Balandžio 27 d. į pirmąjį posėdį turėtų rinktis naujos sudėties Šilutės rajono savivaldybės taryba. Kovo 19 d. antrajame rinkimų ture tiesiogiai išrinkto mero Vytauto Laurinaičio pasiteiravome, kokių permainų tikėtis Šilutės rajono valdžioje?

Pavardžių neišgirdome.

Kiek bus mero pavaduotojų? V. Laurinaitis atsakė, kad Šilutės r. savivaldybėje priklausytų dvi vicemerų pareigybės, gal tiek ir bus, gal nebus…

„Dar labai neaiškios funkcijos, Vidaus reikalų ministerija iki balandžio pabaigos žada pateikti paaiškinimus. Iki spalio 1 d. ši ministerija turėjo parengi kelias dešimtis teisės aktų ir kitų norminių dokumentų, būtinų priėmus naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą. To nepadaryta. Pavyzdžiui, neaišku, kas pavaduotų savivaldybės administracijos direktorių? Klausimų daug, atsakymų nėra“, – kalbėjo V. Laurinaitis.

Kovo 30 d., ketvirtadienį, suplanuotas Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis, tačiau jis nebus paskutinis. Dar į vieną posėdį dabartinė savivaldybės taryba rinksis balandžio 20 d. Meras V. Laurinaitis paaiškino, kad tuomet reikės atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, dar priimti savivaldybės tarybos reglamentą – tai dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi taryba.

„Su partijų, kurios bursis į valdančiąją daugumą, atstovais tarsimės po Velykų. Gal jau viskas bus aiškiau“, – sakė meras. Pasiteiravus, ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovus kvies į valdančiąją daugumą, V. Laurinaitis atsakė nieko prieš neturįs, tačiau dėl to turi susitarti visos partijos, kurios susiburia į valdančiąją koaliciją.

Mindaugas Sinkevičius apie naująją vietos savivaldą ir „aukštesnio kokybinio lygio teisėkūrą“

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos r. savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius paviešino tokias mintis:

„Buvo toks faktas – prieš 8 mėnesius priimtas naujasis Vietos savivaldos įstatymas, kuriame gana kardinaliai pakeistas mero statusas. Priimtas, padėtas į stalčių ir pamirštas. Valdančioji dauguma, su jai būdingu aršumu prastūmė visiškai naują vietos savivaldos modelį ir toliau jai pasidarė nebeįdomu. Ir tik prasidėjus rinkimams, kuriuose išrinkti vietos politikai turės dirbti visiškai kitaip nei iki šiol, viešojoje erdvėje staiga susizgribta: kaip realiai veiks naujasis įstatymas; ar pasiruošta jo įgyvendinimui?

Galiu iš karto pasakyti –  ne tik kad nepasiruošta. Jei ne Lietuvos savivaldybių asociacijos raginimai, apie tai galvoti, matyt, būtų buvę pradėta dieną po vietos savivaldos rinkimų. Tuo tarpu visi įstatymo įgyvendinamieji aktai turėjo būti priimti iki kovo 1 dienos.

Ką tai rodo? Deja, tai, kad valdantieji, užsispyrę pakeisti vietos savivaldą savaip, panašu, nesuprato ir dabar nesupranta, ką padarė.

Konstituciniam teismui nusprendus, kad tiesioginiai merų rinkimai privalo būti įteisinti Konstitucijoje, tapo būtina iš naujo apibrėžti ir mero bei savivaldybės tarybos santykį. Lietuvos savivaldybių asociacija, pagrindinių opozicinių partijų ir kitų atstovai siūlė naująjį modelį rengusiai parlamentarų grupei įteisinti iki tol septynerius metus gerai veikusį ir pasiteisinusį variantą, kai meras buvo savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Tačiau sprendimų priėmėjai pasirinko sistemą keisti drastiškai ir visiškai pakeisti gyventojų pasitikėjimą jau pelniusį Lietuvos vietos savivaldos modelį. Deja, dabar tapo akivaizdu, kad  pokytis buvo daromas dėl paties pokyčio ar ambicijų, visiškai nebesirūpinant, kas, kaip ir kada bus po to.

Tai, kad meras tampa vykdomąja institucija, yra milžiniškas pokytis. Pokytis, kuris teisėkūros prasme reikalauja visų sričių teisės aktų peržiūrėjimo ir keitimo. Tai – ne tik įstatymą lydintys specialieji įstatymai, bet ir poįstatyminiai aktai: Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai, įvairių departamentų ir žinybų įsakymai, tvarkos ir taip toliau.

Lietuvos savivaldybių asociacija, girdėdama savivaldybių susirūpinimą dėl to, kad jos negali tinkamai pasiruošti laukiantiems pokyčiams, nes nėra teisinio pagrindo, prieš gerą mėnesį kreipėsi į Vyriausybę ir Vidaus reikalų ministeriją.  Raginame kuo greičiau imtis veiksmų, kad naujai išrinktos tarybos ir merai nuo pirmos dienos galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Džiaugiamės, kad procesas pajudėjo ir Vyriausybė ėmėsi priiminėti kai kuriuos specialiuosius įstatymus ir skubos tvarka teikti juos Seimui. Kita vertus, pamatėme, kokia apimtimi yra nepasiruošta įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymą, kuris įsigalios balandžio 1 dieną.

Ši data suteikia progą pajuokauti, tačiau juokauti visiškai nesinori. Tai, kad Lietuvos piliečių rinkti politikai ir patys gyventojai gali atsidurti kvailio vietoje, deja, nėra atsitiktinumas ar neapsižiūrėjimas. Tai – valdančiosios daugumos požiūris į savivaldą:  įtvirtiname savo galią pakeisdami puikiai veikusį šalies vietos savivaldos modelį, priimame naująjį įstatymą ir paliekame jį likimo valiai.

Ne paslaptis, kad vos priėmus naująjį Vietos savivaldos įstatymą, Vyriausybėje ir Seime buvo pradėta kalbėti apie tai, kad jį reikės tobulinti ir kuo greičiau. Tai tas pats, kaip nusipirkti visiškai naują automobilį ir dar mokant pinigus žinoti, kad po savaitės teks vežti jį atgal gamintojams taisyti.

Kol nebus sutvarkyta ši teisėkūros netvarka, savivaldybių laukia įdomūs laikai. Galime pasakyti – ne pirmas kartas, susitvarkysime, kaip susitvarkėme su pandemijos sprendimų įgyvendinimu, nelegalių migrantų krize, Ukrainos pabėgėlių priėmimu. Tačiau tai, kad negalėsime normaliai vykdyti kasdienės savo veiklos, sugaišime daugybę laiko ieškodami būdų įgyvendinti gyventojams reikalingus sprendimus kol vėluoja įvairiausi teisės aktai. Visa tai tikrai nepadidins nei viešųjų paslaugų kokybės, nei gyventojų pasitikėjimo savivalda, nors pastaraisiais metais jis tolygiai augo. Vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio pokyčių Lietuvos vietos savivaldoje šiuo metu atrodo panašus į dar vieną fiasko. Ar taip ir atrodo žadėtoji „aukštesnio kokybinio lygio teisėkūra“?“

Raginimas skubiai priimti Vietos savivaldos įstatymą lydinčius dokumentus

Kovo 23 d. į paskutinį posėdį susirinko Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba, veikusi 2019-2023 m.

Per ketverius kadencijos metus priimti 59 šios valdybos nutarimai. Daugelis jų – kreipiantis į Seimą, Vyriausybę ar ministerijas ir raginant nacionalinius politikus atsižvelgti į savivaldybių ir regionų poreikius bei siūlymus. Ne mažiau svarbūs buvo ir valdybos susitikimai su Prezidentūros atstovais, Seimo nariais, ministrais, įvairių institucijų vadovais, ekspertais ir specialistais.

Posėdyje valdyba nutarė kreiptis į premjerę Ingridą Šimonytę, atkreipdami dėmesį, kad kokybiškai naują vietos savivaldos modelį įtvirtinantis ir balandžio 1 d. įsigaliojantis naujasis Vietos savivaldos įstatymas (VSĮ) reikalauja visų sričių teisės aktų peržiūros ir suderinimo su nustatytais savivaldybės institucijų įgaliojimais.

„LSA valdyba kreipiasi prašydama imtis skubių priemonių, kad ministrai savo valdymo srityse kuo greičiau užtikrintų teisės aktų suderinimą su VSĮ, nes vietos bendruomenės, gyventojai ir verslas laiku turi gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, o savivaldybių institucijos –  tinkamai atliktisavo pareigas,“ – sakoma kreipimesi.

Parengė Stasė Skutulienė