Šiemet į ežerus, upes ir tvenkinius išleista per 12 mln. įvairių rūšių žuvų

Į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius per pirmąjį šių metų pusmetį paleista daugiau kaip 12 milijonų vienetų  įvairių rūšių žuvų mailiaus. Ketvirtadalis šių žuvų yra saugomos, retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kita dalis – žvejų labai mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis vis didėja. Daugiausia žuvų jauniklių paleista pietų ir rytų Lietuvoje.

Rūpinasi žuvivaisos padaliniai

Žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbus vykdo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus darbuotojai ir žuvivaisos padalinių specialistai Rusnėje, Simne, Laukystoje, Trakų Vokėje, Meškerinėje rūpinasi visu procesu – nuo dirbtinio žuvų veisimo, paauginimo iki išleidimo į šalies ežerus, upes bei tvenkinius.

Baigia išnykti skerssnukiai

Iš Lietuvos raudonosios knygos

  • Paprastasis skersasnukis, skerssnukis (lot. Chondrostoma nasus, vok. Nase) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (lot. Cyprinidae) šeimai. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.
  • XX a. antroje pusėje žvejai Nemune, Neryje ir kitose upėse sužvejodavo po keletą šimtų kilogramų skersnukių. Dabar labai reta rūšis. Per pastarąjį dešimtmetį užregistruoti tik 3 atvejai, kai buvo sugauta skersnukių — Dubysoje, Neryje ir Minijoje. Kartais jų sugauna žvejai mėgėjai, tačiau šie atvejai dažniausiai lieka tinkamai neužregistruoti. Skersnukių gali būti Nemuno, Neries, Minijos, Jūros, Dubysos ir Šešupės upėse.

Tarnyba skiria didelį dėmesį retų ir nykstančių žuvų rūšių išteklių atkūrimui. Pavyzdžiui, žuvys skerssnukiai Lietuvos vandenyse baigia išnykti. Dedama daug pastangų, kad jų populiacija šalies vandens telkiniuose būtų atkurta. Ūsorių ir kiršlių išteklius taip pat būtina palaikyti dirbtiniu veisimu.

Šiemet į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius jau išleista 141 tūkst. lašišų, 178 tūkst. šlakių, 210 tūkst. margųjų upėtakių, 1470 tūkst. sterkų, 4800 tūkst. vėgėlių, per 2,4 mln. lydekų ir 1000 žymėtų aštriašnipių eršketų metinukų.

Veisia ir seliavas

Po trejų metų pertraukos šiemet į giliavandenius ežerus išleista apie 1 mln. vnt. seliavų. Anksčiau mokslininkų nuomonės dėl dirbtinio sykinių žuvų veisimo išsiskirdavo. Buvo manančių, kad šių žuvų populiacija sugebės atsistatyti natūraliai. Tačiau, įvertinus didėjantį poledinės žūklės mėgėjų skaičių, susirūpinta, kad sykinių žuvų ištekliai gali greitai išsisemti. Lietuvos vandenys papildyti ir Vištyčio sykais – jų paleista 400 tūkst. vnt.

Įgyvendindama 2016–2022 metų projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje“, Žuvininkystės tarnyba šiemet sėkmingai tęsė ungurių išteklių atkūrimo darbus. Šį vasarį stiklinės stadijos europiniai unguriai specialiose dėžėse buvo atgabenti iš Prancūzijos. Žuvys kurį laiką buvo karantinuojamos, joms sukurtos specialios sąlygos paaugti ir sustiprėti. Po kelių mėnesių rekordinis kiekis ungurių – 1,7 mln. vnt. – išleista į Lietuvos ežerus ir upes.

Per 12 metų į šalies vandens telkinius išleista per 140 mln. vnt. beveik 20 rūšių žuvų. Tyrimai rodo, kad reprodukcinio amžiaus sulaukia iki 10 proc. dirbtiniu būdu išveistų lašišų, tuo tarpu laukinių lašišų – vos procentas.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite