Saulės elektrinės Lietuvoje: turi dar nedaug, bet nori – kas penktas

Europinė parama saulės elektrinėms įsirengti Lietuvoje yra išgraibstoma, tačiau saulę elektros gamybai įdarbino dar palyginti nedidelis kiekis šalies gyventojų – vos 4 proc. apklaustųjų sako turintys saulės elektrinę ant savo stogo arba yra įsigiję nutolusio saulės elektrinių parko dalį. Rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, penktadalis atsakė, kad juos domina galimybė įsigyti saulės elektrinę. 12 proc. respondentų svarsto galimybę tam išnaudoti nuosavą stogą, o 8 proc. dairosi tinkamo varianto saulės elektrinių parke.

 

„Atrodytų, kad vis paskelbiami kvietimai naudotis milijonais eurų europinės paramos yra tikrai sėkmingi ir turi didelę paklausą, tačiau saulės elektrinių Lietuvoje dar yra nedaug. Didžiausi entuziastai ir norintieji susimažinti savo išlaidas elektrai saulės elektrinėmis pasirūpino pirmieji. Vis dėlto, tokio tipo elektrinių įrengimui šalyje erdvė dar yra milžiniška“, – sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.

K. Dryžas pastebi, kad didžioji dalis norinčiųjų įsirengti saulės elektrinę savo planus derina su kvietimais pasinaudoti europine parama, todėl ir įrangos paklausa „banguoja“. Be to, susidomėjimas saulės elektrinėmis išauga ir šiltuoju metų laiku, kuomet saulė skaisčiausia ir jos daugiausia.

„Natūralu, kad gyventojai laukia finansinės paramos, kuri sumažina saulės elektrinės įsigijimo išlaidas ir pagreitina investicijų atsipirkimą. Tuo tarpu sezoniškumas šioms elektrinėms nėra toks svarbus, nes, pirmiausiai, elektrinės įrangos atgabenimas natūraliai užtrunka, o antra, net ir apsiniaukusiomis rudens ar žiemos dienomis elektrinė vis tiek generuoja elektros energiją. Tačiau jau dabar galima prognozuoti, kad laukiant naujo kvietimo europinei paramai 2021 metų pavasarį, paklausa bus didelė, nes prisidės ir sezono efektas“, – konstatuoja K. Dryžas.

Nors ir nedaug, saulės elektrinė elektros energiją generuoja ir žiemą, visgi pagrindinė gamyba prasideda nuo kovo mėnesio ir pagaminimo piką pasiekia gegužės-birželio mėnesiais. Artėjant rudeniui elektros energijos gamyba palaipsniui mažėja, tad planuojantiems įsirengti saulės elektrinę kitiems metams reikėtų projektu pradėti domėtis jau iškart po Naujųjų metų ir taip spėti pagauti saulę nuo pat gamybos sezono pradžios, t. y, kovo mėnesio.

Net kas antras (48 proc.) apklausoje dalyvavęs respondentas tvirtino, kad saulės elektrinės jų visiškai nedomina. Skeptikų sąlyginai mažiausiai šalies didmiesčiuose, kuriuose saulės elektrinės šiuo metu nenorėtų 44 proc. gyventojų, kaimo vietovėse tokių yra 45 proc., o mažesniuose miestuose – net 57 procentai.

Nežinojo arba nuosavos saulės elektrinės klausimu nuomonės neturėjo 28 proc. apklausos dalyvių, tokių daugiausiai kaimo vietovėse (32 proc.) ir didmiesčiuose (29 proc.). K. Dryžo vertinimu, toks pasiskirstymas visiškai nestebina, nes miestuose dažniausiai kyla klausimas, kur tokią elektrinę įsirengti, pavyzdžiui, gyvenant daugiabutyje. Tuo tarpu regionų gyventojai naujovių klausimu neretai būna pasyvesni, mažiau jų įsitraukia ir į klimato krizės klausimų problematiką.

Pasak saulės energetikos eksperto, Lietuvoje galimybė turėti saulės elektrinę ant nuosavo stogo ar įsigyti nuotolinę elektrinę jau pastatytame parke tenkina ir tinkamos nuosavybės neturinčių, ir ją turinčių gyventojų poreikius, jei tik jie nori prisidėti prie švarios elektros energijos gamybos asmeniškai.

„Elektros energijos gamyba pasinaudojant saule nėra vien tik graži idėja, kuri įgyvendinama stengiantis mažinti taršą ir labiau tausoti aplinką. Investicijos į saulės elektrines atsiperka jau po 9-11 metų, o pasinaudojus Europos Sąjungos skiriama parama, – net per 5-7 metus. Turint omenyje tai, kiek laiko šiais metais praleidžiame namuose ir dar neaišku, ar dalis nuotolinių įpročių nepasiliks mūsų gyvenime, kai pandemija nuslūgs, verta dėmesį atkreipti ir į praktinę pusę“, – pastebi K. Dryžas.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko spalio 19-29 d. Joje dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius – 18-75 metai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ant ledo: policija primena taisykles ir baudas

Atėjus šalčiams ant ledo traukia čiuožinėtojai, žvejai ar smalsuoliai, norintys išbandyti ledo tvirtumą. Tačiau pramoga gali baigtis tragedija. Policijos pareigūnai primena keletą taisyklių, kurių laikymasis gali išgelbėti gyvybę. Ledas laikomas tvirtu ir išlaikančiu žmogų, jeigu jo storis yra daugiau nei 7 cm. Išlaikyti grupę žmonių gali ledas, kai jo storis ne mažesnis kaip 12 cm. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur matosi įšalusių medžių šakų, krūmai, nendrės, kur įteka upeliai ar šaltiniai, neseniai buvo iškirstos eketės. Mėgėjų žvejybos vidaus

Naujas koronaviruso protrūkis Pagėgiuose. Šilutės rajone 32 nauji susirgimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1149 nauji COVID-19 ligos atvejai. Šilutės rajone – 32 nauji susirgimai. Iš viso šiuo metu serga 1001. Per praėjusią parą fiksuoti protrūkiai Šilutės rajone įsikūrusiuose Macikų socialinės globos namuose ir Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namuose. Per praėjusią parą izoliuoti 2194 asmenys. Iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 89 436 asmenys. Koronavirusas įsisuko ir į Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos

Per šalčius – jokio alkoholio!

Dalis Lietuvos, išskyrus pajūrį, anot sinoptikų, gali sulaukti net iki 25 laipsnių šalčio. Gyventojai nuo tokių šalčių jau atprato, mat pernai žiemos beveik nebuvo. Medikai pateikia tris svarbiausius patarimus, kaip kaip elgtis per šalčius: nebandyti šildytis alkoholiu, lauke kvėpuoti per nosį ir rengtis taip, kad būtų palikta kuo mažiau atviro kūno. Šiuo metu apranga lauke turi būti kaip svogūnas – daug sluoksnių ir su oro tarpais. Peršalti galima ir trumpam išlipus iš automobilio ar išėjus iš namų į lauką. Per

Pagėgiuose nuo koronaviruso pradėti skiepyti ir sunkiomis ligomis sergantys pacientai

Šią savaitę Pagėgių savivaldybę pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinų siunta, iš viso gauta 120 Pfizer – BioNTech vakcinos dozių. Sausio 14-osios rytą Pagėgiuose paskiepyta pirmoji medicinos darbuotoja, VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ slaugytoja Laima Vitkuvienė, taip pat dirbanti savivaldybės mobiliame punkte. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius džiaugiasi, kad skiepai jau pasiekė Pagėgių savivaldybę ir, kaip tikėtasi, vakcinavimas prasidėjo sklandžiai. „Vakcinacija garantuos saugesnes darbo sąlygas Pagėgių savivaldybės įstaigų darbuotojams, sumažins užsikrėtimo riziką patiems darbuotojams, pacientams bei ligoniams. “ – teigia Savivaldybės

Taip pat skaitykite