„Rusnės festivalis“ – septintasis, tarptautinis

Šeštadienį ir sekmadienį tradicinėje Rusnės švenčių vietoje, aikštyne ant Atmatos upės kranto, vyko „Rusnės festivalis“, skirtas kantri muzikos gerbėjams, jaunimo grupėms pasirodyti ir pasivaržyti. Šeštadienio vėjai ir lietus neišbaidė rusniškių šiltai priimtų muzikantų, dainininkų bei šokėjų, o sekmadienį dangaus mėlynėje mirgėjo tik spalvingi aitvarai, sklandė gandrai ir retokai praplaukdavo debesėliai. Tiems, kas į septintąjį „Rusnės festivalį“ neatvyko, Virgis Stakėnas su šilutiškių grupe „Karčema“ padainavo „Stovi malūnas prie kelio“, o vietoj priekaišto skyrė šiuos dainos žodžius: „Nors nėra tavęs šalia, nors tu toli, noriu papasakoti tau vienai, kas manoj širdy…“

Šio festivalio vinis – vakarinis kantri muzikos profesionalų koncertas, kai estai publiką išjudino vieni, latviai pasirodė su Lietuvos atstovais, o garsusis Virgis Stakėnas scenoje įsitaisė su Šilutės kantri muzikos grupe „Karčema“, jos vadovas – Vygantas Stoškus. Stojęs prie muzikos instrumento, V. Stoškus turėjo išklausyti ir V. Stakėno komplimentus, ir jo pagyras Rusnei, festivaliui bei gražaus Rusnės krašto žmonėms. Šoko šilutiškių kolektyvai „Salūnas“, „Dakota“. Tai – šilutiškės Remintos Stoškuvienės vadovaujami kolektyvai, su „Dakota“ šoka ir pati vadovė. Vakare žiūrovų padaugėjo, nors galima pripažinti karčią tiesą – gyventojų labai sumažėjo.

Šio festivalio vinis – vakarinis kantri muzikos profesionalų koncertas, kai estai publiką išjudino vieni, latviai pasirodė su Lietuvos atstovais, o garsusis Virgis Stakėnas scenoje įsitaisė su Šilutės kantri muzikos grupe „Karčema“, jos vadovas – Vygantas Stoškus. Stojęs prie muzikos instrumento, V. Stoškus turėjo išklausyti ir V. Stakėno komplimentus, ir jo pagyras Rusnei, festivaliui bei gražaus Rusnės krašto žmonėms. Šoko šilutiškių kolektyvai „Salūnas“, „Dakota“. Tai – šilutiškės Remintos Stoškuvienės vadovaujami kolektyvai, su „Dakota“ šoka ir pati vadovė. Vakare žiūrovų padaugėjo, nors galima pripažinti karčią tiesą – gyventojų labai sumažėjo.

Vygantas Stoškus – pagrindinis „Rusnės festivalio“ sumanytojas, organizatorius ir labai ištvermingas vyras: prakaito nebraukė, nes kaktą dengė tradicinė skrybėlė, tačiau, kiek pavyko pastebėti, beveik neprisėdo. Berta V. Stoškui pasakyti: „Ačiū!” Iš pagarbiai iškabintų vėliavų galėjai suprasti: pasirodys lietuviai, latviai, estai, lenkai, net svečių iš JAV. Anot V. Stoškaus, organizuoti jau septintąjį „Rusnės festivalį“ buvę langiau – yra patirties, pirmą kartą parėmė Lietuvos kultūros taryba, finansavo Šilutės rajono savivaldybė, padėjo ir penktą kartą festivalio globėjas Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, o rėmėjų sąrašas būtų labai ilgas... Kai 12 jaunimo grupių iš visos Lietuvos pasivaržė scenoje, garbingam premijų ir dovanų įteikimui jau vadovavo Marijus Budraitis, žinomas šilutiškis renginių vedėjas. „Jaunimo grupių nereikėjo kviesti – patys siūlėsi, jie grojo tai, ką norėjo“, – pasakojo V. Stoškus, žadėdamas „Rusnės festivalį“ ir kitąmet. „Kai jaunimas groja, dainuoja, jis nevagia...“ – pastebėjo festivalį organizuoti padėjęs Viktoras Timašiovas. Kol vieni scenoje, kiti vaišinami žuviene, koše, gira.

Vygantas Stoškus – pagrindinis „Rusnės festivalio“ sumanytojas, organizatorius ir labai ištvermingas vyras: prakaito nebraukė, nes kaktą dengė tradicinė skrybėlė, tačiau, kiek pavyko pastebėti, beveik neprisėdo. Verta V. Stoškui pasakyti: „Ačiū!” Iš pagarbiai iškabintų vėliavų galėjai suprasti: pasirodys lietuviai, latviai, estai, lenkai, net svečių iš JAV. Anot V. Stoškaus, organizuoti jau septintąjį „Rusnės festivalį“ buvę langiau – yra patirties, pirmą kartą parėmė Lietuvos kultūros taryba, finansavo Šilutės rajono savivaldybė, padėjo ir penktą kartą festivalio globėjas Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, o rėmėjų sąrašas būtų labai ilgas… Kai 12 jaunimo grupių iš visos Lietuvos pasivaržė scenoje, garbingam premijų ir dovanų įteikimui jau vadovavo Marijus Budraitis, žinomas šilutiškis renginių vedėjas. „Jaunimo grupių nereikėjo kviesti – patys siūlėsi, jie grojo tai, ką norėjo“, – pasakojo V. Stoškus, žadėdamas „Rusnės festivalį“ ir kitąmet. „Kai jaunimas groja, dainuoja, jis nevagia…“ – pastebėjo festivalį organizuoti padėjęs Viktoras Timašiovas. Kol vieni scenoje, kiti vaišinami žuviene, koše, gira.

Žiūrovų laukta: stalai, suolai, net supresuoto šieno stačiakamapiai ar tiesiog kvapnaus šieno glėbiai – buvo kur atsisėsti, prigulti, sėdimų vietų net vėlai vakare dar buvo laisvų. Prie stalų ir staliukų žiūrovai skanavo šašlykų, blynų su uogiene, karštų spurgyčių su kava, buvo alaus, giros, košių bei kitų valgių. Kas norėjo, traukė į prekybininkų zoną, kur ant stalų – pyragų rietuvės, riestainiai, šventiniai kepiniai. Festivalio organizatorius Vygantas Stoškus pasidžiaugė, kad per dvi dienas nebuvo nei neblaivių asmenų konfliktų, nei kitokių nemalonumų. Tiesiog svirduliuojančių asmenų bent sekmadienio popietę neteko matyti. Net gausios apsaugos nereikėjo. Sekmadienio popietę žiūrovai pakviesti nusipirkti bilietus už 1-2 Eur. Kas gali...

Žiūrovų laukta: stalai, suolai, net supresuoto šieno stačiakamapiai ar tiesiog kvapnaus šieno glėbiai – buvo kur atsisėsti, prigulti, sėdimų vietų net vėlai vakare dar buvo laisvų. Prie stalų ir staliukų žiūrovai skanavo šašlykų, blynų su uogiene, karštų spurgyčių su kava, buvo alaus, giros, košių bei kitų valgių. Kas norėjo, traukė į prekybininkų zoną, kur ant stalų – pyragų rietuvės, riestainiai, šventiniai kepiniai. Festivalio organizatorius Vygantas Stoškus pasidžiaugė, kad per dvi dienas nebuvo nei neblaivių asmenų konfliktų, nei kitokių nemalonumų. Tiesiog svirduliuojančių asmenų bent sekmadienio popietę neteko matyti. Net gausios apsaugos nereikėjo. Sekmadienio popietę žiūrovai pakviesti nusipirkti bilietus už 1-2 Eur. Kas gali…

Krepšinio aikštelėje jaunimas iš rankų nepaleido kamuolių, šalia prie stalo varžėsi savanoriai rankų lenkikai, buvo stalo teniso stalų, vis užimtų, net šaškių lenta, atokiau – batutai šuolių mėgėjams, „baseinas“ plaukiojantiems oro pripūstame kamuolyje, tiras, kalneliai vaikams čiuožinėti, galima buvo prisisegus čiuožti lynu, žodžiu, liūdėti neteko nei tėveliams, nei vaikams.

Krepšinio aikštelėje jaunimas iš rankų nepaleido kamuolių, šalia prie stalo varžėsi savanoriai rankų lenkikai, buvo stalo teniso stalų, vis užimtų, net šaškių lenta, atokiau – batutai šuolių mėgėjams, „baseinas“ plaukiojantiems oro pripūstame kamuolyje, tiras, kalneliai vaikams čiuožinėti, galima buvo prisisegus čiuožti lynu, žodžiu, liūdėti neteko nei tėveliams, nei vaikams.

Prekybininkai siūlė visko: pyragų, kvepalų, muilų ir kremų, rankinių, palaidinių, suknelių, nertinių, papuošalų, rankdarbių iš lino, žaislų, suvenyrų, skrybėlių ir t.t. Kai kas pirko, tačiau, panašu, mažai.

Prekybininkai siūlė visko: pyragų, kvepalų, muilų ir kremų, rankinių, palaidinių, suknelių, nertinių, papuošalų, rankdarbių iš lino, žaislų, suvenyrų, skrybėlių ir t.t. Kai kas pirko, tačiau, panašu, mažai.

Atmatos upės vanduo judino ilgą vilkstinę laivų, prišvartuotų prie kranto: galima buvo paplaukioti, žinoma, ne už ačiū. Tačiau trys jaunimo grupės laimėjo plaukimą į Nidą, svečiai iš užsienio, iš įvairių Lietuvos kampelių galėjo paplaukioti ir pamatyti gražų Pamario kraštą. Festivalio dalyvius sveikinusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė: „Dėkui Vygantui, žodis „Rusnė“ ištartas – mums gera...“

Atmatos upės vanduo judino ilgą vilkstinę laivų, prišvartuotų prie kranto: galima buvo paplaukioti, žinoma, ne už ačiū. Tačiau trys jaunimo grupės laimėjo plaukimą į Nidą, svečiai iš užsienio, iš įvairių Lietuvos kampelių galėjo paplaukioti ir pamatyti gražų Pamario kraštą. Festivalio dalyvius sveikinusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė: „Dėkui Vygantui, žodis „Rusnė“ ištartas – mums gera…“

 

Hits: 93

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Apgavikai rašo laiškus…

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai balandžio 20 dieną gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva  siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja klientus jokiu būdu neatidaryti šio laiško priedo. Jeigu dokumentas buvo atidarytas, rekomenduojame nedelsiant susisiekti su savo IT saugos specialistais, kad jie patikrintų,

Taip pat skaitykite