Naktį iš kovo 17 d. į 18 d. (2015 m.) dangų papuošė nedažnai Lietuvoje matomos Šiaurės pašvaistės, mat kovo 17-ąją Žemėje kilo stipri magnetinė audra. Magnetinės audros priežastis – kovo15 d. Saulėje įvykę keli galingi žybsniai. Pagal Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalę Kp magnetinės audros indekso reikšmė siekė 8 balus.

Pašvaistė švytėjo ir virš Rusnės salos.

Magnetinė audra kyla Saulės žybsnio metu susidariusio Saulės vėjo gūsio atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Tuo metu aukštose Žemės platumose sužimba poliarinės pašvaistės. Tokia pašvaistė naktį iš kovo 17 d. į 18 d. buvo matoma ir Lietuvos danguje.
Sužibus pašvaistei, nakties danguje matomi balkšvi, žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, juostos, dryžiai. Dienos metu Šiaurės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa. Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose ar netgi netoli atogrąžų.
Pasak etnokosmologo Jono Vaiškūno, Žemėje kilusi magnetinė audra gali neigiamai paveikti širdininkus. „Gali padaugėti pacientų su trinkančiu širdies ritmu – ypač su prieširdžių virpėjimais, taip pat dūstančių ir su nevaldomai aukštais kraujospūdžiais. Lėtinių ligų turintiems žmonėms patariama išgerti kraują skystinančių vaistų, taip pat raminamųjų, nes dėl magnetinio lauko suaktyvėjimo didėja nervinė įtampa, o didėjant jai, trinka ir kraujospūdis, kurio kontrolei šiomis dienomis taip pat reikia skirti daugiau dėmesio“, – sako J. Vaiškūnas.
Žemės magnetosferos svyravimai, magnetinės audros kyla veikiant Saulės plazmos srautams – įkrautoms dalelėms, kurias išspinduliuoja Saulė. Dalelės, atsitrenkdamos į magnetosferą, išprovokuoja jos svyravimus, o tai gali sukelti radijo ryšio sutrikimų.

Parengta pagal www.technologijos.lt