Saulės elektrinės Lietuvoje: turi dar nedaug, bet nori – kas penktas

Europinė parama saulės elektrinėms įsirengti Lietuvoje yra išgraibstoma, tačiau saulę elektros gamybai įdarbino dar palyginti nedidelis kiekis šalies gyventojų – vos 4 proc. apklaustųjų sako turintys saulės elektrinę ant savo stogo arba yra įsigiję nutolusio saulės elektrinių parko dalį. Rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, penktadalis atsakė, kad juos domina galimybė įsigyti saulės elektrinę. 12 proc. respondentų svarsto galimybę tam išnaudoti nuosavą stogą, o 8 proc. dairosi tinkamo varianto saulės elektrinių parke.

 

„Atrodytų, kad vis paskelbiami kvietimai naudotis milijonais eurų europinės paramos yra tikrai sėkmingi ir turi didelę paklausą, tačiau saulės elektrinių Lietuvoje dar yra nedaug. Didžiausi entuziastai ir norintieji susimažinti savo išlaidas elektrai saulės elektrinėmis pasirūpino pirmieji. Vis dėlto, tokio tipo elektrinių įrengimui šalyje erdvė dar yra milžiniška“, – sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.

K. Dryžas pastebi, kad didžioji dalis norinčiųjų įsirengti saulės elektrinę savo planus derina su kvietimais pasinaudoti europine parama, todėl ir įrangos paklausa „banguoja“. Be to, susidomėjimas saulės elektrinėmis išauga ir šiltuoju metų laiku, kuomet saulė skaisčiausia ir jos daugiausia.

„Natūralu, kad gyventojai laukia finansinės paramos, kuri sumažina saulės elektrinės įsigijimo išlaidas ir pagreitina investicijų atsipirkimą. Tuo tarpu sezoniškumas šioms elektrinėms nėra toks svarbus, nes, pirmiausiai, elektrinės įrangos atgabenimas natūraliai užtrunka, o antra, net ir apsiniaukusiomis rudens ar žiemos dienomis elektrinė vis tiek generuoja elektros energiją. Tačiau jau dabar galima prognozuoti, kad laukiant naujo kvietimo europinei paramai 2021 metų pavasarį, paklausa bus didelė, nes prisidės ir sezono efektas“, – konstatuoja K. Dryžas.

Nors ir nedaug, saulės elektrinė elektros energiją generuoja ir žiemą, visgi pagrindinė gamyba prasideda nuo kovo mėnesio ir pagaminimo piką pasiekia gegužės-birželio mėnesiais. Artėjant rudeniui elektros energijos gamyba palaipsniui mažėja, tad planuojantiems įsirengti saulės elektrinę kitiems metams reikėtų projektu pradėti domėtis jau iškart po Naujųjų metų ir taip spėti pagauti saulę nuo pat gamybos sezono pradžios, t. y, kovo mėnesio.

Net kas antras (48 proc.) apklausoje dalyvavęs respondentas tvirtino, kad saulės elektrinės jų visiškai nedomina. Skeptikų sąlyginai mažiausiai šalies didmiesčiuose, kuriuose saulės elektrinės šiuo metu nenorėtų 44 proc. gyventojų, kaimo vietovėse tokių yra 45 proc., o mažesniuose miestuose – net 57 procentai.

Nežinojo arba nuosavos saulės elektrinės klausimu nuomonės neturėjo 28 proc. apklausos dalyvių, tokių daugiausiai kaimo vietovėse (32 proc.) ir didmiesčiuose (29 proc.). K. Dryžo vertinimu, toks pasiskirstymas visiškai nestebina, nes miestuose dažniausiai kyla klausimas, kur tokią elektrinę įsirengti, pavyzdžiui, gyvenant daugiabutyje. Tuo tarpu regionų gyventojai naujovių klausimu neretai būna pasyvesni, mažiau jų įsitraukia ir į klimato krizės klausimų problematiką.

Pasak saulės energetikos eksperto, Lietuvoje galimybė turėti saulės elektrinę ant nuosavo stogo ar įsigyti nuotolinę elektrinę jau pastatytame parke tenkina ir tinkamos nuosavybės neturinčių, ir ją turinčių gyventojų poreikius, jei tik jie nori prisidėti prie švarios elektros energijos gamybos asmeniškai.

„Elektros energijos gamyba pasinaudojant saule nėra vien tik graži idėja, kuri įgyvendinama stengiantis mažinti taršą ir labiau tausoti aplinką. Investicijos į saulės elektrines atsiperka jau po 9-11 metų, o pasinaudojus Europos Sąjungos skiriama parama, – net per 5-7 metus. Turint omenyje tai, kiek laiko šiais metais praleidžiame namuose ir dar neaišku, ar dalis nuotolinių įpročių nepasiliks mūsų gyvenime, kai pandemija nuslūgs, verta dėmesį atkreipti ir į praktinę pusę“, – pastebi K. Dryžas.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko spalio 19-29 d. Joje dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius – 18-75 metai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite