Šį šeštadienį – šienpjovių čempionatas su pažintiniu Mažosios Lietuvos maršrutu

Jau šį savaitgalį šienavimo dalgiu entuziastai kviečia prisiminti senąjį amatą Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vykstančiame Nacionaliniame šienpjovių čempionate. Į jį kviečiami ne tik šienpjoviai, bet ir kelionių po Lietuvą entuziastai.

Patirties neturintieji  galės prisijungti prie šienavimo mokyklos ar pradedančiųjų varžybų, o juos palaikantys – prie senųjų Nemuno deltos pievininkų žaidimų. Pakeliui į čempionatą ar iš jo bus galima aplankyti išskirtinius Mažosios Lietuvos maršruto objektus.

Unikali patirtis šienavimo mėgėjams ir keliaujantiems po Lietuvą

„Nesvarbu, ar dalgiu mosuojate nuolat, ar jį buvote paėmę tik vaikystėje, o gal dar tik apie tai svajojate, čempionate rasite jums smagių veiklų. Registruokite draugų, kolegų komandą arba tik save, rinkitės varžybas pagal savo galimybes ir interesus. Jei varžytis nenorite, atvykite pasigrožėti žolę meistriškai guldančiais šienpjoviais bekraštėse Nemuno deltos pievose. Ketiname registruoti net du Lietuvos rekordus! Prie vieno iš jų – masiškiausios šienapjūtės gali prisidėti kiekvienas. Bet kokiu atveju užtikriname unikalią ir egzotišką patirtį Mažosios Lietuvos pievose, turtingose gamtos ir kultūros paveldu“, – šypsosi Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas  Žymantas Morkvėnas.

Pats dalgiu dažnai mosuojantis Žymantas sako, kad čempionato programa sudaryta taip, jog joje naujų, įdomių ir unikalių veiklų būtų visiems – patyrusiems čempionato dalyviams, amato naujokams, juos palaikantiems artimiesiems ir tiesiog keliaujantiems po Lietuvą.

„Čempionatą atidarysime senovinėmis šienapjūtės dainomis. Gera ir gražu girdėti dainomis skambančias pievas, juk kada paskutinį kartą galėjome tai išvysti gyvai, o ne dokumentiniame filme? Po šios įžangos čempionato dalyviai rinksis į savo varžybas, o naujokai – į šienpjovių mokyklą ir dirbtuves dalgio plakimui. Apsimokę įgūdžių, naujokai galės išbandyti savo jėgas pradedančių varžybose „Dalgio debiutas“. Po jų – pietų metas, o popietinėje programoje lauks senieji pievininkų žaidimai, skirti tiems, kurie renginyje nenori mosuoti dalgiu“, – programą apibendrina Ž. Morkvėnas.

Naujokai varžysis dėl „Dalgio debiuto“ prizo

Nors Šienpjovių čempionatas organizuojamas antrą kartą, pradedantieji turės galimybę varžytis dėl „Dalgio debiuto“ prizo pirmą sykį. Šią nominaciją įsteigė čempionato rėmėja „SBA Urban“.

„Mūsų komandos iniciatyva pradedančiųjų rungtis čempionate atsirado ne veltui – mums svarbios jungtys tarp tradicijos ir modernumo, tarp technologijų ir tvarumo bei ekologijos. Visa tai gali eiti koja kojon saugant ir tokius amatus, pasakojant jaunesnei kartai, kodėl kartais turime rinktis mūsų senelių metodus, o ne robotus-žoliapjoves prižiūrėti pievoms. Pavyzdžiui, konkrečiai Šilutės ir apylinkių pievose peri viena rečiausių Europos giesmininkių – meldinė nendrinukė. Todėl tiek tylesnis darbas su dalgiais, tiek perimviečių paruošimas tampa svarbiu čempionato akcentu“, – sako „SBA Urban“ NT plėtros vadovas Arnas Bušmanas.

Tiek senojo amato entuziastų vienoje vietoje galima pamatyti tik kartą metuose būtent šiose varžybose. Tai reta proga sugrįžti prie mūsų protėvių kultūros išskirtinėje vietoje: visoje Lietuvoje nėra tokių pievų, kokios yra Mažosios Lietuvos teritorijoje.

Mažosios Lietuvos maršrutas atskleidžia senąsias pelkininkų ir pievininkų tradicijas

Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius Ž. Morkvėnas tikina, kad savaitgaliui pasirinkus šią istorinę vietovę – Rupkalvių kaimą – galima atrasti mažai žinomų ir nykstančių Mažosios Lietuvos atributų.

Dėl Nemuno deltos lokacijos ir formuojamų gamtinių sąlygų čia pievos itin derlingos, jos mena senąją Nemuno deltos pelkininkų ir pievininkų kultūrą. Šios pievos išskirtinės gamtiniu požiūriu: jos yra paukščių migravimo koridoriuje, todėl jose galima sutikti rečiausių Europos paukščių.

Istoriniu požiūriu Nemuno deltos regioninis parkas pirmiausiai pasižymi mažai žinoma Pamario pelkininkų kultūra. Tai naujakuriai, XIX amžiuje įsikūrę pelkėtuose durpynuose, išmokę juose gyventi: statyti namus, mokyklas, įdirbti durpių žemę ir net dukart per metus iš šios žemės išgauti bulvių derlių.

Tuo tarpu pievininkais yra vadinami gyventojai, gyvenę ir dirbę kasmet Nemuno užliejamų pievų teritorijoje. Nors potvyniai sukeldavo rūpesčių, jų metų pievos būdavo natūraliai patręšiamos, todėl jas gyventojai šienaudavo tris kartus per metus. Tiek šieno būdavo galima gauti tik šioje Lietuvos vietovėje, o jos gyventojai buvo meistriškai įvaldę šienavimo dalgiu paslaptis.

Keletą pelkininkų kultūros atributų – pelkininkų kaimą Žalgirius – galima apžiūrėti netoliese Rupkalvių kaimo, kurio pievose ir vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas.

Vos už keliolikos kilometrų nuo Žalgirių kaimo yra Aukštumalos pelkė, per kurią veda pažintinis takas, supažindinantis su pelke, jos formavimusi, aukštapelkei būdingais augalais ir gyvūnais. Buvusia kūlgrinda – skersai pelkės vingiuojančiu taku – vedantį kelią sudaro 11 stotelių maršrutas. Keliaujantieji šiuo taku patiria, jog pelkė – ne žliugsintis purvynas, bet prieglobstis itin retiems pelkių augalams ir gyvūnams.

Šiam savaitgaliui yra dar viena pramoga – rugpjūčio 4–6 d. vykstantis Rusnės festivalis, kuriame gausu pramogų ir muzikos.

Nacionalinis šienpjovių čempionatas vyks rugpjūčio 6 dieną nuo 9 iki 19 val. Galima atvykti tik specialiems programos etapams. Į čempionatą registruotis ir su jo programa susipažinti galite čia: https://bef.lt/2022/07/27/nacionalinio-sienpjoviu-cempionato-programa/

Išsamų Mažosios Lietuvos maršrutą galite rasti čia: https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?ll=55.29864799999997%2C21.372321999999986&z=11&mid=1N_cqFTGnZt6spGFftZqyTj0BVRTOOhc

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite