Saulės elektrinės Lietuvoje: turi dar nedaug, bet nori – kas penktas

Europinė parama saulės elektrinėms įsirengti Lietuvoje yra išgraibstoma, tačiau saulę elektros gamybai įdarbino dar palyginti nedidelis kiekis šalies gyventojų – vos 4 proc. apklaustųjų sako turintys saulės elektrinę ant savo stogo arba yra įsigiję nutolusio saulės elektrinių parko dalį. Rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, penktadalis atsakė, kad juos domina galimybė įsigyti saulės elektrinę. 12 proc. respondentų svarsto galimybę tam išnaudoti nuosavą stogą, o 8 proc. dairosi tinkamo varianto saulės elektrinių parke.

 

„Atrodytų, kad vis paskelbiami kvietimai naudotis milijonais eurų europinės paramos yra tikrai sėkmingi ir turi didelę paklausą, tačiau saulės elektrinių Lietuvoje dar yra nedaug. Didžiausi entuziastai ir norintieji susimažinti savo išlaidas elektrai saulės elektrinėmis pasirūpino pirmieji. Vis dėlto, tokio tipo elektrinių įrengimui šalyje erdvė dar yra milžiniška“, – sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.

K. Dryžas pastebi, kad didžioji dalis norinčiųjų įsirengti saulės elektrinę savo planus derina su kvietimais pasinaudoti europine parama, todėl ir įrangos paklausa „banguoja“. Be to, susidomėjimas saulės elektrinėmis išauga ir šiltuoju metų laiku, kuomet saulė skaisčiausia ir jos daugiausia.

„Natūralu, kad gyventojai laukia finansinės paramos, kuri sumažina saulės elektrinės įsigijimo išlaidas ir pagreitina investicijų atsipirkimą. Tuo tarpu sezoniškumas šioms elektrinėms nėra toks svarbus, nes, pirmiausiai, elektrinės įrangos atgabenimas natūraliai užtrunka, o antra, net ir apsiniaukusiomis rudens ar žiemos dienomis elektrinė vis tiek generuoja elektros energiją. Tačiau jau dabar galima prognozuoti, kad laukiant naujo kvietimo europinei paramai 2021 metų pavasarį, paklausa bus didelė, nes prisidės ir sezono efektas“, – konstatuoja K. Dryžas.

Nors ir nedaug, saulės elektrinė elektros energiją generuoja ir žiemą, visgi pagrindinė gamyba prasideda nuo kovo mėnesio ir pagaminimo piką pasiekia gegužės-birželio mėnesiais. Artėjant rudeniui elektros energijos gamyba palaipsniui mažėja, tad planuojantiems įsirengti saulės elektrinę kitiems metams reikėtų projektu pradėti domėtis jau iškart po Naujųjų metų ir taip spėti pagauti saulę nuo pat gamybos sezono pradžios, t. y, kovo mėnesio.

Net kas antras (48 proc.) apklausoje dalyvavęs respondentas tvirtino, kad saulės elektrinės jų visiškai nedomina. Skeptikų sąlyginai mažiausiai šalies didmiesčiuose, kuriuose saulės elektrinės šiuo metu nenorėtų 44 proc. gyventojų, kaimo vietovėse tokių yra 45 proc., o mažesniuose miestuose – net 57 procentai.

Nežinojo arba nuosavos saulės elektrinės klausimu nuomonės neturėjo 28 proc. apklausos dalyvių, tokių daugiausiai kaimo vietovėse (32 proc.) ir didmiesčiuose (29 proc.). K. Dryžo vertinimu, toks pasiskirstymas visiškai nestebina, nes miestuose dažniausiai kyla klausimas, kur tokią elektrinę įsirengti, pavyzdžiui, gyvenant daugiabutyje. Tuo tarpu regionų gyventojai naujovių klausimu neretai būna pasyvesni, mažiau jų įsitraukia ir į klimato krizės klausimų problematiką.

Pasak saulės energetikos eksperto, Lietuvoje galimybė turėti saulės elektrinę ant nuosavo stogo ar įsigyti nuotolinę elektrinę jau pastatytame parke tenkina ir tinkamos nuosavybės neturinčių, ir ją turinčių gyventojų poreikius, jei tik jie nori prisidėti prie švarios elektros energijos gamybos asmeniškai.

„Elektros energijos gamyba pasinaudojant saule nėra vien tik graži idėja, kuri įgyvendinama stengiantis mažinti taršą ir labiau tausoti aplinką. Investicijos į saulės elektrines atsiperka jau po 9-11 metų, o pasinaudojus Europos Sąjungos skiriama parama, – net per 5-7 metus. Turint omenyje tai, kiek laiko šiais metais praleidžiame namuose ir dar neaišku, ar dalis nuotolinių įpročių nepasiliks mūsų gyvenime, kai pandemija nuslūgs, verta dėmesį atkreipti ir į praktinę pusę“, – pastebi K. Dryžas.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko spalio 19-29 d. Joje dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius – 18-75 metai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Fanfarinis pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Pamarys“ Palangoje laimėjo antrą vietą

Šilutės meno mokyklos fanfarinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Pamarys“ Palangoje įvykusiame XXIII Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate B kategorijoje laimėjo antrą vietą. Šioje kategorijoje varžėsi Vilniaus Karoliniškių, Kauno 1-os, Šiaulių „Dainavos“, Jurbarko „Šventės“, Tauragės „Tauro“ Pasvalio rajono „T Brass“, Grigiškių, Platelių meno ir muzikos mokyklų orkestrai. Daugelis „Pamario“ orkestrų jaunųjų muzikantų pirmą kartą turėjo galimybę koncertuoti Palangos koncertų salėje. Visą dieną vykęs renginys, sukvietęs į vieną vietą 26  geriausius Lietuvos orkestrus, jauniesiems „Pamario“ pūtikams buvo neįkainuojama galimybė pasiklausyti kitų orkestrų, pasidalinti

Sukčiai vis išradingesni, sukčiavimas vis tobulesnis. Kaip saugotis?

Tauragės apskrities VPK praneša, kad į Šilutės rajono policiją kovo 19 d. pagalbos kreipėsi nuo sukčių nukentėjęs vyras, gim. 1997 m., internetiniame puslapyje radęs skelbimą apie parduodamą žemės ūkio techniką – sėjamąją, į pardavėjo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Nuostolis 450 eurų.   Pateikiame Lietuvos policijos informaciją apie vis tobulėjantį sukčiavimą ir patarimus gyventojams. Prieš keletą metų populiarus buvo telefoninis sukčiavimas, kurio pagrindinis instrumentas buvo įtaigus telefoninis pokalbis, dabar sukčiai uzurpavo elektroninę erdvę. Būtent dėl jų daugėjimo, didėja ir

Ramučiuose degė gyvenamasis namas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad kovo 27 d., pirmadienį, liepsnojo namas Tvenkinio g., Ramučių k. Pranešimas gautas ryte, pusę devynių. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, atvira liepsna degė namo stogas. Pastatas – mūrinis, dviejų aukštų, antro aukšto  perdanga medinė, stogas dengtas šiferiu. Tai – individualus gyvenamasis namas. Gaisro metu nudegė 80 kvadratinių metrų stogo. Išdegė antras aukštas, nuo karščio sutrūkinėjo langų stiklai, sudegė didelė dalis medinės perdangos. Name buvo įrengtas dūmų detektorius. Pareigūnai įspėja gyventojus saugotis priešgaisrinės tarnybos darbuotojais apsimetusių

Savivalda skęsta klaustukų verpetuose

Balandžio 27 d. į pirmąjį posėdį turėtų rinktis naujos sudėties Šilutės rajono savivaldybės taryba. Kovo 19 d. antrajame rinkimų ture tiesiogiai išrinkto mero Vytauto Laurinaičio pasiteiravome, kokių permainų tikėtis Šilutės rajono valdžioje? Pavardžių neišgirdome. Kiek bus mero pavaduotojų? V. Laurinaitis atsakė, kad Šilutės r. savivaldybėje priklausytų dvi vicemerų pareigybės, gal tiek ir bus, gal nebus… „Dar labai neaiškios funkcijos, Vidaus reikalų ministerija iki balandžio pabaigos žada pateikti paaiškinimus. Iki spalio 1 d. ši ministerija turėjo parengi kelias dešimtis teisės aktų

Taip pat skaitykite