Savivaldybės galės greičiau padėti žmonėmis, kuriems reikalingas socialinis būstas

Lietuvos Seimui pateikti Vyriausybės siūlymai sudaryti sąlygas savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tai reiškia, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tokia tvarka būtų palanki ir pačioms savivaldybėms – kur kas greičiau ir paprasčiau nekilnojamąjį turtą išsinuomoti nei nusipirkti.

„Šalyje apie 10 tūkst. šeimų laukia socialinio būsto, todėl turime pasinaudoti visais įmanomais būdais šiems žmonėms padėti. Tikimės, kad naujas reglamentavimas paspartins socialinio būsto skyrimo procesus savivaldybėse. Nemažiau svarbu ir tai, šis sprendimas gali padėti išskaidrinti nekilnojamojo turto nuomos rinką, nes valstybė kompensuos tik tas išlaidas, kurios skiriamos oficialiai socialinio būsto nuomai,“ – sako antradienį Seime įstatymų pakeitimus pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisės akto pakeitimams 2019 metais iš valstybės biudžeto  papildomai prireiks 3,3 mln. eurų.

Planuojama su šiomis lėšomis būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją suteikti papildomai 500 asmenų, o paramą būstui įsigyti suteikti papildomai 320 šeimų.

Nuo kitų metų didžiąją dalį nuomos kainos savivaldybei padengtų valstybė, o šioji pinigus skirtų tik tuomet, jei būstas nuomojamas oficialiai.

Valstybės biudžetas savivaldybėms kompensuotų 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, kitose savivaldybėse – po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.

Dėl socialinio būsto nuomos galėtų kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, didinama 20 proc.

Tai reiškia, kad jei žmogus gauna minimalią algą, jis galėtų gauti valstybės paramą būstui nuomotis, skirtingai nuo dabartinės situacijos, kai laikoma, jog šios pajamos jau per didelės. Taip žmonės nebūtų atbaidomi nuo siekio dirbti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas.

Dar vienas įstatymo pakeitimas, kad savivaldybėms numatoma pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 183 eurų.

Kas dar nauja įstatymuose:

  • Nustatoma, kad šeima laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį. Nors Lietuvoje registruota partnerystė neįteisinta, bet ją galima sudaryti užsienyje.
  • Įtvirtinama, kad šeimos nariais nereikalaujant teismo sprendimo gali būti laikomi neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai ar rūpintojai su globojamais asmenimis, kuriems nustatyta globa ar rūpyba. Tai svarbu, kai šeima pretenduoja į paramą, o jos pajamos vertinamos atsižvelgus į šeimos narių skaičių.
  • Šeimos nariais būtų laikomi ir nesusituokę, savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jeigu jie mokosi bendrojo ugdymo, aukštojoje ar profesinio mokymo mokykloje.
  • Prie šeimos priskiriami ir kartu gyvenantys sutuoktinių ar asmens tėvai, jeigu jie nurodomi prašyme.
  • Išperkamoji būsto nuoma tampa lygiaverte subsidijoms kreditui gauti, todėl padidinama pajamų riba, iki kurios galima pretenduoti į valstybės paramą išperkamajai nuomai ar subsidijas kreditui. Taip norima padėti ilgainiui įsigyti būstą žmonėms, kurie patys vieni neturi finansinių galimybių, bet yra pajėgūs tai padaryti su valstybės parama. Subsidijos kreditui lieka tokios pat, kokios nustatytos šiuo metu – 10-20 proc.
  • Panaikinami „spąstai“, kai asmuo negali pretenduoti į socialinio būsto nuomą, nes viršija nustatytus pajamų dydžius, bet dar negali pasinaudoti valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu ar nuomos mokesčio dalies kompensacija, nes gauna per mažai pajamų.
  • Žmonėms ar šeimoms, kurios buvo išbrauktos iš paramos laukiančiųjų sąrašo dėl laikino pajamų padidėjimo, ketinama nustatyti galimybę per 3 metus „sugrįžti“ į šį sąrašą ir toliau laukti socialinio būsto nuomos, užskaitant ankstesnį laukimo laikotarpį.
  • Skiriant socialinį būstą norima užtikrinti, kad atskirus kambarius turėtų ne tik neįgalieji ar sunkiomis lėtinių ligų formomis sergantys šeimos nariai, bet ir skirtingų lyčių vyresni nei 9 metų vaikai ar vyresni nei 9 metų vaikai nuo tėvų.
  • Jeigu savivaldybės išnuomotame socialiniame būste gyvenantis žmogus ar jo šeimos narys tampa neįgalus ir jam ar šeimos nariui turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas būstas, toks socialinis būstas turi būti suteikiamas nesilaikant eiliškumo.

Šių įstatymų pakeitimai bus svarstomi Seimo komitetuose. Jeigu Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo