Seimo narė ragina saugoti gyvūnus nuo karščio

Atėjus vasaros karščiams, naminiai gyvūnai, kaip ir žmonės, turi būti saugomi nuo perkaitimo – šilumos smūgis pavojingas augintinio gyvybei. Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, gyvūnai gali patirti šilumos ir saulės smūgius, išsekimą, dėl šilumos poveikio ar karščio sukeltus raumenų spazmus. Didžiausią pavojų vasarą kelia šilumos smūgis. Jis pasireiškia kūno temperatūros pakilimu (gali viršyti net +40 °C), dėl ko gali atsirasti centrinės nervų sistemos sutrikimų, gyvūnų elgesio pakitimų. Apie gyvūno šiluminį perkaitimą taip pat gali rodyti tokie požymiai, kaip nusilpimas, vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas. Gyvūnai gali eiti svyruodami, sumažėja ar visai išnyksta apetitas. Nesuteikus laiku pagalbos, jūsų augintiniai gali nugaišti. Jei gyvūnas praranda sąmonę, išnyksta refleksai, tada padėti jau nebegalima. Pirmoji pagalba šilumos smūgio ištiktam gyvūnui – nuvesti į pavėsį, ant viso kūno pilti šaltą vandenį arba dėti šaltus kompresus ir skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Specialistai rekomenduoja tvyrant karščiui augintinių nepalikti automobilyje. Gyvūnų saugotojai ragina gyventojus nedelsiant imtis veiksmų, jeigu mato nerimaujantį mašinoje paliktą šunį, kuris pravėręs nasrus dažnai kvėpuoja. Blogiausiu atveju reikia pranešti policijai. Prieš vykstant į gamtą nereikia pamiršti užsirašyti telefono numerį veterinarijos gydytojo, kurio laiku suteikta konsultacija gali išgelbėti augintinio gyvybę.

Orinta Leiputė
LR Seimo narė, parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkė

Hits: 10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite