Ruošiasi tvarkyti Šilutę supančius miškus

LR aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas Šilutės savivaldybei atsiuntė raštą, kad patvirtintas 2014-2023 m. Šilutės miesto vidinės miškotvarkos projektas. Tai leis geriau tvarkyti ir pritaikyti miesto gyventojų poreikiams Šilutę supančius miškus.

Plotai, kuriuose miškotvarkos projektas bus įgyvendinamas Šilutės mieste.

 

Pasak Šilutės r. savivaldybės gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus, mūsų Savivaldybė yra viena iš pirmųjų, kuriai patvirtintas miesto vidinės miškotvarkos projektas. Kitos savivaldybės tokius dar tik rengia ir nuo mūsiškių atsilieka keliais metais. Pagal šį projektą miškai bus tvarkomi 2014-2023 metais. Miškų sklypų inventorizacija atlikta 2014 m., naudojant vietovės fotografijas iš oro. Taip pat atliktas antžeminis miškų įvertinimas. Svarbiausias tikslas šioje teritorijoje yra miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas.
Bendras inventorizuotas miesto miškų plotas aprėpia 63,1 ha. Jis suskirstytas į tris kvartalus, kurių vidutinis plotas – 20,8 ha. Įgyvendinat projektą bus tvarkomi ne tik Šilutės miesto, bet ir Pagrynių, Traksėdžių, Naujakurių mikrorajono miškai. Tvarkomos teritorijos plotai dar bus tikslinami, nes Aplinkos ministerija yra užsakiusi koordinacinius matavimus.
Įgyvendinant projektą, numatytos dvi pagrindinės priemonės – kraštovaizdžio formavimas ir rekreacinės infrastruktūros kūrimas. Kraštovaizdžio formavimo kirtimai numatyti 34,1 ha plote. Bus taikomas kompleksinio kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų būdas. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškertamas medienos tūris turėtų neviršyti numatytos maksimalios 450 kub. metrų ribos. Kuriant rekreacinę struktūrą, Šilutės miesto miškuose numatoma įrengti tris rekreacinius takus, kurių ilgis 6,320 km, poilsiavietę, 2 vaikų žaidimų aikšteles, 7 sporto įrenginių aikšteles, 19 atokvėpio vietų, 18 užtvarų. Galutiniai rekreacinių takų išdėstymo sprendiniai bus numatyti techniniame projekte.
Įgyvendinus miškotvarkos projekto sprendinius ir pagal juos parengtą techninį projektą, Šilutės miesto miškuose bus įrengti nauji rekreaciniai objektai, paįvairinantys rekreacinių miškų kraštovaizdį, savitumą. Projekto realizavimas leis įgyvendinti socialinius tikslus, gerinti aplinkos kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę, plėtoti miškų rekreacinę infrastruktūrą.
Kiek lėšų reikės projektui įgyvendinti, kol kas nepaskaičiuota, nes dar nėra techninio projekto. Pasak R. Rimkaus, lėšos bus numatytos Specialiojoje aplinkos apsaugos rėmimo programoje, tikimasi Europos Sąjungos fondų paramos.
Kalbėdamas apie projekto įgyvendimimą, R. Rimkus sakė, kad sudėtingiausia bus Traksėdžių kaimo miške. Ten reikės nugriauti savavališkai suręstas pašiūres. Metams bėgant žmonės su niekuo nederindami miškeliuose prisistatė garažų ir sandėliukų. Dabar jų turės nebelikti.
Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius sakė, kad jų urėdija padės savivaldybei vertinti miškus ir pasiruošti kirtimams, tačiau šiaip su Savivaldybės valdomais miškais jie nedaug bendro teturi. Anksčiau su urėdija buvo derinami medžių kirtimai šioje teritorijoje, dabar tuo užsiima Valstybinė miškų tarnyba, kuri aktyviai dalyvaus įgyvendinant šį projektą.
Viktoras Aužbikavičius užsiminė, kad miškotvarkos projektą rengia ir Šilutės urėdija. Tik savivaldybės projektas daugiausiai susijęs su rekreacija, o miškininkų – su ūkine veikla.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Imunizuotų darbuotojų statistika 

Nuo liepos 28 d. darbdaviai gali pasitikrinti, kokia dalis jų darbuotojų turi imunitetą nuo SARS-CoV-2. Informacija atnaujinama kasdien, todėl bus galima operatyviai sekti padėtį darbovietėje ir imtis konkrečių veiksmų. Juridiniai asmenys apie savo darbuotojų imunizaciją gali sužinoti prisijungę per Elektroninius valdžios vartus prie e. Statistikos sistemos. Prieiga prie šios sistemos automatiškai sukurta visiems juridinių asmenų vadovams. Galimybė prisijungti gali būti suteikiama ir kitiems įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovams pagal nustatytą tvarką. Darbuotojų skaičius pateikiamas pagal „Sodros“ duomenis. Konfidencialumo tikslais rodomos tik tos

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Taip pat skaitykite