Seimui vėl teikiama svarstyti sveikatos sistemos reforma

Sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ir kiti parlamentarai iš naujo teikia svarstyti sveikatos sistemos reformos projektus. Jais siūloma pertvarkyti sveikatos sistemą numatant naują sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudarymo tvarką, gydymo įstaigų tinklo formavimą. Taip pat tobulinamas gydymo įstaigų valdymas diegiant šiuolaikinius vadybos metodus, skaidrinama sistema. Teikiamuose projektuose ištaisomos nemažai teisinių diskusijų sukėlusios nuostatos ir atsižvelgiama į LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytas pastabas vetuojant reforminius projektus.

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkės A. Kubilienės teigimu, sveikatos sistemos reforma yra būtina ir turi būti pradėta įgyvendinti kuo greičiau.

„Siekiame užtikrinti, kad šios sveikatos reformos pataisos greičiau būtų priimtos. Tai, kad ši reforma reikalinga neabejoja nei medikų, nei pacientų bendruomenės. Tad laukti nebėra ko. Reikia tik suteikti galimybę atsakingoms institucijoms imtis konkrečių darbų, o tai galima padaryti tik priėmus mūsų teikiamus įstatymų pakeitimus“, – sako A. Kubilienė.

Jai pritaria ir ministras A. Veryga. Jo teigimu, jei ir toliau delsime, negalėsime žmonėms, ypač gyvenantiems atokiau nuo didelių miestų, užtikrinti kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų.

„Svarbu ir tai, kad ši reforma padėtų užtikrinti stabilų medikų atlyginimų augimą, nes dabar tai padaryti labai sudėtinga, kadangi sveikatos sistemoje yra daug netolygumų“, – sako ministras A. Veryga.

Taigi siūloma praplėsti gydymo įstaigų steigėjų ratą, t. y. jų steigėjais galės būti valstybė kartu su savivaldybėmis ir universitetais.  Taip pat pakeitimuose numatomi gydymo įstaigų tinklo formavimo kriterijai. Kriterijų pavyzdžiai: įstaigoje privalės būti užtikrintas skubiosios pagalbos teikimas visą parą, paslaugų daugiaprofiliškumas (bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos, pvz. chirurgijos, terapijos, pediatrijos, akušerijos, psichiatrijos), išvengiamos hospitalizacijos rodikliai, pacientų, išvykstančių gydytis į kitą įstaigą, rodiklis.

Siekiant kuo efektyviau suformuoti stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tinklą, siūloma įtvirtinti, kad jis būtų formuojamas tiek iš valstybės įstaigų, tiek iš privačių įstaigų, jei jos atitinka įstatyme nustatytus tinklo formavimo kriterijus. Šį tinklą formuotų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal įstatyme numatytus kriterijus, tinklas periodiškai būtų peržiūrimas ir tvirtinamas kas 5 metus. Tinklas ir nauja sutarčių sudarymo tvarka turi pradėti veikti 2020 m. sausio 1 d.

Taip pat svarbu paminėti, kaip siūloma įtvirtinti sutarčių su TLK apmokėjimo tvarką. Įstaigos, priklausančios tinklui, dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų, turės prioriteto teisę sudaryti sutartis su TLK. Tuo tarpu įstaigos, teikiančios stacionarines paslaugas, tačiau nepriklausančios įstaigų tinklui, dėl stacionarinių paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis dėl paslaugų, kurių įstaigų tinklas nebūtų pajėgus užtikrinti (suplanuoto paslaugų masto likučio), konkuruotų vienodomis teisėmis, kaip ir bet kurios kitos tinklui nepriklausančios įstaigos.

Visoms įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su TLK, būtų keliami privalomi reikalavimai, kuriuos įstaiga deklaruos atitinkanti prieš sutarčių sudarymą. Tai yra jos privalės užtikrinti, kad pacientas galėtų paslaugą gauti nemokamai, turės turėti licenciją ir negalės turėti sistemingų/tyčinių pažeidimų.

Be to, siūloma, jog gydymo įstaigų valdymas modernėtų – atsirastų valdybos, kurios būtų sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos asmenų. Tikimasi, kad šis pokytis neabejotinai prisidės prie įstaigų veiklos skaidrumo. Taip pat numatomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus įstaigoje veikiančios stebėtojų tarybos nariams (stebėtojų tarybos veiks tose įstaigose, kuriose nebus valdybos), be to, praplečiama jų kompetencija.

Siekiant tinkamo ir regionams pritaikyto paslaugų planavimo siūloma steigti regionines tarybas, kurios bus aukščiau valdybų ir planuos regionams reikalingas gydymo paslaugas. Jas sudarytų savivaldybių merai, kiti savivaldybės deleguoti atstovai, medikai, asociacijų ir kitų socialinių partnerių atstovai.

Taip pat siūloma įtvirtinti kadencijas įstaigų vadovams tam, kad vyktų rotacija. Siūloma numatyti įstaigos vadovui ne daugiau kaip dvi kadencijas toje pačioje įstaigoje. Šiuo metu yra numatyta tik 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas. Mažoms įstaigoms, kurios turi iki 10 sveikatos priežiūros specialistų, kadencijų skaičius būtų neribojamas.

Taip pat siūloma įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus vadovaujančias pareigas užimantiems gydymo įstaigų atstovams (direktoriui, jo komandai), kurie jau seniai taikomi ir valstybės tarnautojams. Be to, visam vadovaujančiam gydymo įstaigų personalui, t.y. ne tik direktoriui, bet ir jo pavaduotojams, padalinių, skyrių vadovams, vyr. finansininkams būtų numatomi konkursai pareigoms užimti.

SAM inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Podagra ir jos simptomai

Kai kas nors siejama su karaliais, paprastai tie dalykai būna pozityvūs. Tačiau podagra, nors ir siejama su valdovais, yra liga. Podagra simptomai – šitaip guglina žmonės, norintys surasti informacijos apie „karalių ligą“. Rizikos veiksniai Apie simptomus pakalbėsime, bet pirmiausia – apie priežastis. Teigiama, kad podagra dažniausiai būdinga vidutinio amžiaus vyrams, kurių gyvenimo būdas nejudrus. Taip pat išskiriama sąsaja tarp ligos ir maisto bei alkoholio. Reikėtų saikingai vartoti patiekalus, gausius purininių medžiagų. Pavyzdys – riebi mėsa. O alkoholis, kaip ir daugeliu

Rekomendacijos Šilutės centre esančiai „Maximai“

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) išnagrinėjo parduotuvės su vaistine Lietuvininkų g. 58, Šilutėje projektinių pasiūlymų atitikimą architektūros kokybės kriterijams ir pateikė išvadas bei rekomendacijas. Rekonstruojamas pastatas patenka į registruotos kultūros vertybės – Šilutės miesto istorinės dalies – teritoriją. Projekto autorius architektas Osvaldas Jankauskas akcentavo, kad numatoma rekonstruoti dabar funkcionuojančią parduotuvę „Maxima“, mažinant pastarosios apimtį ir keičiant užstatymo liniją. Pateiktame pasiūlyme pastatas planuojamas galu į Lietuvininkų gatvę, atstatant autentišką gatvės užstatymo liniją (šiuo metu parduotuvės pastatas yra atitrauktas į sklypo gilumą).

Situacija Vakarų Lietuvos upėse: vandens lygis kilo Gėgės upėje

Sausio 18 d. Vakarų Lietuvoje dėl gausių kritulių vandens lygis upėse per parą pakilo 33–151 cm. Gėgėje ties Plaškiais stichinis vandens lygis buvo viršytas 19 cm. Artimiausiu metu daugiau gausių kritulių nelaukiama, tad vandens lygis stabilizuosis. Nepaisant to, vandens lygio svyravimai dar galimi dėl ledo darinių. Kuršių mariose pastovios ledo dangos nėra, ties Vente ledas dreifuoja. Tauragno ežero ledo storis yra 5 cm, tad lipti ant ledo nėra saugu. Varėnos rajone esančio Glėbo ežere ledo storis siekia 14 cm. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos

Trys išbandymai valdžiai: kokie pokyčiai neįgaliųjų laukia 2019-aisiais

Praėjusius metus Lietuvos neįgalieji prisimins kaip tuos, kuriuos ženklino svarbios pergalės, tačiau netrūko ir naujų planų bei skambių valdžios pažadų. Tačiau kas šiemet laukia negalią turinčių žmonių ir ar integracijos skatinimo egzaminas bus išlaikytas pasitikrinti galėsime jau visai greitai, per savivaldos rinkimus kovo mėnesį. Pirmasis išbandymas – rinkimai Pirmasis išbandymas, aiškiai parodysiantis, kaip keičiasi neįgalių žmonių situacija šalyje bei jų galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bus net treji šalyje vyksiantys rinkimai. Kaip dar balandžio mėnesį konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, iki