Saulės elektrinės Lietuvoje: turi dar nedaug, bet nori – kas penktas

Europinė parama saulės elektrinėms įsirengti Lietuvoje yra išgraibstoma, tačiau saulę elektros gamybai įdarbino dar palyginti nedidelis kiekis šalies gyventojų – vos 4 proc. apklaustųjų sako turintys saulės elektrinę ant savo stogo arba yra įsigiję nutolusio saulės elektrinių parko dalį. Rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, penktadalis atsakė, kad juos domina galimybė įsigyti saulės elektrinę. 12 proc. respondentų svarsto galimybę tam išnaudoti nuosavą stogą, o 8 proc. dairosi tinkamo varianto saulės elektrinių parke.

 

„Atrodytų, kad vis paskelbiami kvietimai naudotis milijonais eurų europinės paramos yra tikrai sėkmingi ir turi didelę paklausą, tačiau saulės elektrinių Lietuvoje dar yra nedaug. Didžiausi entuziastai ir norintieji susimažinti savo išlaidas elektrai saulės elektrinėmis pasirūpino pirmieji. Vis dėlto, tokio tipo elektrinių įrengimui šalyje erdvė dar yra milžiniška“, – sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.

K. Dryžas pastebi, kad didžioji dalis norinčiųjų įsirengti saulės elektrinę savo planus derina su kvietimais pasinaudoti europine parama, todėl ir įrangos paklausa „banguoja“. Be to, susidomėjimas saulės elektrinėmis išauga ir šiltuoju metų laiku, kuomet saulė skaisčiausia ir jos daugiausia.

„Natūralu, kad gyventojai laukia finansinės paramos, kuri sumažina saulės elektrinės įsigijimo išlaidas ir pagreitina investicijų atsipirkimą. Tuo tarpu sezoniškumas šioms elektrinėms nėra toks svarbus, nes, pirmiausiai, elektrinės įrangos atgabenimas natūraliai užtrunka, o antra, net ir apsiniaukusiomis rudens ar žiemos dienomis elektrinė vis tiek generuoja elektros energiją. Tačiau jau dabar galima prognozuoti, kad laukiant naujo kvietimo europinei paramai 2021 metų pavasarį, paklausa bus didelė, nes prisidės ir sezono efektas“, – konstatuoja K. Dryžas.

Nors ir nedaug, saulės elektrinė elektros energiją generuoja ir žiemą, visgi pagrindinė gamyba prasideda nuo kovo mėnesio ir pagaminimo piką pasiekia gegužės-birželio mėnesiais. Artėjant rudeniui elektros energijos gamyba palaipsniui mažėja, tad planuojantiems įsirengti saulės elektrinę kitiems metams reikėtų projektu pradėti domėtis jau iškart po Naujųjų metų ir taip spėti pagauti saulę nuo pat gamybos sezono pradžios, t. y, kovo mėnesio.

Net kas antras (48 proc.) apklausoje dalyvavęs respondentas tvirtino, kad saulės elektrinės jų visiškai nedomina. Skeptikų sąlyginai mažiausiai šalies didmiesčiuose, kuriuose saulės elektrinės šiuo metu nenorėtų 44 proc. gyventojų, kaimo vietovėse tokių yra 45 proc., o mažesniuose miestuose – net 57 procentai.

Nežinojo arba nuosavos saulės elektrinės klausimu nuomonės neturėjo 28 proc. apklausos dalyvių, tokių daugiausiai kaimo vietovėse (32 proc.) ir didmiesčiuose (29 proc.). K. Dryžo vertinimu, toks pasiskirstymas visiškai nestebina, nes miestuose dažniausiai kyla klausimas, kur tokią elektrinę įsirengti, pavyzdžiui, gyvenant daugiabutyje. Tuo tarpu regionų gyventojai naujovių klausimu neretai būna pasyvesni, mažiau jų įsitraukia ir į klimato krizės klausimų problematiką.

Pasak saulės energetikos eksperto, Lietuvoje galimybė turėti saulės elektrinę ant nuosavo stogo ar įsigyti nuotolinę elektrinę jau pastatytame parke tenkina ir tinkamos nuosavybės neturinčių, ir ją turinčių gyventojų poreikius, jei tik jie nori prisidėti prie švarios elektros energijos gamybos asmeniškai.

„Elektros energijos gamyba pasinaudojant saule nėra vien tik graži idėja, kuri įgyvendinama stengiantis mažinti taršą ir labiau tausoti aplinką. Investicijos į saulės elektrines atsiperka jau po 9-11 metų, o pasinaudojus Europos Sąjungos skiriama parama, – net per 5-7 metus. Turint omenyje tai, kiek laiko šiais metais praleidžiame namuose ir dar neaišku, ar dalis nuotolinių įpročių nepasiliks mūsų gyvenime, kai pandemija nuslūgs, verta dėmesį atkreipti ir į praktinę pusę“, – pastebi K. Dryžas.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko spalio 19-29 d. Joje dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius – 18-75 metai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite