Šį šeštadienį – šienpjovių čempionatas su pažintiniu Mažosios Lietuvos maršrutu

Jau šį savaitgalį šienavimo dalgiu entuziastai kviečia prisiminti senąjį amatą Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vykstančiame Nacionaliniame šienpjovių čempionate. Į jį kviečiami ne tik šienpjoviai, bet ir kelionių po Lietuvą entuziastai.

Patirties neturintieji  galės prisijungti prie šienavimo mokyklos ar pradedančiųjų varžybų, o juos palaikantys – prie senųjų Nemuno deltos pievininkų žaidimų. Pakeliui į čempionatą ar iš jo bus galima aplankyti išskirtinius Mažosios Lietuvos maršruto objektus.

Unikali patirtis šienavimo mėgėjams ir keliaujantiems po Lietuvą

„Nesvarbu, ar dalgiu mosuojate nuolat, ar jį buvote paėmę tik vaikystėje, o gal dar tik apie tai svajojate, čempionate rasite jums smagių veiklų. Registruokite draugų, kolegų komandą arba tik save, rinkitės varžybas pagal savo galimybes ir interesus. Jei varžytis nenorite, atvykite pasigrožėti žolę meistriškai guldančiais šienpjoviais bekraštėse Nemuno deltos pievose. Ketiname registruoti net du Lietuvos rekordus! Prie vieno iš jų – masiškiausios šienapjūtės gali prisidėti kiekvienas. Bet kokiu atveju užtikriname unikalią ir egzotišką patirtį Mažosios Lietuvos pievose, turtingose gamtos ir kultūros paveldu“, – šypsosi Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas  Žymantas Morkvėnas.

Pats dalgiu dažnai mosuojantis Žymantas sako, kad čempionato programa sudaryta taip, jog joje naujų, įdomių ir unikalių veiklų būtų visiems – patyrusiems čempionato dalyviams, amato naujokams, juos palaikantiems artimiesiems ir tiesiog keliaujantiems po Lietuvą.

„Čempionatą atidarysime senovinėmis šienapjūtės dainomis. Gera ir gražu girdėti dainomis skambančias pievas, juk kada paskutinį kartą galėjome tai išvysti gyvai, o ne dokumentiniame filme? Po šios įžangos čempionato dalyviai rinksis į savo varžybas, o naujokai – į šienpjovių mokyklą ir dirbtuves dalgio plakimui. Apsimokę įgūdžių, naujokai galės išbandyti savo jėgas pradedančių varžybose „Dalgio debiutas“. Po jų – pietų metas, o popietinėje programoje lauks senieji pievininkų žaidimai, skirti tiems, kurie renginyje nenori mosuoti dalgiu“, – programą apibendrina Ž. Morkvėnas.

Naujokai varžysis dėl „Dalgio debiuto“ prizo

Nors Šienpjovių čempionatas organizuojamas antrą kartą, pradedantieji turės galimybę varžytis dėl „Dalgio debiuto“ prizo pirmą sykį. Šią nominaciją įsteigė čempionato rėmėja „SBA Urban“.

„Mūsų komandos iniciatyva pradedančiųjų rungtis čempionate atsirado ne veltui – mums svarbios jungtys tarp tradicijos ir modernumo, tarp technologijų ir tvarumo bei ekologijos. Visa tai gali eiti koja kojon saugant ir tokius amatus, pasakojant jaunesnei kartai, kodėl kartais turime rinktis mūsų senelių metodus, o ne robotus-žoliapjoves prižiūrėti pievoms. Pavyzdžiui, konkrečiai Šilutės ir apylinkių pievose peri viena rečiausių Europos giesmininkių – meldinė nendrinukė. Todėl tiek tylesnis darbas su dalgiais, tiek perimviečių paruošimas tampa svarbiu čempionato akcentu“, – sako „SBA Urban“ NT plėtros vadovas Arnas Bušmanas.

Tiek senojo amato entuziastų vienoje vietoje galima pamatyti tik kartą metuose būtent šiose varžybose. Tai reta proga sugrįžti prie mūsų protėvių kultūros išskirtinėje vietoje: visoje Lietuvoje nėra tokių pievų, kokios yra Mažosios Lietuvos teritorijoje.

Mažosios Lietuvos maršrutas atskleidžia senąsias pelkininkų ir pievininkų tradicijas

Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius Ž. Morkvėnas tikina, kad savaitgaliui pasirinkus šią istorinę vietovę – Rupkalvių kaimą – galima atrasti mažai žinomų ir nykstančių Mažosios Lietuvos atributų.

Dėl Nemuno deltos lokacijos ir formuojamų gamtinių sąlygų čia pievos itin derlingos, jos mena senąją Nemuno deltos pelkininkų ir pievininkų kultūrą. Šios pievos išskirtinės gamtiniu požiūriu: jos yra paukščių migravimo koridoriuje, todėl jose galima sutikti rečiausių Europos paukščių.

Istoriniu požiūriu Nemuno deltos regioninis parkas pirmiausiai pasižymi mažai žinoma Pamario pelkininkų kultūra. Tai naujakuriai, XIX amžiuje įsikūrę pelkėtuose durpynuose, išmokę juose gyventi: statyti namus, mokyklas, įdirbti durpių žemę ir net dukart per metus iš šios žemės išgauti bulvių derlių.

Tuo tarpu pievininkais yra vadinami gyventojai, gyvenę ir dirbę kasmet Nemuno užliejamų pievų teritorijoje. Nors potvyniai sukeldavo rūpesčių, jų metų pievos būdavo natūraliai patręšiamos, todėl jas gyventojai šienaudavo tris kartus per metus. Tiek šieno būdavo galima gauti tik šioje Lietuvos vietovėje, o jos gyventojai buvo meistriškai įvaldę šienavimo dalgiu paslaptis.

Keletą pelkininkų kultūros atributų – pelkininkų kaimą Žalgirius – galima apžiūrėti netoliese Rupkalvių kaimo, kurio pievose ir vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas.

Vos už keliolikos kilometrų nuo Žalgirių kaimo yra Aukštumalos pelkė, per kurią veda pažintinis takas, supažindinantis su pelke, jos formavimusi, aukštapelkei būdingais augalais ir gyvūnais. Buvusia kūlgrinda – skersai pelkės vingiuojančiu taku – vedantį kelią sudaro 11 stotelių maršrutas. Keliaujantieji šiuo taku patiria, jog pelkė – ne žliugsintis purvynas, bet prieglobstis itin retiems pelkių augalams ir gyvūnams.

Šiam savaitgaliui yra dar viena pramoga – rugpjūčio 4–6 d. vykstantis Rusnės festivalis, kuriame gausu pramogų ir muzikos.

Nacionalinis šienpjovių čempionatas vyks rugpjūčio 6 dieną nuo 9 iki 19 val. Galima atvykti tik specialiems programos etapams. Į čempionatą registruotis ir su jo programa susipažinti galite čia: https://bef.lt/2022/07/27/nacionalinio-sienpjoviu-cempionato-programa/

Išsamų Mažosios Lietuvos maršrutą galite rasti čia: https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?ll=55.29864799999997%2C21.372321999999986&z=11&mid=1N_cqFTGnZt6spGFftZqyTj0BVRTOOhc

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite