„Rusnės festivalis“ – septintasis, tarptautinis

Šeštadienį ir sekmadienį tradicinėje Rusnės švenčių vietoje, aikštyne ant Atmatos upės kranto, vyko „Rusnės festivalis“, skirtas kantri muzikos gerbėjams, jaunimo grupėms pasirodyti ir pasivaržyti. Šeštadienio vėjai ir lietus neišbaidė rusniškių šiltai priimtų muzikantų, dainininkų bei šokėjų, o sekmadienį dangaus mėlynėje mirgėjo tik spalvingi aitvarai, sklandė gandrai ir retokai praplaukdavo debesėliai. Tiems, kas į septintąjį „Rusnės festivalį“ neatvyko, Virgis Stakėnas su šilutiškių grupe „Karčema“ padainavo „Stovi malūnas prie kelio“, o vietoj priekaišto skyrė šiuos dainos žodžius: „Nors nėra tavęs šalia, nors tu toli, noriu papasakoti tau vienai, kas manoj širdy…“

Šio festivalio vinis – vakarinis kantri muzikos profesionalų koncertas, kai estai publiką išjudino vieni, latviai pasirodė su Lietuvos atstovais, o garsusis Virgis Stakėnas scenoje įsitaisė su Šilutės kantri muzikos grupe „Karčema“, jos vadovas – Vygantas Stoškus. Stojęs prie muzikos instrumento, V. Stoškus turėjo išklausyti ir V. Stakėno komplimentus, ir jo pagyras Rusnei, festivaliui bei gražaus Rusnės krašto žmonėms. Šoko šilutiškių kolektyvai „Salūnas“, „Dakota“. Tai – šilutiškės Remintos Stoškuvienės vadovaujami kolektyvai, su „Dakota“ šoka ir pati vadovė. Vakare žiūrovų padaugėjo, nors galima pripažinti karčią tiesą – gyventojų labai sumažėjo.

Šio festivalio vinis – vakarinis kantri muzikos profesionalų koncertas, kai estai publiką išjudino vieni, latviai pasirodė su Lietuvos atstovais, o garsusis Virgis Stakėnas scenoje įsitaisė su Šilutės kantri muzikos grupe „Karčema“, jos vadovas – Vygantas Stoškus. Stojęs prie muzikos instrumento, V. Stoškus turėjo išklausyti ir V. Stakėno komplimentus, ir jo pagyras Rusnei, festivaliui bei gražaus Rusnės krašto žmonėms. Šoko šilutiškių kolektyvai „Salūnas“, „Dakota“. Tai – šilutiškės Remintos Stoškuvienės vadovaujami kolektyvai, su „Dakota“ šoka ir pati vadovė. Vakare žiūrovų padaugėjo, nors galima pripažinti karčią tiesą – gyventojų labai sumažėjo.

Vygantas Stoškus – pagrindinis „Rusnės festivalio“ sumanytojas, organizatorius ir labai ištvermingas vyras: prakaito nebraukė, nes kaktą dengė tradicinė skrybėlė, tačiau, kiek pavyko pastebėti, beveik neprisėdo. Berta V. Stoškui pasakyti: „Ačiū!” Iš pagarbiai iškabintų vėliavų galėjai suprasti: pasirodys lietuviai, latviai, estai, lenkai, net svečių iš JAV. Anot V. Stoškaus, organizuoti jau septintąjį „Rusnės festivalį“ buvę langiau – yra patirties, pirmą kartą parėmė Lietuvos kultūros taryba, finansavo Šilutės rajono savivaldybė, padėjo ir penktą kartą festivalio globėjas Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, o rėmėjų sąrašas būtų labai ilgas... Kai 12 jaunimo grupių iš visos Lietuvos pasivaržė scenoje, garbingam premijų ir dovanų įteikimui jau vadovavo Marijus Budraitis, žinomas šilutiškis renginių vedėjas. „Jaunimo grupių nereikėjo kviesti – patys siūlėsi, jie grojo tai, ką norėjo“, – pasakojo V. Stoškus, žadėdamas „Rusnės festivalį“ ir kitąmet. „Kai jaunimas groja, dainuoja, jis nevagia...“ – pastebėjo festivalį organizuoti padėjęs Viktoras Timašiovas. Kol vieni scenoje, kiti vaišinami žuviene, koše, gira.

Vygantas Stoškus – pagrindinis „Rusnės festivalio“ sumanytojas, organizatorius ir labai ištvermingas vyras: prakaito nebraukė, nes kaktą dengė tradicinė skrybėlė, tačiau, kiek pavyko pastebėti, beveik neprisėdo. Verta V. Stoškui pasakyti: „Ačiū!” Iš pagarbiai iškabintų vėliavų galėjai suprasti: pasirodys lietuviai, latviai, estai, lenkai, net svečių iš JAV. Anot V. Stoškaus, organizuoti jau septintąjį „Rusnės festivalį“ buvę langiau – yra patirties, pirmą kartą parėmė Lietuvos kultūros taryba, finansavo Šilutės rajono savivaldybė, padėjo ir penktą kartą festivalio globėjas Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, o rėmėjų sąrašas būtų labai ilgas… Kai 12 jaunimo grupių iš visos Lietuvos pasivaržė scenoje, garbingam premijų ir dovanų įteikimui jau vadovavo Marijus Budraitis, žinomas šilutiškis renginių vedėjas. „Jaunimo grupių nereikėjo kviesti – patys siūlėsi, jie grojo tai, ką norėjo“, – pasakojo V. Stoškus, žadėdamas „Rusnės festivalį“ ir kitąmet. „Kai jaunimas groja, dainuoja, jis nevagia…“ – pastebėjo festivalį organizuoti padėjęs Viktoras Timašiovas. Kol vieni scenoje, kiti vaišinami žuviene, koše, gira.

Žiūrovų laukta: stalai, suolai, net supresuoto šieno stačiakamapiai ar tiesiog kvapnaus šieno glėbiai – buvo kur atsisėsti, prigulti, sėdimų vietų net vėlai vakare dar buvo laisvų. Prie stalų ir staliukų žiūrovai skanavo šašlykų, blynų su uogiene, karštų spurgyčių su kava, buvo alaus, giros, košių bei kitų valgių. Kas norėjo, traukė į prekybininkų zoną, kur ant stalų – pyragų rietuvės, riestainiai, šventiniai kepiniai. Festivalio organizatorius Vygantas Stoškus pasidžiaugė, kad per dvi dienas nebuvo nei neblaivių asmenų konfliktų, nei kitokių nemalonumų. Tiesiog svirduliuojančių asmenų bent sekmadienio popietę neteko matyti. Net gausios apsaugos nereikėjo. Sekmadienio popietę žiūrovai pakviesti nusipirkti bilietus už 1-2 Eur. Kas gali...

Žiūrovų laukta: stalai, suolai, net supresuoto šieno stačiakamapiai ar tiesiog kvapnaus šieno glėbiai – buvo kur atsisėsti, prigulti, sėdimų vietų net vėlai vakare dar buvo laisvų. Prie stalų ir staliukų žiūrovai skanavo šašlykų, blynų su uogiene, karštų spurgyčių su kava, buvo alaus, giros, košių bei kitų valgių. Kas norėjo, traukė į prekybininkų zoną, kur ant stalų – pyragų rietuvės, riestainiai, šventiniai kepiniai. Festivalio organizatorius Vygantas Stoškus pasidžiaugė, kad per dvi dienas nebuvo nei neblaivių asmenų konfliktų, nei kitokių nemalonumų. Tiesiog svirduliuojančių asmenų bent sekmadienio popietę neteko matyti. Net gausios apsaugos nereikėjo. Sekmadienio popietę žiūrovai pakviesti nusipirkti bilietus už 1-2 Eur. Kas gali…

Krepšinio aikštelėje jaunimas iš rankų nepaleido kamuolių, šalia prie stalo varžėsi savanoriai rankų lenkikai, buvo stalo teniso stalų, vis užimtų, net šaškių lenta, atokiau – batutai šuolių mėgėjams, „baseinas“ plaukiojantiems oro pripūstame kamuolyje, tiras, kalneliai vaikams čiuožinėti, galima buvo prisisegus čiuožti lynu, žodžiu, liūdėti neteko nei tėveliams, nei vaikams.

Krepšinio aikštelėje jaunimas iš rankų nepaleido kamuolių, šalia prie stalo varžėsi savanoriai rankų lenkikai, buvo stalo teniso stalų, vis užimtų, net šaškių lenta, atokiau – batutai šuolių mėgėjams, „baseinas“ plaukiojantiems oro pripūstame kamuolyje, tiras, kalneliai vaikams čiuožinėti, galima buvo prisisegus čiuožti lynu, žodžiu, liūdėti neteko nei tėveliams, nei vaikams.

Prekybininkai siūlė visko: pyragų, kvepalų, muilų ir kremų, rankinių, palaidinių, suknelių, nertinių, papuošalų, rankdarbių iš lino, žaislų, suvenyrų, skrybėlių ir t.t. Kai kas pirko, tačiau, panašu, mažai.

Prekybininkai siūlė visko: pyragų, kvepalų, muilų ir kremų, rankinių, palaidinių, suknelių, nertinių, papuošalų, rankdarbių iš lino, žaislų, suvenyrų, skrybėlių ir t.t. Kai kas pirko, tačiau, panašu, mažai.

Atmatos upės vanduo judino ilgą vilkstinę laivų, prišvartuotų prie kranto: galima buvo paplaukioti, žinoma, ne už ačiū. Tačiau trys jaunimo grupės laimėjo plaukimą į Nidą, svečiai iš užsienio, iš įvairių Lietuvos kampelių galėjo paplaukioti ir pamatyti gražų Pamario kraštą. Festivalio dalyvius sveikinusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė: „Dėkui Vygantui, žodis „Rusnė“ ištartas – mums gera...“

Atmatos upės vanduo judino ilgą vilkstinę laivų, prišvartuotų prie kranto: galima buvo paplaukioti, žinoma, ne už ačiū. Tačiau trys jaunimo grupės laimėjo plaukimą į Nidą, svečiai iš užsienio, iš įvairių Lietuvos kampelių galėjo paplaukioti ir pamatyti gražų Pamario kraštą. Festivalio dalyvius sveikinusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė: „Dėkui Vygantui, žodis „Rusnė“ ištartas – mums gera…“

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite