiai. Tuo tarpu trečiame etape parama mažesnė – statybos darbams nebe 40, o 35 proc., po pusę kainos reikės sumokėti už techninio projekto parengimą ir techninę priežiūrą. Pirmuose dviejuose etapuose už tai mokėti nereikėjo. Nuo 2017 m. parama dar mažės. Tiesa, tai, kad dokumentacijos rengimas pirmuose etapuose nieko nekainavo, buvo ir trūkumas. Keli namai užsisakė projektus, bet vėliau nusprendė renovacijos nebepradėti. Kelių namų gyventojai priešingai – panoro dalyvauti projekte savo iniciatyva.
Pastatų renovacijos naudą V. Kamarauskas gali pagrįsti skaičiais. Palyginta, kiek šilumos sunaudota trijuuose namuose prieš renovavimą ir po jo šių metų vasarį ir pernai. Beje, šių metų vasario vidutinė temperatūra buvo šiek tiek žemesnė. Cintjoniškių g. 5 name šiluminės energijos sunaudojimas sumažėjo 59,9 proc., Lietuvininkų g. 14a – 55 proc., Knygnešių g. 5 – 55 proc. Paklaustas, kodėl šilumos sutaupoma skirtingai, nors namų energetinis efektyvumas po renovacijos numatytas vienodas, V. Kamarauskas paaiškino, kad tai susiję su žmonių įpročiais. Vieni mėgsta gyventi šilčiau ir labiau atsuka šilumos reguliatorius, kiti labiau mėgsta vėsą. Šiluminės energijos sąnaudos priklauso ir nuo patalpų vėdinimo įpročių.

Cintjoniškių g.5 name po renovacijos šilumos sunaudojama beveik 60 proc. mažiau.

„Skaičiai parodė, kad „kailinukais“ apvilkti namai sutaupo nemažai šilumos ir renovuoti daugiabučius tikrai verta. Tai supranta ir patys žmonės, kurie iš pradžių į renovaciją, kaip į kiekvieną naujovę, žiūrėjo labai atsargiai, o pamatę, kad pasiteisina, panoro ir patys dalyvauti procese“, – sakė Vygantas Kamarauskas.
Paklausus, kodėl renovacijos atsisakė trijų namų gyventojai, jis paaiškino, kad du iš jų yra bendrabučiai, kuriuose gyvena pensininkai, nepasiturintys ir asocialūs asmenys. Pastarieji neturi lėšų arba jiems visai ne tas rūpi, o iš pensininkų lūpų dažniausiai skambėjo toks atsakymas: „Kam man reikia, aš ir taip greit mirsiu…“
Kodėl renovacijos atsisakė dar vieno namo gyventojai, V. Kamarauskas sakė nesupratęs. Ir bendrija įsteigta, ir gyventojai gana pasiturintys, bet nepanoro ir tiek. O keistuolių pasitaiko visokių. Viename iš renovuojamų namų, gyventojas griežtai atsisakė keisti radiatorius ir sumontuoti šilumos skaitiklius. „Jam šilumos sąnaudas skaičiuos ne pagal faktinį sunaudojimą, o pagal normatyvus. Baisu pagalvoti, kiek tam butui teks mokėti už šilumą“, – kraipė galvą V. Kamarauskas.
Ginčai, renovuoti namą ar ne, sukelia daug emocijų. E. Bistrickas pasakojo, kad į jo kabinetą kartais ateina žmonių, kurie prašo parodyti sąrašus ir nori išsiaiškinti, kas pritarė jų namo renovavimui… Tačiau, atsirado ir tokių, kurie suskubo renovuotis ir renovuojamų namų sąrašas pasipildė dviem namais pačių gyventojų iniciatyva.
Prabilus apie sklandančius gandus tarp renovacijos priešininkų, kad darbai atliekami nekokybiškai, V. Kmarauskas ir E. Bistrickas juos paneigė. Iš pradžių statybininkai bandė gudrauti, bet broką teko ištaisyti. Ir jei kas bus blogai, teks taisyti ir vėliau, nes atliktų darbų garantija ne mažesnė kaip 5 metai.
Pasitarimo dalyviai pasidžiaugė statistiniais duomenimis, kurie rodo, kad Lietuvos mastu daugiabučių renovacija Šilutės rajone vyksta gerai. Jie pasiūlė kuo plačiau informuoti gyventojus apie renovacijos naudą ir skatinti kuo greičiau prisijungti prie šio projekto. Šiuo atveju paskubėti verta, nes norinčiųjų renovuoti savo būstą daugėja, o valstybės parama nuolat mažinama. Po pasitarimo specialistai apžiūrėjo kelis Šilutėje renovuojamus namus.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,