Saulės elektrinės Lietuvoje: turi dar nedaug, bet nori – kas penktas

Europinė parama saulės elektrinėms įsirengti Lietuvoje yra išgraibstoma, tačiau saulę elektros gamybai įdarbino dar palyginti nedidelis kiekis šalies gyventojų – vos 4 proc. apklaustųjų sako turintys saulės elektrinę ant savo stogo arba yra įsigiję nutolusio saulės elektrinių parko dalį. Rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, penktadalis atsakė, kad juos domina galimybė įsigyti saulės elektrinę. 12 proc. respondentų svarsto galimybę tam išnaudoti nuosavą stogą, o 8 proc. dairosi tinkamo varianto saulės elektrinių parke.

 

„Atrodytų, kad vis paskelbiami kvietimai naudotis milijonais eurų europinės paramos yra tikrai sėkmingi ir turi didelę paklausą, tačiau saulės elektrinių Lietuvoje dar yra nedaug. Didžiausi entuziastai ir norintieji susimažinti savo išlaidas elektrai saulės elektrinėmis pasirūpino pirmieji. Vis dėlto, tokio tipo elektrinių įrengimui šalyje erdvė dar yra milžiniška“, – sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.

K. Dryžas pastebi, kad didžioji dalis norinčiųjų įsirengti saulės elektrinę savo planus derina su kvietimais pasinaudoti europine parama, todėl ir įrangos paklausa „banguoja“. Be to, susidomėjimas saulės elektrinėmis išauga ir šiltuoju metų laiku, kuomet saulė skaisčiausia ir jos daugiausia.

„Natūralu, kad gyventojai laukia finansinės paramos, kuri sumažina saulės elektrinės įsigijimo išlaidas ir pagreitina investicijų atsipirkimą. Tuo tarpu sezoniškumas šioms elektrinėms nėra toks svarbus, nes, pirmiausiai, elektrinės įrangos atgabenimas natūraliai užtrunka, o antra, net ir apsiniaukusiomis rudens ar žiemos dienomis elektrinė vis tiek generuoja elektros energiją. Tačiau jau dabar galima prognozuoti, kad laukiant naujo kvietimo europinei paramai 2021 metų pavasarį, paklausa bus didelė, nes prisidės ir sezono efektas“, – konstatuoja K. Dryžas.

Nors ir nedaug, saulės elektrinė elektros energiją generuoja ir žiemą, visgi pagrindinė gamyba prasideda nuo kovo mėnesio ir pagaminimo piką pasiekia gegužės-birželio mėnesiais. Artėjant rudeniui elektros energijos gamyba palaipsniui mažėja, tad planuojantiems įsirengti saulės elektrinę kitiems metams reikėtų projektu pradėti domėtis jau iškart po Naujųjų metų ir taip spėti pagauti saulę nuo pat gamybos sezono pradžios, t. y, kovo mėnesio.

Net kas antras (48 proc.) apklausoje dalyvavęs respondentas tvirtino, kad saulės elektrinės jų visiškai nedomina. Skeptikų sąlyginai mažiausiai šalies didmiesčiuose, kuriuose saulės elektrinės šiuo metu nenorėtų 44 proc. gyventojų, kaimo vietovėse tokių yra 45 proc., o mažesniuose miestuose – net 57 procentai.

Nežinojo arba nuosavos saulės elektrinės klausimu nuomonės neturėjo 28 proc. apklausos dalyvių, tokių daugiausiai kaimo vietovėse (32 proc.) ir didmiesčiuose (29 proc.). K. Dryžo vertinimu, toks pasiskirstymas visiškai nestebina, nes miestuose dažniausiai kyla klausimas, kur tokią elektrinę įsirengti, pavyzdžiui, gyvenant daugiabutyje. Tuo tarpu regionų gyventojai naujovių klausimu neretai būna pasyvesni, mažiau jų įsitraukia ir į klimato krizės klausimų problematiką.

Pasak saulės energetikos eksperto, Lietuvoje galimybė turėti saulės elektrinę ant nuosavo stogo ar įsigyti nuotolinę elektrinę jau pastatytame parke tenkina ir tinkamos nuosavybės neturinčių, ir ją turinčių gyventojų poreikius, jei tik jie nori prisidėti prie švarios elektros energijos gamybos asmeniškai.

„Elektros energijos gamyba pasinaudojant saule nėra vien tik graži idėja, kuri įgyvendinama stengiantis mažinti taršą ir labiau tausoti aplinką. Investicijos į saulės elektrines atsiperka jau po 9-11 metų, o pasinaudojus Europos Sąjungos skiriama parama, – net per 5-7 metus. Turint omenyje tai, kiek laiko šiais metais praleidžiame namuose ir dar neaišku, ar dalis nuotolinių įpročių nepasiliks mūsų gyvenime, kai pandemija nuslūgs, verta dėmesį atkreipti ir į praktinę pusę“, – pastebi K. Dryžas.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko spalio 19-29 d. Joje dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius – 18-75 metai.

Hits: 64

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Puikios kokybės manikiūro priemonės

Įvairios manikiūro priemonės padės mėgautis gražia nagų išvaizda, kuri išliks nepakitusi ilgą laiką. Skaitydami šį straipsnį sužinosite apie įvairiems poreikiams pritaikytą manikiūro asortimentą ir galėsite įsigyti aukštos kokybės manikiūro įrankių pagal individualius poreikius. Tiek pradedantieji, tiek pažengusieji manikiūro meistrai ras daug naudingos informacijos ir sau tinkamų priemonių asortimentą.    Įvairus manikiūro priemonių asortimentas Sunku būtų įsivaizduoti manikiūrą ar pedikiūrą be reikalingų geros kokybės priemonių. Patikimi tiekėjai bendradarbiauja su profesionaliais manikiūro priemonių gamintojais, todėl gali pasiūlyti patikimų ir kokybiškų gaminių už

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Taip pat skaitykite