Šiemet į ežerus, upes ir tvenkinius išleista per 12 mln. įvairių rūšių žuvų

Į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius per pirmąjį šių metų pusmetį paleista daugiau kaip 12 milijonų vienetų  įvairių rūšių žuvų mailiaus. Ketvirtadalis šių žuvų yra saugomos, retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kita dalis – žvejų labai mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis vis didėja. Daugiausia žuvų jauniklių paleista pietų ir rytų Lietuvoje.

Rūpinasi žuvivaisos padaliniai

Žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbus vykdo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus darbuotojai ir žuvivaisos padalinių specialistai Rusnėje, Simne, Laukystoje, Trakų Vokėje, Meškerinėje rūpinasi visu procesu – nuo dirbtinio žuvų veisimo, paauginimo iki išleidimo į šalies ežerus, upes bei tvenkinius.

Baigia išnykti skerssnukiai

Iš Lietuvos raudonosios knygos

  • Paprastasis skersasnukis, skerssnukis (lot. Chondrostoma nasus, vok. Nase) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (lot. Cyprinidae) šeimai. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų.
  • XX a. antroje pusėje žvejai Nemune, Neryje ir kitose upėse sužvejodavo po keletą šimtų kilogramų skersnukių. Dabar labai reta rūšis. Per pastarąjį dešimtmetį užregistruoti tik 3 atvejai, kai buvo sugauta skersnukių — Dubysoje, Neryje ir Minijoje. Kartais jų sugauna žvejai mėgėjai, tačiau šie atvejai dažniausiai lieka tinkamai neužregistruoti. Skersnukių gali būti Nemuno, Neries, Minijos, Jūros, Dubysos ir Šešupės upėse.

Tarnyba skiria didelį dėmesį retų ir nykstančių žuvų rūšių išteklių atkūrimui. Pavyzdžiui, žuvys skerssnukiai Lietuvos vandenyse baigia išnykti. Dedama daug pastangų, kad jų populiacija šalies vandens telkiniuose būtų atkurta. Ūsorių ir kiršlių išteklius taip pat būtina palaikyti dirbtiniu veisimu.

Šiemet į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius jau išleista 141 tūkst. lašišų, 178 tūkst. šlakių, 210 tūkst. margųjų upėtakių, 1470 tūkst. sterkų, 4800 tūkst. vėgėlių, per 2,4 mln. lydekų ir 1000 žymėtų aštriašnipių eršketų metinukų.

Veisia ir seliavas

Po trejų metų pertraukos šiemet į giliavandenius ežerus išleista apie 1 mln. vnt. seliavų. Anksčiau mokslininkų nuomonės dėl dirbtinio sykinių žuvų veisimo išsiskirdavo. Buvo manančių, kad šių žuvų populiacija sugebės atsistatyti natūraliai. Tačiau, įvertinus didėjantį poledinės žūklės mėgėjų skaičių, susirūpinta, kad sykinių žuvų ištekliai gali greitai išsisemti. Lietuvos vandenys papildyti ir Vištyčio sykais – jų paleista 400 tūkst. vnt.

Įgyvendindama 2016–2022 metų projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje“, Žuvininkystės tarnyba šiemet sėkmingai tęsė ungurių išteklių atkūrimo darbus. Šį vasarį stiklinės stadijos europiniai unguriai specialiose dėžėse buvo atgabenti iš Prancūzijos. Žuvys kurį laiką buvo karantinuojamos, joms sukurtos specialios sąlygos paaugti ir sustiprėti. Po kelių mėnesių rekordinis kiekis ungurių – 1,7 mln. vnt. – išleista į Lietuvos ežerus ir upes.

Per 12 metų į šalies vandens telkinius išleista per 140 mln. vnt. beveik 20 rūšių žuvų. Tyrimai rodo, kad reprodukcinio amžiaus sulaukia iki 10 proc. dirbtiniu būdu išveistų lašišų, tuo tarpu laukinių lašišų – vos procentas.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Parama verslo plėtrai Šilutės rajone

Šilutės rajono vietos veiklos grupė (VVG) planuoja skelbti kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti“ bei gauti finansavimą naujų darbo vietų kūrimo išlaidoms. Parama teikiama įvairiai ekonominei ne žemės ūkio veiklai, apimančiai produktų gamybą, apdorojimą, perdirbimą, įvairių paslaugų teikimą. Galimi pareiškėjai: Šilutės rajone registruotas privatus juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis veiklą ilgiau nei 1 m. Juridinio asmens – metinės pardavimo pajamos ataskaitiniais metais (2021 m.) turi būti ne mažesnės kaip 12 vidutinių darbo užmokesčių,

Odinių baldų derinimas: kokiame interjere jie tinka labiausiai?

Tikriausiai nėra nieko malonesnio, nei po sunkios darbo dienos prigulti ant odinio fotelio ar sofos. Nesvarbu, ar norite tiesiog pailsėti, ar ruošiatės žiūrėti mėgstamą laidą, ar pasimėgauti įdomia knyga – tai gali būti tobula akimirka. Patogūs ir stilingi baldai yra aukščiausias komforto elementas. Taigi, kaip reikėtų derinti odinius baldus? Štai keletas naudingų patarimų.   Klasikinės spalvos ir ne tik Iš odos pagaminti baldai yra nepavaldūs laikui ir tinka beveik bet kokio stiliaus interjere. Žinoma, jie visuomet patraukliai atrodys prie klasikinių

Chirurgai paneigia 3 mitus apie abdominoplastiką

Tiek dėl genetikos, tiek dėl drastiško svorio netekimo, gimdymo ar kitų kūno pokyčių, būna, pilvo oda praranda elastingumą ir nesugrįžta į buvusią padėtį. Tokiais atvejais atkurti plokščią pilvą sportu ar subalansuota mityba – sunku ar net visai neįmanoma. Tokiu atveju rekomenduojama abdominoplastika. Tai operacija, kurios metu stangrinama sukritusi oda, suglebę pilvo raumenys ir, pacientui pageidaujant, koreguojamas riebalų perteklius. Šiame straipsnyje specialistai paneigia tris populiariausius mitus apie pilvo plastiką. 1. Ši procedūra skirta tik moterims Pilvo plastika dažniausiai atliekama moterims vien

Kokie orai bus pirmąjį kalendorinės žiemos savaitgalį?

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad pirmasis kalendorinės žiemos savaitgalis nebus labai šaltas, tačiau sniego žadama. Gruodžio 2 d., penktadienį, dangus  bus debesuotas, trumpų pragiedrulių gali būti nebent šiaurės rytiniuose rajonuose. Gausaus sniego nebus, vėjas irgi menkas. Aukščiausia temperatūra visoje šalyje išliks neigiama: 1-6 laipsniai šalčio. Gruodžio 3 d., šeštadienį, naktį bus debesuota, nesnigs, tačiau keliuose vietomis bus slidu. Temperatūra bus 3-8 laipsniai šalčio. Šeštadienio dieną debesys bus tankūs, pragiedrulių nelaukiama. Jau po vidurdienio pietiniame šalies pakraštyje pradės snyguriuoti, iki vakaro turėtų

Taip pat skaitykite