Seimo narys vyko į Rusnę

Kovo 23 d., pirmadienį, į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius iki pietų savo biure priiminėjo interesantus, po pietų bendravo su Savivaldybės vadovais, surengė spaudos konferenciją ir vyko į Rusnę, kur susitiko su Rusnės specialiosios mokyklos vadovais, darbuotojais, vėliau apžiūrėjo mažųjų laivų prieplaukos Pakalnės upės senvagėje statybas.

Seimo narys A. Skardžius savo biure dar kartą išklausė gyventojus, kurie nerimauja, ar bus asfaltuojama 1,9 km kelio atkarpa per Tarvydų kaimą. Lėšų bus skirta jau šiais metais, nes ši kelio atkarpa sąraše įrašyta pirmoji. Galbūt rastųsi lėšų ir kelio Tarvydai – Šilutė atkarpos tvarkymo projektui parengti. Šis kelias per Tarvydus yra respublikinės reikšmės, todėl asfaltavimu gali rūpintis ne Šilutės r. savivaldybė, bet Automobilių kelių direkcija.
Į Seimo narį pagalbos kreipėsi šilutiškis, vis netenkantis vertingo turto, tačiau policija jam neva nepadedanti. Seimo narys situaciją telefonu aptarė su Šilutės policijos komisariato viršininku Sigitu Mikutavičiumi. Pareigūnas pažadėjo išklausyti šį Šilutės gyventoją, taip pat išsiaiškinti, ar situacija yra tokia, kaip ją vertina miestelėnas.
Šilutiškės Giedrė Mikšienė ir Loreta Šeperienė prašė A. Skardžiaus įsigilinti į situaciją Rusnėje – specialiosios mokyklos bazėje planuojama steigti Jūrų kadetų mokyklą, o ten ugdomi vaikai būtų perkelti į Šilutę. Ar nepateks vaikai į blogesnes sąlygas, ar nebus nuskriausti? Būtent tokia tema buvo planuota numačius tądien Seimo nario apsilankymą Rusnės specialiojoje mokykloje.
Nori tik gerų sąlygų vaikams
Į Rusnę Seimo narį palydėjo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, mero pavaduotojas, atsakingas už investicijas, Algirdas Balčytis. Verta priminti, kad, sunerimę dėl Rusnės specialiojoje mokykloje ugdomų vaikų gerovės, pagalbos į Seimo narį A. Skardžių, rajono Tarybos narius jau kreipėsi minimos Rusnės mokyklos bendruomenė.
Jeigu Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Savivaldybe galutinai sutartų Rusnės specialiosios mokyklos bazėje steigti Jūrų kadetų mokyklą, naudos būtų ir Rusnės pagrindinei mokyklai, kurioje labai mažėja mokinių ir klostosi liūdnas ateities scenarijus.
Tačiau pirmiausia reikia lėšų tokiems reikalams. Siūloma, į suremontuotus „Žibų“ mokyklos 3-4 aukštus perkelti tris įstaigas iš Liepų g. 16, Šilutėje, esančio pastato, jį suremontuoti, sutvarkyti ir pritaikyti neįgaliems vaikams, kurie būtų čia perkelti iš Rusnės specialiosios mokyklos.
Seimo narys, kalbėdamasis su Rusnės specialiosios mokyklos direktoriumi Romualdu Blechertu, pavaduotoja ugdymui Diana Paviloniene ir kitais bendruomenės nariais, priminė, kad šių metų valstybės biudžete lėšų tam nėra ir vargu ar galima jų tikėtis. Tad Jūrų kadetų mokyklos kūrimas ir su tuo sietini būtini finansiniai reikalai gali būt planuojami 2016 ar 2017 metais. Diskusijos dalyviai sutarė, kad Jūrų kadetų mokykla Rusnėje būtų naudinga šio miestelio gyvenimui, tačiau čia ugdomi vaikai Šilutėje turi būti perkelti į ne blogesnes sąlygas.
Po pokalbio apžiūrėta Rusnės specialioji mokykla, bendrabutis, pabendrauta su ugdytinius globojančiais darbuotojais.
Prieplaukos statyba
Seimo narys domėjosi, kaip Rusnėje vyksta žvejams skirtos mažųjų laivų prieplaukos statyba. Anot mero pavaduotojo A. Balčyčio, Pakalnės upės senvagės teritorijoje verda darbas – „Šilutės polderių“ bendrovės darbininkai, technika juda sparčiai. Statybvietės plotas ir darbų mastas labiau panašūs į didoko uosto statybą. A. Balčytis neslėpė, kad europinis beveik 5 milijonų Lt finansavimas šiai prieplaukai įrengti gautas rūpinantis Seimo nariui A. Skardžiui. Rudenį tikimasi iškilmių, kai uostas jau priims rusniškių žvejų laivus. Kai netrukus čia prasidės betonavimo darbai, planuojama įbetonuoti kapsulę ir į iškilmes suvadinti ne tik rusniškius, bet ir visus tuos, kurie rūpinosi, kad Rusnė turėtų šią prieplauką.
Apžiūrėjęs prieplaukos statybos darbus, A. Skardžius liko patenkintas – prieplaukos rusniškiams labai reikia. Juk čia – unikali Lietuvos sala, paukščių karalystė. Grįžtant į Šilutę, A. Skardžius vis stebėjosi, kokia gausybė sparnuočių sutūpė užliejamose pievose.

„Pamario“ inf.

8 komentarai

  • gerbemieji

    nu ir ko tylit dėl estakados, kai pinigų atsirado prieplaukai,o ta prieplauka skiriama daugiau buožėms.

  • vietinis

    o kam ta estakada,kaip kitaip lesas isplausi?

  • Nepatenkintam

    Uostas Rusnėje – ačiū ir gerai. Juk ten nieko ir neturite. Rusnė neturi net pašiūrės, kur kavos išgerti galima būtų. Bet jau žmonių bjaurumas – vandens apsupti gyvena, laivaų turi, o matai jiems uosto nereikia. kada visiems įtiksi? Sakai ponams tas uostas, bet kad kažin iš kur ten ponų gausit… Iš viso toj Rusnėj nieko nereikia. Sėdėkit apkirmiję ir apkiautėję ir rypaukit tos estakados. Jau nusibodot. Tokia unikali ta Rusnės sala, tai bent jau uostelį normalų turėsit.

  • Niurgzliam

    taRusne tai merdinti ir baisi. dar turistu nori. ko ten vaziuot Bet vienam ir uosto nereikia. kaimas

  • Ačiū

    geriausia kai niekas nieko nediba tai ir priekaistu nebuna. Bet kai žmogus stengiasi ir kelia ta rusne, rados ir nepatenkintu. ačiu pasakytu už pagalba. Nesuprantu as tu rusniskiu. O kur ten toj rusnej buožes. Skurdžiu tai pilna o va buoziu tai nemačiau.

  • Seimūnui

    Nereikia stengtis dėl nedėkingų ir piktų žmonių.

  • Taigi

    Girdėjau kad sitas seimo narys padėjo ir gauti milijonus litų Šojaus dvarui užbaigti, ir sporto salę Vydūno gimnazijai stato, čia irgi jo rupestis. O dar spauda tyli, kad dvi sporto aikšteles europietiškas pastatys prie Šilutės pirmos gimnazijos ir Naujakurių kvartale Šilutėje, Vienos kaina per 100 tūkst. Lt. Štai ir pagalba ir rūpinimasis sportu, jaunimu, vaikais. dar pridėkime uostelį Rusnėje. neblogas šitas Seimo narys. Tiesa, pradėta projektuoti sporto centras Šilutėje irgi jo rūpesčiu gauta lėšų. Gal ir ne viską paminėjau. Gerai kai Seimo narys rūpinasi, nes mes čia jį išrinkome, Turėjome ir kitokių Seimo narių, kurie tik kalbėjo, bet nieko savo kraštui nepadare.

  • Baugu

    Tiesia žmogus ranką, dirba, bus uostas, o jam šit paukšt per tą ranką. Jau ir dėkui sakyt nebemokat. begedžiai. Man nerūpi, kas pasirūpino, bet kad Rusne turės uosta faina ir gerai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite