Šiemet Šilutės rajone bus baigti renovuoti 33 daugiabučiai

Per du etapus Šilutės rajone buvo numatyta renovuoti 36 daugiabučius, tačiau trijų namų gyventojai atsisakė šių darbų, tad investiciniai projektai parengti 33 namams. Parengus investicinį projektą, renovacijos dar galima atsisakyti, todėl bent teoriškai, renovuojamų namų skaičius gali dar sumažėti.

Apie atliktus darbus programos įgyvendinimo priežiūros komiteto pirmininkui Algirdui Balčyčiui ir nariams pasakojo Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai Vygantas Kamarauskas (antras iš kairės).

Savivaldybėje įvyko Šilutės r. savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose antros programos įgyvendinimo priežiūros komiteto posėdis, kuriam vadovauja Savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis. Šiame posėdyje aptarta renovacijos eiga mūsų rajone, apžiūrėti renovuojami Šilutės daugiabučiai namai. UAB Šilutės šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai Vygantas Kamarauskas pasakojo, kad pirmasis daugiabučių atnaujinimo etapas prasidėjo 2013 metais, o 2014 m. rugpjūtį buvo pradėti konkretūs statybos darbai. Šiuo metu du namai jau baigti renovuoti ir atiduoti eksploatuoti. Paskutiniai pirmojo renovacijos etapo namai bus priduoti iki rugpjūčio 1 d. Šią vasarą bus pradėta renovuoti 7 antrojo etapo namus. Nuo rugsėjo 25 d. prasidės trečiasis renovacijos etapas.
Pasak Vyganto Kamarausko, pirmojo etapo statybos darbai vėlavo 2-3 mėnesius dėl dokumentacijos tvarkymo. Iš pradžių reikalai strigo dėl statybos darbų pirkimo, po to užtruko dėl statybos leidimų. Gerokai trukdė ir nuolat tobulinami įstatymai. Savivaldybės Ūkio skyriaus turto poskyrio vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas pridūrė, kad Vyriausybės nutarimas buvo koreguojamas 10 kartų, 12 kartų taisyti poįstatyminiai aktai…
Patekusieji į du pirmuosius etapus gali pasidžiaugti, nes jiems bus kompensuojama daugiausiai. Tuo tarpu trečiame etape parama mažesnė – statybos darbams nebe 40, o 35 proc., po pusę kainos reikės sumokėti už techninio projekto parengimą ir techninę priežiūrą. Pirmuose dviejuose etapuose už tai mokėti nereikėjo. Nuo 2017 m. parama dar mažės. Tiesa, tai, kad dokumentacijos rengimas pirmuose etapuose nieko nekainavo, buvo ir trūkumas. Keli namai užsisakė projektus, bet vėliau nusprendė renovacijos nebepradėti. Kelių namų gyventojai priešingai – panoro dalyvauti projekte savo iniciatyva.
Pastatų renovacijos naudą V. Kamarauskas gali pagrįsti skaičiais. Palyginta, kiek šilumos sunaudota trijuuose namuose prieš renovavimą ir po jo šių metų vasarį ir pernai. Beje, šių metų vasario vidutinė temperatūra buvo šiek tiek žemesnė. Cintjoniškių g. 5 name šiluminės energijos sunaudojimas sumažėjo 59,9 proc., Lietuvininkų g. 14a – 55 proc., Knygnešių g. 5 – 55 proc. Paklaustas, kodėl šilumos sutaupoma skirtingai, nors namų energetinis efektyvumas po renovacijos numatytas vienodas, V. Kamarauskas paaiškino, kad tai susiję su žmonių įpročiais. Vieni mėgsta gyventi šilčiau ir labiau atsuka šilumos reguliatorius, kiti labiau mėgsta vėsą. Šiluminės energijos sąnaudos priklauso ir nuo patalpų vėdinimo įpročių.

Cintjoniškių g.5 name po renovacijos šilumos sunaudojama beveik 60 proc. mažiau.

„Skaičiai parodė, kad „kailinukais“ apvilkti namai sutaupo nemažai šilumos ir renovuoti daugiabučius tikrai verta. Tai supranta ir patys žmonės, kurie iš pradžių į renovaciją, kaip į kiekvieną naujovę, žiūrėjo labai atsargiai, o pamatę, kad pasiteisina, panoro ir patys dalyvauti procese“, – sakė Vygantas Kamarauskas.
Paklausus, kodėl renovacijos atsisakė trijų namų gyventojai, jis paaiškino, kad du iš jų yra bendrabučiai, kuriuose gyvena pensininkai, nepasiturintys ir asocialūs asmenys. Pastarieji neturi lėšų arba jiems visai ne tas rūpi, o iš pensininkų lūpų dažniausiai skambėjo toks atsakymas: „Kam man reikia, aš ir taip greit mirsiu…“
Kodėl renovacijos atsisakė dar vieno namo gyventojai, V. Kamarauskas sakė nesupratęs. Ir bendrija įsteigta, ir gyventojai gana pasiturintys, bet nepanoro ir tiek. O keistuolių pasitaiko visokių. Viename iš renovuojamų namų, gyventojas griežtai atsisakė keisti radiatorius ir sumontuoti šilumos skaitiklius. „Jam šilumos sąnaudas skaičiuos ne pagal faktinį sunaudojimą, o pagal normatyvus. Baisu pagalvoti, kiek tam butui teks mokėti už šilumą“, – kraipė galvą V. Kamarauskas.
Ginčai, renovuoti namą ar ne, sukelia daug emocijų. E. Bistrickas pasakojo, kad į jo kabinetą kartais ateina žmonių, kurie prašo parodyti sąrašus ir nori išsiaiškinti, kas pritarė jų namo renovavimui… Tačiau, atsirado ir tokių, kurie suskubo renovuotis ir renovuojamų namų sąrašas pasipildė dviem namais pačių gyventojų iniciatyva.
Prabilus apie sklandančius gandus tarp renovacijos priešininkų, kad darbai atliekami nekokybiškai, V. Kmarauskas ir E. Bistrickas juos paneigė. Iš pradžių statybininkai bandė gudrauti, bet broką teko ištaisyti. Ir jei kas bus blogai, teks taisyti ir vėliau, nes atliktų darbų garantija ne mažesnė kaip 5 metai.
Pasitarimo dalyviai pasidžiaugė statistiniais duomenimis, kurie rodo, kad Lietuvos mastu daugiabučių renovacija Šilutės rajone vyksta gerai. Jie pasiūlė kuo plačiau informuoti gyventojus apie renovacijos naudą ir skatinti kuo greičiau prisijungti prie šio projekto. Šiuo atveju paskubėti verta, nes norinčiųjų renovuoti savo būstą daugėja, o valstybės parama nuolat mažinama. Po pasitarimo specialistai apžiūrėjo kelis Šilutėje renovuojamus namus.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Iš Šilutės kilęs Valdas Benkunskas sieks Vilniaus miesto mero posto

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Vilniaus miesto mero rinkimuose kelia dabartinio sostinės mero pavaduotojo Valdo Benkunsko kandidatūrą.  Vilniaus miesto vicemeras V. Benkunskas 12 metų dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, septynerius metus yra Vilniaus vicemeras. V. Benkunskas šiuo metu savivaldybėje yra atsakingas už sostinės šilumos ir energetikos ūkį. 37-erių metų politikas prie TS-LKD prisijungė 2008 metais, 2011 m. buvo išrinktas Tarybos nariu Vilniaus miesto savivaldybėje. 2015-2017 metais ir nuo 2019-ųjų buvo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, kuruoja energetikos, sporto ir sveikatingumo

Taip pat skaitykite