Šiaurės pašvaistė Pamaryje

Naktį iš kovo 17 d. į 18 d. dangų papuošė nedažnai Lietuvoje matomos Šiaurės pašvaistės, mat kovo 17-ąją Žemėje kilo stipri magnetinė audra. Magnetinės audros priežastis – kovo15 d. Saulėje įvykę keli galingi žybsniai. Pagal Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalę Kp magnetinės audros indekso reikšmė siekė 8 balus.

Pašvaistė švytėjo ir virš Rusnės salos.

Magnetinė audra kyla Saulės žybsnio metu susidariusio Saulės vėjo gūsio atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Tuo metu aukštose Žemės platumose sužimba poliarinės pašvaistės. Tokia pašvaistė naktį iš kovo 17 d. į 18 d. buvo matoma ir Lietuvos danguje.
Sužibus pašvaistei, nakties danguje matomi balkšvi, žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, juostos, dryžiai. Dienos metu Šiaurės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa. Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose ar netgi netoli atogrąžų.
Pasak etnokosmologo Jono Vaiškūno, Žemėje kilusi magnetinė audra gali neigiamai paveikti širdininkus. „Gali padaugėti pacientų su trinkančiu širdies ritmu – ypač su prieširdžių virpėjimais, taip pat dūstančių ir su nevaldomai aukštais kraujospūdžiais. Lėtinių ligų turintiems žmonėms patariama išgerti kraują skystinančių vaistų, taip pat raminamųjų, nes dėl magnetinio lauko suaktyvėjimo didėja nervinė įtampa, o didėjant jai, trinka ir kraujospūdis, kurio kontrolei šiomis dienomis taip pat reikia skirti daugiau dėmesio“, – sako J. Vaiškūnas.
Žemės magnetosferos svyravimai, magnetinės audros kyla veikiant Saulės plazmos srautams – įkrautoms dalelėms, kurias išspinduliuoja Saulė. Dalelės, atsitrenkdamos į magnetosferą, išprovokuoja jos svyravimus, o tai gali sukelti radijo ryšio sutrikimų.

Parengta pagal www.technologijos.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite