Rūta Emigart Čiuželienė platina žinią apie Mažąją Lietuvą
Sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, Gelgaudiškio dvare (Šakių r.) vyko respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ baigiamasis renginys, užbaigęs Sūduvos metus. Parodos tikslas – „išlaikyti tradiciją, neprarandant gyvasties ir savito kūrybiškumo“. Parodoje dalyvavo menininkai iš Alytaus, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių. Klaipėdos apskričiai atstovavo šilutiškė tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė (karpiniai), Adolfas Andriejus Viluckis (kaukių, lazdų drožėjas) ir Alioyzas Pocius (medžio drožėjas, atstatęs, restauravęs ir naujai pastatęs daug koplytstulpių).
Dar gerokai prieš renginio pradžią dvare šurmuliavo menininkai, rodė vienas kitam parodoje savo eksponuojamus darbus, džiaugėsi kitų darbais. Daugelį metų dalyvaudami parodose jie gerai pažįsta vienas kitą, turi apie ką pasikalbėti. Jiems ypač svarbi „Aukso vainiko“ respublikinė paroda, vainikuojanti metų darbus.
Šventės dalyvius pasveikino Kidulių dvaro istorinių šokių ir teatro studijos šokėjai, skambėjo sveikinimo kalbos, fortepijono muzika. Buvo pristatytos delegacijos ir apdovanotos puikiai parengtais parodos katalogais.
Apdovanojimai prasidėjo specialiųjų diplomų teikimu. Vienas iš jų buvo skirtas Rūtai Emigart Čiuželienei už Mažosios Lietuvos tapatybės raišką karpiniuose. Karpiniai su vėtrungėmis puošė salę, kurioje vyko šventė, tad visų akys dažnai nukrypdavo į juos. Buvo skirtos trys trečiosios, trys antrosios ir trys pirmosios vietos.
Simboliška, kad Trijų karalių dieną Aukso vainiko karūnomis buvo apdovanoti trys menininkai – Gintautas Akstinas, medžio skulptūrų drožėjas (Alytaus apskr.), Andrius Bieliukas, kryždirbys (Marijampolės apskr.) ir Janina Blažukienė, suvalkietiškų prijuosčių audėja (Marijampolės apskr.).
Renginys baigėsi fotosesijomis ir pokalbiais prie kavos puodelio.
Biruta Jakštytė