Savivaldybės taryba svarstys kai kurių rajono mokyklų likimą

2012-2015 m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklo planas buvo patvirtintas dar 2012 metų vasarį. Ketvirtadienį rajono politikai svarstys kai kurių rajono mokyklų likimą. Šilutės rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės paklausėme, kodėl teikiama svarstyti nauja plano redakcija, kokių pasikeitimų galima laukti?

 

Birutė Tekorienė „Pamariui“ atsakė: „Daugiausia neramumų kėlė Kintų vidurinės mokyklos pertvarka. Mokykla nebeatitinka vidurinei mokyklai keliamų reikalavimų. Pirmiausia reikia turėti 11-12 klasių komplektus, šiose klasėse turėtų būti bent po 15 mokinių.
Kintų vidurinėje mokykloje mokinių skaičius nėra stabilus, nežinia, kiek kuriais metais jų bebus šioje mokykloje. Štai 2013-2014 mokslo metus pradėjo 15 vienuoliktokų, šiandien jų tėra 12, o dvyliktokų – nė vieno. Jaudina, kad pagal dabartinius skaičiavimus mokykloje yra 16 dešimtokų, tačiau čia lankyti ir 11-ą klasę žada tik 11 mokinių. Mokykloje netrūksta aštuntokų (21) ir devintokų (24), tačiau ar visi jie liks mokytis Kintuose, priklauso nuo jų pačių. Galbūt jie rinksis kitas mokyklas?
Kaip skęstantys už šiaudo stvėrėmės pakeitus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, kurios numato, kad vidurinio ugdymo programą įgyvendinančios mokyklos 11-12 klasės gali būti kurios nors gimnazijos skyriumi. Tai aptarėme su Kintų vidurinės mokyklos bendruomene. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. Kintų vidurinė taptų pagrindine mokykla, o 11-12 klasės būtų Šilutės pirmosios gimnazijos skyrius.
Mokinių trūksta Pašyšių pagrindinėje, kurią pirminiame plane buvo siūlyta prijungti prie Juknaičių pagrindinės jau nuo ateinančio rugsėjo. Čia I-III klasėse mokosi po 5 mokinius. Šiek tiek daugiau yra vyresniųjų klasėse, tačiau vis tiek tik po 9-10 vaikų, septintą ir aštuntą lanko po 12, 11 – dešimtą, o devintokų iš viso nėra.
Mokinio krepšelio metodika jiems yra palanki, pagal bendrą mokinių skaičių jie gana gerai išgyvena, tačiau ketvirtokams atėjus į penktą klasę, jau numatoma pradinukų jungtinių klasių. Norintys, kad jų vaikai gautų pakankamai geras žinias, tėvai jungtinių klasių nenorės. Siūloma, kad nuo 2015 m. rugsėjo pirmosios Pašyšių pagrindinė taptų Juknaičių pagrindinės mokyklos skyriumi. Galutinį sprendimą priims Savivaldybės politikai.
Skaudžiausia situacija – Traksėdžiuose. Susitikime su mokyklos bendruomenės atstovais nustebino tėvai, kurie norėtų, kad Traksėdžiuose būtų mokykla, tačiau savo vaikus mokytis leidžia į Šilutės mokyklas. Mokinių skaičius klasėse gana skirtingas: 11 pirmokų, 8 antrokai, 19 trečiokų, 10 ketvirtokų, 12 penktokų, 17 šeštokų, 10 septintokų, 15 aštuntokų. 9 dešimtokai ir … nė vieno devintoko.
Mūsų siūlymą priimti sprendimą nulėmė gauti duomenys apie Traksėdžių gyvenamosios vietovės moksleivių pasirinktas mokyklas. Pasirodo, net 61 mokinys mokosi kurioje nors Šilutės miesto mokykloje. Manau, kad tam tikrus žingsnius turėtų daryti pati mokyklos bendruomenė, eiti į šeimas, kurios turi mokyklinio amžiaus vaikų, įrodinėti, kodėl jie turėtų rinktis Traksėdžių pagrindinę mokyklą.
Beje, ši mokykla sutvarkyta, šilta, graži, gera salė, mokiniai maitinami, tvarkingi koridoriai, tvirti ryšiai su rėmėjais. Traksėdžių mokykla turėtų būti perpildyta, net miesto mokiniai galėtų rinktis šią atokią nuo miesto triukšmo mokymo įstaigą. Mokyklos bendruomenei tikrai yra apie ką pamąstyti.
Galbūt situacija pasikeis priėmus tokį sprendimą: pirmų-aštuntų klasių mokinių keliones numatoma kompensuoti tik iki artimiausios mokyklos pagal gyvenamąją vietą. Belieka tikėtis, kad toks politikų sprendimas padės apsispręsti daugeliui traksėdiškių savo vaikus leisti ne į miesto mokykla, bet į esančią pašonėje“.

Užrašė Laima Putriuvienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite