Šiemet lietuviškos daržovės daug brangesnės

Naumiestiškis Antanas sakė turguje parduodantis tik tai, kas nuo šeimos liko.

Permaininga šių metų vasara, prasti orai skurdino ne tik Lietuvos ūkininkus, bet ir daržovių augintojus. Šiemet daržininkystės sektoriaus situacija prastoka, nes menkesnis šiųmetis derlius. Daržovių augintojai priversti didinti kainas. To neneigia ir Šilutės turguje sutikti prekeiviai. Anot jų, šiemet jų prekės brangesnės.

Daržovės pabrango
Šilutės turguje daržovėmis prekiaujanti Jovita Leonora Stalnionienė šeštadienį miestelėnams siūlė savo užaugintų agurkų, pomidorų, česnakų, svogūnų, turėjo bruknių, aviečių, gėlių. „Auginame viską, ką patys valgome. Turime prie namų žemės, tad kas lieka nešame į turgų“, – sakė moteris. Ji džiaugiasi turinti nuolatinių pirkėjų, jos neaplenkia pensininkai.
J. L. Stalnionienė neslėpė, kad atsiradus eurui kainos ūgtelėjo, tačiau ji prekiauja tokiomis pat kainomis, kaip ir kiti Šilutės turgaus prekeiviai. Moteris vardijo ant jos prekystalio išdėliotų daržovių kainas: svogūnų kilogramas – pusė euro, česnako galva – 30 centų, spanguolių litras – 3 €, bruknių – 2 €, agurkų ir pomidorų – po 1 €.
Prekybininkė pripažino, kad rudeniop daržovės brangesnės, mat čia jau paskutinės. Vasarą kai kurių daržovių kaina buvo gerokai mažesnė. Pavyzdžiui, pomidorų kilogramas tekainavo 30 ct, jų užderėjo tiek, kad neturėjo kur dėti…
„Mes pomidorus pardavinėjome, vaikams davėme, teko net vištoms lesinti…“, – atviravo moteris.
Išaugo ir sąnaudos
Šilutiškė prekybininkė pasakojo, kad tenka įvertinti ir savo darbą, ir kitas sąnaudas. Pasak jos, šiemet kainos didesnės, bet per karščius daržoves ir laistyti teko daugiau nei įprastai. „Mes pumpuojame vandenį iš šulinio, todėl nemažai kainuoja elektra. Vandens daug reikėjo. Jei lyja lietus, paliekame puodus po latakais, tada daržoves laistome lietaus vandeniu“, – pasakojo prekybininkė, pridurdama, kad lietaus vanduo daug geresnis nei šulinio.
Moteris atviravo, kad reikia mokėti mokesčius, tai irgi atsiliepia daržovių kainai. Moteris į turgų važiuoja dviračiu, nes mašina būtų brangiau – tada važinėti į turgų gal net neapsimokėtų…
Anot moters, turguje per pusdienį uždirbtus pinigus iškart ir išleidžianti: „Ką užsidirbau, tą išleidžiu parduotuvėje – pinigėlių kaip nebūta. Namie turiu šuniuką, jį irgi reikia maitinti…“
Turgaus prekeivė tikino, kad kainos dabar ir parduotuvėse esą didesnės.

Jovita Leonora sakė, kad šiemet labai gausiai užderėjo pomidorų, tad vasarą ir jų kaina sumenko.

Eurais brangiau
Su tuo sutinka ir kiti Šilutės turgavietėje triūsiantys pardavėjai. Antanas Marcinkevičius šeštadieniais į Šilutės turgavietę vyksta iš Žemaičių Naumiesčio. Pensininkas taip pat pardavinėja savo užaugintas daržoves, kurios lieka pačių nesuvalgytos. „Užsiauginame visko, ko reikia šeimai, kas lieka, tą parduodame. Su žmona prekiauti į turgų vykstame labai retai, nes neturime tiek daug ko ir parduoti“, – kalbėjo naumiestiškis.
Vyras sakė pardavinėjantis obuolius po 60 ct už kilogramą, bulves – po 15-25 ct, avietes – po eurą. Nors ir kuklus jo prekystalis, tačiau pirkimu vyras nesiskundė, tiesa, turgaus prekyba priklauso ir nuo oro.
Žmogus taip pat neneigė, kad kainos šiemet gerokai didesnės. Pasak jo, kitur turguose kainos dar didesnės. Neva ten bulvių kilogramas kainuoja net 35 ct. „Nėra buvę tokių kainų! Kad ir dabar: 60 centų už obuolių kilogramą, juk perskaičiavus būtų beveik du litai… Kur tai matyta!“, – piktinosi turgaus prekeivis.
Perkančiųjų nedaug
Kartais ir trečiadieniais Šilutės turguje prekiaujanti J. L. Stalnionienė sakė, kad žmonės perka labai įvairiai – savaitės viduryje perkančiųjų beveik nebūna, o jei dar prastas oras. Tada turguje sėdi vien prekybininkai, pirkėjų nė kvapo.
Turgaus prekiautojai pastebėjo, kad pirkėjų pagausėja, kai išmokamos pensijos ar socialinės išmokos. Anot J. L. Stalnionienės, šiuo metu perkančiųjų nedaug, mat daug pinigų žmonės išleidę vaikams į mokyklą išleisti. Atėjusieji į turgų visi nori gauti prekę kuo pigiau.
Anot A. Marcinkevičiaus, anksčiau turguje net praeiti būdavę sunku. Nors dabar perkančiųjų minių nebelikę, vyras sakė savo daržoves vis tiek išparduodantis. „Trečiadieniais turgus tuščias, todėl prekiauju tik šeštadieniais“, – dėstė prekybininkas.
Kam rūpi kaina, kam – skonis
Turguje sutikti šilutiškiai tvirtino, kad kainos tikrai daug didesnės negu praėjusiais metais. Štai Dalia Žemaitaitienė pastebėjo, kad ankščiau prekybos centruose daržovės kainuodavo gerokai brangiau nei turguje. Tiesa, moteris sakė turguje mažai perkanti daržovių, nes visko užsiaugina pati. Tačiau jei jos turguje ir brangiau kainuotų nei prekybos centre, vis tiek mieliau pirktų turguje. „Čia tiek agurkas, tiek pomidoras daug skanesnis nei iš parduotuvės…“
Ponia Liūnė sakė turguje perkanti dažnai, tačiau tik tada, jei kainos yra mažesnės negu prekybos centruose. Anot jos, įvedus eurą, pabrango ne tik daržovės, bet ir visos kitos prekės. Ji įsitikinusi, kad turguje kainos net didesnės negu kai kuriuose prekybos centruose.
„Aš perku tiek turguje, tiek parduotuvėje, tačiau ieškau, kur pigiau“, – kalbėjo moteris. Ji ir netvirtino, kad lietuviškos daržovės skanesnės. „Prieš pirkdama prekę žiūriu į jos kaina, – jei pigiau, tai ir perku“, – prisipažino pašnekovė.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite