Sausio 6 d. – Trijų Karalių Šventė

Šia švente tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimas. Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Graikijoje ši diena sutapo su Eleusino misterijomis, per kurias romėnų imperatoriai atveždavo gimusiam Dionisui dovanų. Krikščionys šią dieną įvedė Trijų karalių, aplankiusių gimusį Kristų, šventę.

Tradicijos Lietuvoje

Lietuvoje – tai žiemos švenčių pabaigtuvės. Svarbus buvo  gyvybės medžio – jovaro – motyvas – rašoma Vikipedijoje.

Nuo seno tą dieną vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, žydai, meškos ir kt.). Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami vaidilas, krivius, senovės karius. Kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivulę. Jie lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, prašydavo dovanų, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.

Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.

Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta: Krikštais, Atarašais, vėliau – Trimis Karaliais, o Latvijoje – dar ir Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Ši diena laikoma 13 dienų trunkančio kalėdinio švenčių laikotarpio, vadinamo „tarpkalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis“, pabaiga. Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės „stovėjimo“ (lot. solstitium – Saulės stovėjimas) laiko pabaiga.

Vadinamasis Saulės „stovėjimas”, tai laikas kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. O sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį.

Jei apie Kalėdas 3 ryškiausios Šienpjovių žvaigždės po Saulės laidos dar vos rodosi, tai jau Trijų Karalių (01.06) dienos vakare – išryškėja pakilusios apie 6 laipsnius virš horizonto. Tokia įsidėmėtino žvaigždyno padėtis ir buvo ženklu, kad diena jau šiek tiek pailgėjo. Etnografė Pranė Dundulienė, remdamasi etnografine medžiaga iš savo gimtųjų Švenčionių rajono, yra tiesiogiai užrašiusi, kad nuo Kalėdų iki Trijų Karalių „diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų, t. y. tokio ilgio kelią nuėjo Šienpjoviai“.

Jonas Vaiškūnas Krikštų – Trijų Karalių šventės paprotį sodybos statinių duris ir net svarbius namų apyvokos daiktus ženklinti trimis kryžiukais sieja su minėtu trijų Šienpjovių žvaigždžių, pagal kurias buvo nustatomas dienos pailgėjimas po Kalėdų, sureikšminimu.

„Manyta, kad pradėjus dienoms ilgėti, vėlės privalo iškeliauti atgal į Aną pasaulį, tad Krikštų išvakarėse kai kur buvo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis. Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai. Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius + + + . „Dedant krikštus“ iš sodybos išrašomi, išprašomi svečiai iš Anapus“, – rašoma Vikipedijoje.

Atėjus krikščionybei ši tradicija buvo sulieta su Trijų karalių švente. Tuomet persirengėlių būrį papildė nauji karalių personažai.

Krikščioniška samprata

Pagal šiais laikais paplitusią versiją, vos gimus Jėzui Kristui ir danguje suspindus Betliejaus žvaigždei, jį aplankė trys Rytų karaliai, ir kiekvienas iš jų atnešė jam po dovaną. Iš tiesų Naujajame testamente rašoma, jog į Jeruzalę atvykę išminčiai iš Rytų ieškoję apytiksliai dvejų metų berniuko, kuriam gimus danguje įsižiebė žvaigždė, judėjusi per dangų ir vedusi juos link Jėzaus Kristaus namų.

Manoma, jog iš tiesų išminčiai buvo astrologai. Stebėdami dangų jie išvydo įsižiebus naują ryškią žvaigždę, kuri, pasak pranašysčių, turėjo simbolizuoti Žydų karaliaus ir žmonių nuodėmių atpirkėjo atėjimą į žemę. Jie nusprendė aplankyti naująjį karalių ir pagerbti jį dovanomis.

Rytuose manoma, jog išminčių buvo dvylika, tačiau, kadangi dovanos buvo trys, kituose kraštuose paplito nuomonė, jog trys buvo ir išminčiai. Karaliais jie pradėti vadinti tik viduramžiais – gali būti, jog karalių titulas kilo iš psalmių, o galbūt išminčiai taip praminti todėl, kad atkeliavo iš tais laikais neįtikėtinai turtingais laikytų Rytų.

Vakarų krikščionys karalius laiko šventaisiais. Istoriškai nusistovėję jų vardai – Kasparas, Merkelis (Melchioras) ir Baltazaras. Dažnai manoma, jog Baltazaras yra Arabijos karalius, Merkelis – Persijos, o Kasparas – Indijos. Kiekvienam iš karalių priskiriama po vieną dovaną, iš kurių kiekviena turi simbolinę reikšmę.

Trijų Karalių dovanos

Smilkalai – Kasparo dovana. Jie simbolizuoja šventumą, išmintį ir dieviškąją palaimą;
Mira (aromatiniai sakai, naudoti ligoms bei žaizdoms gydyti, senėjimui stabdyti, kūnų balzamavimui) – Baltazaro dovana. Ji simbolizuoja gyvenimą ir žemiškąją egzistenciją.
Auksas – Merkelio dovana. Ji simbolizuoja garbę, turtus ir galią.
Dar manoma, jog dovanos simbolizuoja Kristaus prigimtį: auksas yra dovana karaliui, smilkalai – Dievui, o mira – mirtingajam.

Iš Trijų karalių Lietuvoje dažniausiai sutinkamas Kasparas

Kiekvienais metais sausio 6-ąją švenčiama Trijų karalių diena, simbolizuojanti kalėdinio laikotarpio pabaigą.  Mūsų šalyje populiariausias yra Kasparo, kūdikėliui Jėzui atnešusio smilkalų, vardas.

Registrų centro tvarkomo Gyventojų registro duomenys rodo, kad šiuo metu visoje Lietuvoje yra net 1,3 tūkst. berniukų ir vyrų, turinčių išminčiaus Kasparo vardą. Daugiausiai jų gyvena penkiuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Kasparo vardas Lietuvoje išpopuliarėjo šiame tūkstantmetyje – nuo 2000-ųjų šis vardas naujagimiams berniukams suteiktas daugiau kaip 1000 kartų. Vis dėlto pastarais metais jo populiarumas pastebimai mažėja: ankstesniais metais per metus Kasparų Lietuvoje padaugėdavo po 50-70, o pernai šiuo vardu pavadinti tik 4 berniukai, 2018 m. – 28.

Kitų dviejų karalių vardai Lietuvoje nėra tokie populiarūs. Baltazaro arba Merkelio vardą turinčius šalies gyventojus būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tokia informaciją apie vardus informaciniame pranešime pateikia Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Jaunimą kviečia į savanorišką tarnybą

jaunimo savanoriai

2021 m. Jaunimo savanorišką tarnybą (JST) Šilutės rajone išbandžiusiems 36 jaunuoliams įteikti šios programos baigimo pažymėjimai. Jaunimo savanoriška tarnyba Šilutės rajone vyksta nuo 2019 metų. Jaunimas kasmet gali dalyvauti  6 mėnesius trunkančioje programoje, taip ugdydamas turimas ir įgydamas naujų kompetencijų. Įstaigos priima savanorius Džiaugiamės, kad mūsų rajone yra daug organizacijų, suteikiančių savanorystės vietą, skiriančios kuratorius ir įvairiausių užduočių jaunimui. Tokios organizacijos neatlygintinai prisideda prie jaunuolių tobulėjimo. Ko reikia norint tapti priimančia organizacija ir sulaukti savanorių, informacijos ieškokite čia 2021 m.

Pagėgiškiams sėkmingas „Dainų dainelės“ turas Tauragėje

Tauragės meno mokykloje įvykusiame Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ zoniniame etape dalyvavo 39 kolektyvai ir atlikėjai iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės, Kelmės, Raseinių rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Visi dalyviai atliko po tris dainas, kurias vertino 10 narių komisija. Komisijos pirmininkas Dainius Puišys, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius, nariai: Artūras Novikas, A. Noviko džiazo mokyklos vadovas, Martynas Staškus, Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas, Dalia Tumosaitė, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė  ir po

Atšaukiami uždarose erdvėse suplanuoti renginiai

Sausio 24 d. Šilutės r. savivaldybės skelbiama COVID-19 statistika: šiuo metu serga 496 asmenys. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 6 968 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų: 6 195 pasveiko; 116 asmenų mirė. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio  įsakymu nuo 2022 m. sausio 21 d. iki vasario 6 d. imtinai atšaukiami ar vėlesniam laikui atidedami visi Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje uždarose erdvėse suplanuoti renginiai, už kurių organizavimą atsakinga Savivaldybės administracija bei Savivaldybės biudžetinės įstaigos. Savivaldybės administracijos direktoriaus V. Pozingio įsakymas

Milijonas – Lietuvos bitininkams

bitininkams

Šalies bitininkai vėl gali kreiptis paramos. Pernai jiems buvo skirta 974 tūkst. Eur. Šiemet parama bitininkams bus didesnė – 1,1 mln. eurų. Parama bitininkams teikiama pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programą iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir valstybės biudžeto. Paramos gali kreiptis bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos. Programoje numatytos net 8 priemonės, kurioms įgyvendinti galima gauti paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su bičių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze;

Taip pat skaitykite