Savivaldybės taryba svarstys kai kurių rajono mokyklų likimą

2012-2015 m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklo planas buvo patvirtintas dar 2012 metų vasarį. Ketvirtadienį rajono politikai svarstys kai kurių rajono mokyklų likimą. Šilutės rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės paklausėme, kodėl teikiama svarstyti nauja plano redakcija, kokių pasikeitimų galima laukti?

 

Birutė Tekorienė „Pamariui“ atsakė: „Daugiausia neramumų kėlė Kintų vidurinės mokyklos pertvarka. Mokykla nebeatitinka vidurinei mokyklai keliamų reikalavimų. Pirmiausia reikia turėti 11-12 klasių komplektus, šiose klasėse turėtų būti bent po 15 mokinių.
Kintų vidurinėje mokykloje mokinių skaičius nėra stabilus, nežinia, kiek kuriais metais jų bebus šioje mokykloje. Štai 2013-2014 mokslo metus pradėjo 15 vienuoliktokų, šiandien jų tėra 12, o dvyliktokų – nė vieno. Jaudina, kad pagal dabartinius skaičiavimus mokykloje yra 16 dešimtokų, tačiau čia lankyti ir 11-ą klasę žada tik 11 mokinių. Mokykloje netrūksta aštuntokų (21) ir devintokų (24), tačiau ar visi jie liks mokytis Kintuose, priklauso nuo jų pačių. Galbūt jie rinksis kitas mokyklas?
Kaip skęstantys už šiaudo stvėrėmės pakeitus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, kurios numato, kad vidurinio ugdymo programą įgyvendinančios mokyklos 11-12 klasės gali būti kurios nors gimnazijos skyriumi. Tai aptarėme su Kintų vidurinės mokyklos bendruomene. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. Kintų vidurinė taptų pagrindine mokykla, o 11-12 klasės būtų Šilutės pirmosios gimnazijos skyrius.
Mokinių trūksta Pašyšių pagrindinėje, kurią pirminiame plane buvo siūlyta prijungti prie Juknaičių pagrindinės jau nuo ateinančio rugsėjo. Čia I-III klasėse mokosi po 5 mokinius. Šiek tiek daugiau yra vyresniųjų klasėse, tačiau vis tiek tik po 9-10 vaikų, septintą ir aštuntą lanko po 12, 11 – dešimtą, o devintokų iš viso nėra.
Mokinio krepšelio metodika jiems yra palanki, pagal bendrą mokinių skaičių jie gana gerai išgyvena, tačiau ketvirtokams atėjus į penktą klasę, jau numatoma pradinukų jungtinių klasių. Norintys, kad jų vaikai gautų pakankamai geras žinias, tėvai jungtinių klasių nenorės. Siūloma, kad nuo 2015 m. rugsėjo pirmosios Pašyšių pagrindinė taptų Juknaičių pagrindinės mokyklos skyriumi. Galutinį sprendimą priims Savivaldybės politikai.
Skaudžiausia situacija – Traksėdžiuose. Susitikime su mokyklos bendruomenės atstovais nustebino tėvai, kurie norėtų, kad Traksėdžiuose būtų mokykla, tačiau savo vaikus mokytis leidžia į Šilutės mokyklas. Mokinių skaičius klasėse gana skirtingas: 11 pirmokų, 8 antrokai, 19 trečiokų, 10 ketvirtokų, 12 penktokų, 17 šeštokų, 10 septintokų, 15 aštuntokų. 9 dešimtokai ir … nė vieno devintoko.
Mūsų siūlymą priimti sprendimą nulėmė gauti duomenys apie Traksėdžių gyvenamosios vietovės moksleivių pasirinktas mokyklas. Pasirodo, net 61 mokinys mokosi kurioje nors Šilutės miesto mokykloje. Manau, kad tam tikrus žingsnius turėtų daryti pati mokyklos bendruomenė, eiti į šeimas, kurios turi mokyklinio amžiaus vaikų, įrodinėti, kodėl jie turėtų rinktis Traksėdžių pagrindinę mokyklą.
Beje, ši mokykla sutvarkyta, šilta, graži, gera salė, mokiniai maitinami, tvarkingi koridoriai, tvirti ryšiai su rėmėjais. Traksėdžių mokykla turėtų būti perpildyta, net miesto mokiniai galėtų rinktis šią atokią nuo miesto triukšmo mokymo įstaigą. Mokyklos bendruomenei tikrai yra apie ką pamąstyti.
Galbūt situacija pasikeis priėmus tokį sprendimą: pirmų-aštuntų klasių mokinių keliones numatoma kompensuoti tik iki artimiausios mokyklos pagal gyvenamąją vietą. Belieka tikėtis, kad toks politikų sprendimas padės apsispręsti daugeliui traksėdiškių savo vaikus leisti ne į miesto mokykla, bet į esančią pašonėje“.

Užrašė Laima Putriuvienė

Hits: 35

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite