Savivaldybės galės greičiau padėti žmonėmis, kuriems reikalingas socialinis būstas

Lietuvos Seimui pateikti Vyriausybės siūlymai sudaryti sąlygas savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tai reiškia, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tokia tvarka būtų palanki ir pačioms savivaldybėms – kur kas greičiau ir paprasčiau nekilnojamąjį turtą išsinuomoti nei nusipirkti.

„Šalyje apie 10 tūkst. šeimų laukia socialinio būsto, todėl turime pasinaudoti visais įmanomais būdais šiems žmonėms padėti. Tikimės, kad naujas reglamentavimas paspartins socialinio būsto skyrimo procesus savivaldybėse. Nemažiau svarbu ir tai, šis sprendimas gali padėti išskaidrinti nekilnojamojo turto nuomos rinką, nes valstybė kompensuos tik tas išlaidas, kurios skiriamos oficialiai socialinio būsto nuomai,“ – sako antradienį Seime įstatymų pakeitimus pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisės akto pakeitimams 2019 metais iš valstybės biudžeto  papildomai prireiks 3,3 mln. eurų.

Planuojama su šiomis lėšomis būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją suteikti papildomai 500 asmenų, o paramą būstui įsigyti suteikti papildomai 320 šeimų.

Nuo kitų metų didžiąją dalį nuomos kainos savivaldybei padengtų valstybė, o šioji pinigus skirtų tik tuomet, jei būstas nuomojamas oficialiai.

Valstybės biudžetas savivaldybėms kompensuotų 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, kitose savivaldybėse – po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.

Dėl socialinio būsto nuomos galėtų kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, didinama 20 proc.

Tai reiškia, kad jei žmogus gauna minimalią algą, jis galėtų gauti valstybės paramą būstui nuomotis, skirtingai nuo dabartinės situacijos, kai laikoma, jog šios pajamos jau per didelės. Taip žmonės nebūtų atbaidomi nuo siekio dirbti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas.

Dar vienas įstatymo pakeitimas, kad savivaldybėms numatoma pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 183 eurų.

Kas dar nauja įstatymuose:

  • Nustatoma, kad šeima laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį. Nors Lietuvoje registruota partnerystė neįteisinta, bet ją galima sudaryti užsienyje.
  • Įtvirtinama, kad šeimos nariais nereikalaujant teismo sprendimo gali būti laikomi neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai ar rūpintojai su globojamais asmenimis, kuriems nustatyta globa ar rūpyba. Tai svarbu, kai šeima pretenduoja į paramą, o jos pajamos vertinamos atsižvelgus į šeimos narių skaičių.
  • Šeimos nariais būtų laikomi ir nesusituokę, savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jeigu jie mokosi bendrojo ugdymo, aukštojoje ar profesinio mokymo mokykloje.
  • Prie šeimos priskiriami ir kartu gyvenantys sutuoktinių ar asmens tėvai, jeigu jie nurodomi prašyme.
  • Išperkamoji būsto nuoma tampa lygiaverte subsidijoms kreditui gauti, todėl padidinama pajamų riba, iki kurios galima pretenduoti į valstybės paramą išperkamajai nuomai ar subsidijas kreditui. Taip norima padėti ilgainiui įsigyti būstą žmonėms, kurie patys vieni neturi finansinių galimybių, bet yra pajėgūs tai padaryti su valstybės parama. Subsidijos kreditui lieka tokios pat, kokios nustatytos šiuo metu – 10-20 proc.
  • Panaikinami „spąstai“, kai asmuo negali pretenduoti į socialinio būsto nuomą, nes viršija nustatytus pajamų dydžius, bet dar negali pasinaudoti valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu ar nuomos mokesčio dalies kompensacija, nes gauna per mažai pajamų.
  • Žmonėms ar šeimoms, kurios buvo išbrauktos iš paramos laukiančiųjų sąrašo dėl laikino pajamų padidėjimo, ketinama nustatyti galimybę per 3 metus „sugrįžti“ į šį sąrašą ir toliau laukti socialinio būsto nuomos, užskaitant ankstesnį laukimo laikotarpį.
  • Skiriant socialinį būstą norima užtikrinti, kad atskirus kambarius turėtų ne tik neįgalieji ar sunkiomis lėtinių ligų formomis sergantys šeimos nariai, bet ir skirtingų lyčių vyresni nei 9 metų vaikai ar vyresni nei 9 metų vaikai nuo tėvų.
  • Jeigu savivaldybės išnuomotame socialiniame būste gyvenantis žmogus ar jo šeimos narys tampa neįgalus ir jam ar šeimos nariui turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas būstas, toks socialinis būstas turi būti suteikiamas nesilaikant eiliškumo.

Šių įstatymų pakeitimai bus svarstomi Seimo komitetuose. Jeigu Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo