„Šį kraštą suvokiu protu“, – sako architektė Alma Čepienė

UAB „Nemuno deltos projektai“ architektė Alma Čepienė.

Dvi datos paakino pakalbinti Pamario krašte gerai žinomą architektę Almą Čepienę. Pirmą spalio pirmadienį buvo minima Pasaulinė architektūros diena, tos pačios savaitės pabaigoje architektė Alma Čepienė su savo artimaisiais, draugais ir kolegomis šventė savo jubiliejų.

Alma – žemaitė
 … ir tuo viskas pasakyta. Intravertė, neieškanti bendravimo kiekybės, bet vertinanti bendravimo kokybę, giliai pasinerianti į savianalizę, gebanti girdėti, suprasti pašnekovą, 100 procentų savęs atiduodanti problemai spręsti. Ir dar daugybę tvirto charakterio savybių gyvenimas įbraižė Almos asmenybės projekte. Pirmuosius asmenybės pamatus klojo tėvai, kol Alma gyveno jų namuose, kitą 20–metį kūrė pati save, o dabar, džiaugiasi, – kiek daug dvasios investicijų grįžta iš jos vaikų. Prisimindama, kad jos tėvų namuose netrūko gėrybių, kurių nenusipirksi jokiose parduotuvėse, neišmoksi jokiuose universitetuose, tokius namus sukūrė ir su savo mylimu vyru Antanu.
Balerinai kelią pastojo architektūra
Alma Šilutėje gyvena trisdešimt metų. „Šį kraštą suvokiu protu“, – pripažįsta Alma, tuoj pat pridurdama, kad jos jausena Vainute, Žemaitijoje.
Jubiliejinės draugų dovanos  praveria jaukią prisiminimų skrynią. Vienas dovanotas paveikslas primena pirmąją vaikystės svajonę būti balerina. Vėliau svajota, planuota tapti rūbų dizainere. Svajonėms nebuvo lemta išsipildyti, tuomet Vainute nebuvo panašių būrelių. Mokykloje visi dalykai sekėsi labai gerai, tačiau piešimas, braižyba, istorija buvo tie arkliukai, kuriais ir dabar per gyvenimą keliauja su pasimėgavimu. Tėvų namus prisimindama su meile, daug gražių žodžių negaili šviesios atminties  tetai, buities darbų mokytojai Kazimierai Vytuvienei,  išmokiusiai Almą ir jos dvi seseris siūti, megzti, virti, konservuoti. Išmokti dalykai pečių neslėgė. Alma kūrė savo aprangos stilių, 25 metus pati sau siuvosi ar mezgėsi rūbus, kurių negalėjai rasti jokiose parduotuvių lentynose.
Po studijų Vilniuje neilgam liko džiaugtis gyvenimu ir darbu Trakuose. Žemaitei šis kraštas nelipo prie širdies, o ir likimas šliūkštelėjo skaudžių išgyvenimų taurę. Po jų reikėjo atsitiesti. Buvo du pasiūlymai: dirbti Tauragėje  vyr. architekte ar Šilutės vykdomajame komitete architektų grupėje. Pasirinko Šilutę. Dirbo puikioje architektų komandoje. Atkūrus nepriklausomybę, prasidėjus pertvarkai kūrybingos architektų grupės neliko, visi buvo „išmesti į darbo rinką“. Koks buvo tas pirmasis savarankiškas  projektas „išmesto į darbo rinką“ architekto, Alma jau nepamena, tačiau ir dabar nemalonus jausmas apima prisiminus, kaip sunku buvo užsakovui pasakyti atlikto darbo kainą. Kūrybiniam žmogui kalbėti apie atlikto darbo kainą tuomet dar buvo nelengva. Netrukus su buvusiais kolegomis įkūrė UAB „Schema“, (kitąmet sukaks 25–eri metai), kuri vėliau pavadinta į „Nemuno deltos projektai“. „Per tą laiką pakito tik pavadinimas, o kolektyvas išliko bemaž tas pats“, – džiaugiasi projekto vadovė Alma Čepienė. Komandoje dirba architektai, inžinieriai, geodezininkai. Iš pradžių projektavę gyvenamuosius namus, sodo namelius, dabar orientuojasi į didelius visuomeninės paskirties objektus. Vienas iš paskutinių įdomesnių ir daug jėgų pareikalavusių objektų – Šilutės gaisrinė.

Jubiliejinio gimtadienio proga Almą sveikino būrelis kolegų, užsakovų, tarp jų buvo ir rajono meras Vytautas Laurinaitis, vicemeras Algis Bekeris.

Reikia storos „skūros“
Pasak Almos, architekto darbas nėra lengvas moters pečiams, dažnai prireikia storos „skūros“. Jau pamirštas laikas, kai architekto darbas buvo įsivaizduojamas su pieštuku rankose prie braižymo lentos. Iki šiol jau buvo du didieji virsmai: pirmas, kai vietoj robotronų bei pieštukų ant darbastalių atsirado kompiuteriai; antras, kai nuo plokščio pereita prie tūrinio vaizdo. Naujovės,  bendravimas su užsakovais – kasdienybė.
Pasak Almos, architektas turi išmanyti visas gyvenimo sritis: mediciną, kultūrą, švietimą, sportą, turizmą ar žemės ūkį. Todėl įprasta situacija, kai tenka užsakovui padėti suvokti jo paties norus ir vizijas. Almai skaudu,  kad į architektūros kokybę dar nėra žiūrima su pagarba, tam neskiriama investicijų. Užsakovui projektas dažniausiai tėra techninių reikalavimų rinkinys, o architektas iš to turi sukurti kokybišką visumą – vientisą, integralią,  kokybišką, aplinkoje derančią architektūrą. Anot architektės, kad ir koks geras bebūtų mūras – tai dar ne architektūra.
Kalbėdama apie savitą ir gražią mūsų miesto architektūrą, kaip pavyzdį nepagarbos architektūros kokybei pamini „metalinio sandėlio“ statybą vienoje iš reikšmingiausių miesto vietų, kurioje stovi bene gražiausi Šilutės mieste katalikų bažnyčios komplekso pastatai. Sako, jau geriau, nugriovus sovietinius autobusų parko statinius, būtų likusi aikštė,  kol ateis supratimas, ko mums čia labiausiai reikia.
Visapusiška tvarka 
Laisvo laiko lieka nedaug, todėl jį organizuoja vadovaudamasi principu – išorinė tvarka lemia ir vidinę tvarką. Susitvarkiusi namus, mielai prisėda su knyga rankose ar tiesiog gėrisi gamtos vaizdais. Nenustembu išgirdusi, kad pro architektės namų langus nesimato nė vieno namo, nė vieno stogelio…
Alma pripažįsta, kad ruduo su savo spalvomis, kvapais, ramybe – jos mylimiausias metų laikas. Gamta jai padeda susigrąžinti išeikvotą energiją, kuri tarsi geros kavos gurkšnis atkuria vidinį balansą, sugrąžina dvasios ramybę.
Laima PUTRIUVIENĖ
Petro Skutulo nuotr. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Artėja Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje organizuojamas vienuoliktasis Žuvienės virimo čempionatas. Pernai žuvienę ar žuvies sriubą istorinėje Šilutės Šilokarčemos aikštėje virė net 57 komandos. Koks bus tas vienuoliktasis Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas? Į šį „Pamario“ klausimą atsakė renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius Marijus BUDRAITIS. „Datos nekeičiame – čempionatas vyksta pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Šiemet žuvienės katilai kunkuliuos rugsėjo 7 dieną, – sakė Marijus, primindamas, –  kaip ir pernai, čempionatas vyks istorinėje Šilutės vietoje, Šilokarčemos aikštėje, kurios tvarkymo darbai dar

Žvilgsnis iš mero kabineto

Į Šilutės rajono savivaldybės tarybą Vytautas Laurinaitis buvo išrinktas 2003 m. Nuo 2014 m. liepos 2 d. – Savivaldybės meras: į šias pareigas pirmą kadenciją išrinko Taryba, praėjusią 4 metų kadenciją dirbo laimėjęs tiesioginius mero rinkimus, tokia pat sėkmė lydėjo ir per šių metų savivaldos rinkimus. „Pamarys“ kalbino merą Vytautą LAURINAITĮ apie švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos reikalus, nes būtent šias sritis kuruoja meras, investicijos ir ūkio sritis jau antra kadencija tenka mero pavaduotojui. – Kai daugelis Savivaldybės darbuotojų dar

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar