Savivaldybės galės greičiau padėti žmonėmis, kuriems reikalingas socialinis būstas

Lietuvos Seimui pateikti Vyriausybės siūlymai sudaryti sąlygas savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tai reiškia, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tokia tvarka būtų palanki ir pačioms savivaldybėms – kur kas greičiau ir paprasčiau nekilnojamąjį turtą išsinuomoti nei nusipirkti.

„Šalyje apie 10 tūkst. šeimų laukia socialinio būsto, todėl turime pasinaudoti visais įmanomais būdais šiems žmonėms padėti. Tikimės, kad naujas reglamentavimas paspartins socialinio būsto skyrimo procesus savivaldybėse. Nemažiau svarbu ir tai, šis sprendimas gali padėti išskaidrinti nekilnojamojo turto nuomos rinką, nes valstybė kompensuos tik tas išlaidas, kurios skiriamos oficialiai socialinio būsto nuomai,“ – sako antradienį Seime įstatymų pakeitimus pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisės akto pakeitimams 2019 metais iš valstybės biudžeto  papildomai prireiks 3,3 mln. eurų.

Planuojama su šiomis lėšomis būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją suteikti papildomai 500 asmenų, o paramą būstui įsigyti suteikti papildomai 320 šeimų.

Nuo kitų metų didžiąją dalį nuomos kainos savivaldybei padengtų valstybė, o šioji pinigus skirtų tik tuomet, jei būstas nuomojamas oficialiai.

Valstybės biudžetas savivaldybėms kompensuotų 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, kitose savivaldybėse – po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.

Dėl socialinio būsto nuomos galėtų kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, didinama 20 proc.

Tai reiškia, kad jei žmogus gauna minimalią algą, jis galėtų gauti valstybės paramą būstui nuomotis, skirtingai nuo dabartinės situacijos, kai laikoma, jog šios pajamos jau per didelės. Taip žmonės nebūtų atbaidomi nuo siekio dirbti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas.

Dar vienas įstatymo pakeitimas, kad savivaldybėms numatoma pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 183 eurų.

Kas dar nauja įstatymuose:

  • Nustatoma, kad šeima laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį. Nors Lietuvoje registruota partnerystė neįteisinta, bet ją galima sudaryti užsienyje.
  • Įtvirtinama, kad šeimos nariais nereikalaujant teismo sprendimo gali būti laikomi neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai ar rūpintojai su globojamais asmenimis, kuriems nustatyta globa ar rūpyba. Tai svarbu, kai šeima pretenduoja į paramą, o jos pajamos vertinamos atsižvelgus į šeimos narių skaičių.
  • Šeimos nariais būtų laikomi ir nesusituokę, savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jeigu jie mokosi bendrojo ugdymo, aukštojoje ar profesinio mokymo mokykloje.
  • Prie šeimos priskiriami ir kartu gyvenantys sutuoktinių ar asmens tėvai, jeigu jie nurodomi prašyme.
  • Išperkamoji būsto nuoma tampa lygiaverte subsidijoms kreditui gauti, todėl padidinama pajamų riba, iki kurios galima pretenduoti į valstybės paramą išperkamajai nuomai ar subsidijas kreditui. Taip norima padėti ilgainiui įsigyti būstą žmonėms, kurie patys vieni neturi finansinių galimybių, bet yra pajėgūs tai padaryti su valstybės parama. Subsidijos kreditui lieka tokios pat, kokios nustatytos šiuo metu – 10-20 proc.
  • Panaikinami „spąstai“, kai asmuo negali pretenduoti į socialinio būsto nuomą, nes viršija nustatytus pajamų dydžius, bet dar negali pasinaudoti valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu ar nuomos mokesčio dalies kompensacija, nes gauna per mažai pajamų.
  • Žmonėms ar šeimoms, kurios buvo išbrauktos iš paramos laukiančiųjų sąrašo dėl laikino pajamų padidėjimo, ketinama nustatyti galimybę per 3 metus „sugrįžti“ į šį sąrašą ir toliau laukti socialinio būsto nuomos, užskaitant ankstesnį laukimo laikotarpį.
  • Skiriant socialinį būstą norima užtikrinti, kad atskirus kambarius turėtų ne tik neįgalieji ar sunkiomis lėtinių ligų formomis sergantys šeimos nariai, bet ir skirtingų lyčių vyresni nei 9 metų vaikai ar vyresni nei 9 metų vaikai nuo tėvų.
  • Jeigu savivaldybės išnuomotame socialiniame būste gyvenantis žmogus ar jo šeimos narys tampa neįgalus ir jam ar šeimos nariui turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas būstas, toks socialinis būstas turi būti suteikiamas nesilaikant eiliškumo.

Šių įstatymų pakeitimai bus svarstomi Seimo komitetuose. Jeigu Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad