SBA parūpino ligoninėms gyvybiškai svarbios įrangos

Dėl pastarųjų savaičių COVID-19 sergančių pacientų antplūdžio šalies ligoninėse, medicinos įstaigoms pradėjo trūkti ne tik personalo, bet ir medicinos įrangos, būtinos gydyti ligonius ir gelbėti jų gyvybes. Skubiai išsiaiškinusi medicinos įstaigų poreikius SBA šią savaitę nupirko ir dovanojo didelį kiekį ligoninėms trūkstamų medicinos prietaisų – nuo plaučių ventiliavimo aparatų, deguonies tėkmės sistemų iki reanimacinių lovų bei gyvybinių funkcijų monitorių.

 

„Skubiai susisiekėmė su didele dalimi Lietuvos ligoninių ir per porą dienų pamatėme realų vaizdą, žinojome situaciją ir ko šiuo metu labiausiai reikia ligoninėms gelbstint žmonių gyvybes. Rinkoje šios įrangos poreikis didžiulis, visame pasaulyje ji graibstoma. Tad dėl ligoninėms privalomų klampių viešųjų pirkimų procedūrų ar lėšų stygiaus COVID-19 gydymui būtini įrengimai būtų vėlavę. Mūsų komanda susisiekė su dešimtimis tiekėjų, kuriems pagrindinė sąlyga buvo kaip greitai galime gauti jų turimą įrangą. Radus tinkamą, didelę dalį ligoninėms gyvybiškai svarbių prietaisų pristatėme iki Kalėdų, likę pasieks per artimiausias kelias dienas“, – teigė SBA prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Pasak jo, tai, kad įrangą pavyko nupirkti taip operatyviai, galima laikyti mažu kalėdiniu stebuklu. Ligoninėms dovanojama 15 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, kurie užtikrins kvėpavimo funkciją tiek sunkiems, tiek apysunkiams ligoniams. Dar 9 didelio deguonies srauto terapijos sistemos tieks deguonį pacientams ir gali jiems padėti išvengti plaučių intubavimo, 9 gyvybinių funkcijų monitoriai nuolat seks ligonių būklę, 16 deguonies koncentratorių tieks deguonį tose palatose, kur nėra centralizuoto jo tiekimo sistemų, 15 reanimacinių lovų sudarys galimybes priimti daugiau sunkių pacientų, portatyvininis rentgenas leis operatyviai diagnozuoti ir sekti sunkių pacientų plaučių būklę, kad laiku būtų priimti gyvybiškai svarbūs gydymo sprendimai. Deficitu tapusios 75 infuzinės pompos automatiškai dozuos ir leis vaistus viruso pakirstiems ligoniams, o 5 dezinfekcinio rūko sistemos naikins užkratą ligoninių patalpose. Bendra visos šios įrangos vertė – 479 tūkst. eurų.

Pasak A. Martinkevičiaus, siekta padėti ne tik didžiosioms, bet ir mažesnėms ligoninėms, kurioms gyvybiškai svarbios įrangos kovojant su COVID-19 taip pat labai trūksta. SBA parama pasieks Santaros klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, Klaipėdos universitetinę, Respublikines Šiaulių ir Panevėžio ligonines. Taip pat – Šilutės, Raseinių, Ukmergės, Utenos ir Visagino ligonines.

„Dėl didžiulio sergamumo staigiai plečiant COVID-19 palatas ir guldant vis naujus sunkios būklės ligonius smarkiai išaugo jiems gydyti reikalingos gyvybiškai svarbios įrangos poreikis, kurio tiesiog nespėjame patenkinti. Tokia savalaikė ir nuoširdi pagalba yra geriausia dovana mums ir mūsų pacientams šiuo, pačiu sunkiausiu laikotarpiu, nes galėsime padėti daugiau žmonių. Dar vieną dovaną gali įteikti ir visi šalies gyventojai, jei tiesiog liktų namuose“, – teigia Santaros klinikų vadovas prof. Feliksas Jankevičius.

SBA ligoninėms trūkstamos įrangos dovanojo ir per pavasario karantiną. Tuomet medicinos įstaigoms Lietuvoje nupirkta ir perduota ventiliavimo aparatų bei valymo-dezinfekcijos mašinų. Sveikatos krizės akivaizdoje imtasi ir kitų pagalbos iniciatyvų. „Utenos trikotažo“ darbuotojai savanoriškai dirbo savaitgaliais ir šalies medikams pasiuvo ir perdavė 15 000 daugkartinių kaukių, kurių tuo metu labai trūko. Visų savivaldybių socialiniai darbuotojai sulaukė apsauginių FFP2 respiratorių. Prieš pat Velykas SBA įmonių savanoriai su visaverčio maisto paketais aplankė daugiau nei 1000 senolių įvairiuose Lietuvos miestuose.

Įskaitant nujausią įrangą, bendra SBA ir jos žmonių šiais metais per pandemiją suteiktos paramos vertė siekia beveik 650 000 eurų.

Petras Lingė, viešųjų ryšių projektų vadovas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite