Ryškėja Vydūno gimnazijos sporto salės kontūrai

Liepos 10 d. į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius jau trečią kartą išskirtinį dėmesį parodė statomai Vydūno gimnazijos sporto salei. Iš Valstybės investicijų programos skirtoji lėšų dalis (650 tūkst. eurų) jau panaudota – „Žibų“ bendrovės statybininkai iškėlė mūro sienas, yra ir metalinės konstrukcijos. Naujosios sporto salės kontūrai jau aiškūs. Užbaigti salę ir sutvarkyti teritoriją planuota per trejus metus. Gal pavyktų bent salę užbaigti jau kitų metų rugsėjo 1-ąją?

Grindų dar nėra…
Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė susirinkusiems priminė, kad gimnazija atšventė 20-metį, o sporto salės vis nebuvo. „Esame dėkingi visiems, kurie rūpinosi ir rūpinasi šia statyba“, – kalbėjo direktorė, priminusi gerus gimnazijos veiklos rezultatus ir didelį norą kuo greičiau turėti sporto salę.
Investicijomis į sporto salės statybą rūpinęsis Seimo narys A. Skardžius neturėjo priekaištų UAB „Žibai“ statybininkams, jų darbu buvo patenkintas ir mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, nuolat užsukąs į šią statybvietę. UAB „Žibai“ direktorius Steponas Kazlauskas kalbėjo, kad su savivaldos rinkimais susijusių pavienių asmenų išsakyta kritika, neva salės grindų danga būsianti netinkama, esąs tik politikavimas: „Čia dar tik smėlis, nėra jokių salės grindų. Kol kas rūpi, kaip „aprengti“ objektą žiemai, todėl kritikai tegul mažiau politikuoja ir dirba savo darbą“.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis susirinkusiems priminė, kad bendra šio objekto vertė sudaro 1,8 mln. eurų. Tad sporto salei užbaigti ir aplinkui ją esančios gimnazijos teritorijai sutvarkyti dar reikėtų per milijoną eurų. Kadangi rudeniop Seimas pradės nagrinėti kitų metų biudžetą, visiems rūpi, kiek lėšų pavyks gauti. A. Skardžius atsakė, kad dėl to jau tarėsi Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijose. S. Kazlauskas patikino, kad, gavus lėšų, statybininkai salę užbaigtų gerokai anksčiau negu numatyta projekte. O jame numatyta, kad salė bus pastatyta ir aplinka sutvarkyta per trejus metus – 2015-2017 m.
S. Kazlauskas kalbėjo, kad salės projektas parengtas 2007 metais, tad Savivaldybė, būdama darbų užsakovė, turėtų atkreipti dėmesį į dabartiniams reikalavimams neatitinkančias izoliacines medžiagas. Jeigu norima gero apšiltinimo, dera šiek tiek pakoreguoti projektą. Salės grindų danga, kuri kažkam jau užkliuvo kaip netinkama, anot S. Kazlausko, būsianti tinkama ir šiuolaikiška. A. Skardžius Savivaldybės vadovams patarė pasidomėti kitose Lietuvos vietovėse pastatytomis panašiomis salėmis ir, jeigu yra būtinybė, koreguoti projektą.
Viskas priklausys nuo to, kiek ir kada bus gauta lėšų iš Valstybės investicijų programos. A. Skardžius priminė, kad tuo jau rūpinasi ir pasidžiaugė, jog statybininkai įsipareigoja neapleisti statinio, pasirūpins stogu, užsandarins metalo konstrukcijų sienas. Tad lietūs ir sniegas per žiemą neturėtų pridaryti žalos.
Nusistebėjo
Kultūros ir sporto departamentas, tarpininkaujant Seimo nariui A. Skardžiui, už daugiau negu 200 tūkst. Lt įrengs Šilutėje dvi europietiškas ir šiuolaikiškas sporto aikšteles. Prie Šilutės pirmosios gimnazijos už beveik 20 tūkst. eurų Savivaldybės parengė aikštelės pagrindą ir apšvietimą. Aikštelė bus aptverta, čia bus galima žaisti krepšinį, tinklinį, tenisą ir kt. Bus suoliukai. Kita tokia pati aikštelė rasis Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos aikštyne. Ir čia jau juoduoja iškastos žemės plotas. Anksčiau kalbėta, kad aikštelė bus Naujakurių kvartalo parke. A. Skardžius ramiai sutiko sprendimą, kad aikštelė rengiama prie M. Jankaus mokyklos, esą Naujakuriuose tokią bus galima įrengti kitąmet.
Seimo narys išsakė kritikos Savivaldybės sporto tarybai, kuri greita nurodinėti, kas ir kur turėtų būti, kai jau parūpinta pinigų. Nei Sporto tarybos primininkas (anksčiau šias pareigas ėjo mero pavaduotojas Algirdas Gečas), nei visa sporto taryba nėra susitikę su Seimo nariu, neaptarė sporto bazių plėtros ir tam reikalingų investicijų, nepateikė nė vieno prašymo, nė vieno pageidavimo nei žodžiu, nei raštu.
„Per trejus metus nė karto su manimi nepabendravo, nesirūpino nei gimnazijos sporto sale, nei sporto aikštelėmis – man nesuprantamas toks elgesys. O kai susitariau dėl investicijų, tada pasigirdo: „Ko čia Seimo narys kišasi…“ – stebėjosi A. Skardžius. A. Balčytis pridėjo: „Kai gauti pinigai, bepigu rodyti iniciatyvą…“
Prašymą įrengti universalią sporto aikštelę A. Skardžiui yra pateikusi Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė, aikštelės taip pat prašė Naujakurių kvartalo bendruomenė. Belieka manyti, kad ir Savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovai, bendruomenės nežino Sporto tarybos planų.
Po pokalbio prie Vydūno gimnazijos statomos sporto salės A. Skardžius su Savivaldybės vadovais A. Balčyčiu ir S. Šepučiu vyko apžiūrėti būsimųjų sporto aikštelių vietų prie Pirmosios gimnazijos ir M. Jankaus pagrindinės mokyklos.

S. Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite