Rugsėjo 1: tėvai turi padėti vaikams po truputį grįžti į įprastą ritmą

Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjusi atsakomybė, ribotas laisvalaikis – veiksniai, lemiantys kiekvieno mūsų emocinę ir psichologinę būseną, ypač vaikų. Psichologė Šarūnė Vienė pabrėžia, kad atostogos siejasi su malonumais ir poilsiu, todėl grįžimas į sustyguotą kasdienybę pradeda kelti nemalonius pojūčius. 

„Vaikai suvokia, kad negalės daryti to, ko nori, miegoti kiek nori, važiuoti kur nori ir veikti, ką nori. Natūralu, kad kyla stresas. Streso lygis po atostogų priklauso nuo to kokius išgyvenimus ir jausmus vaikams kelia mokykla ir ten praleistas laikas“, – teigia psichologė.

Pasak Š. Vienės, stresas vaikams gali pasireikšti labai įvairiomis emocijomis, todėl svarbiausia stebėti savo atžalą ir reaguoti būtent į tuos elgesio ir emocijų pokyčius, kurie nebuvo būdingi anksčiau.

„Vaikai stresą išgyvena skirtingai. Dažnai tampa irzlesni, jautresni, nerimastingi, gali susilpnėti dėmesio koncentracija, jie gali atsiskirti nuo aplinkinių, tapti abejingi tiems dalykams, kurie anksčiau buvo įdomūs, vengti su mokslu susijusių dalykų, pasitaiko ir agresijos protrūkių“, – sako psichologė.

Pokyčiai gali būti susiję ir su fizine sveikata. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė prideda, kad padidėjus stresui gali prasidėti tikas: mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas seilių rijimas. Mažesni vaikai gali grįžti prie kūdikiško elgesio – pradėti laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje. Tokie simptomai aiškiai parodo, kad vaikas patiria emocinę įtampą, jaučiasi negerai, bijo.

Psichologinės sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad tėvams itin svarbu vengti stresą keliančių replikų, pavyzdžiui, „džiaukis, kol dar į mokyklą nereikia“. Psichologės teigimu, tokios frazės formuoja požiūrį, kad grįžus į mokyklą bus ypač sunku. Geriausia pagalba vaikui – ankstyvas pasiruošimas mokyklai.

„Iš karto po smagių atostogų ar kelionės svetur bus dar sunkiau įsilieti į mokyklos rutiną, verčiau padėkite vaikams po truputį grįžti į įprastą ritmą. Dabar tai pats tinkamiausias laikas. Leiskite pačiam vaikui ar paaugliui susirinkti jam reikalingas mokymosi priemones, sąsiuvinius, sportinę aprangą“, – pataria psichologė Š. Vienė.

Pasak „Eurovaistnės“ farmacininkės, ignoruoti vaikų patiriamo streso negalima – ypač stiprūs išgyvenimai gali išsekinti vaiko organizmą, susilpnėja imunitetas, sutrinka miegas. Jeigu stresas itin didelis ir numalšinti jo bendravimu, ramiu išankstinius pasiruošimu nepavyksta, į pagalbą galima pasitelkti vaikams skirtų preparatų.

„Dėl didelio streso vaikams gali pradėti skaudėti galvą, atsirasti bėrimai ar net pakilti temperatūra. Sureguliuoti vaiko dirglumą ir miegą gali padėti vitaminai, arbatos, yra įvairių formų preparatų, skirtų vaikams – tai sirupai, kramtomi guminukai, tabletės“, – pataria E. Ramaškienė ir priduria, kad, ieškant sprendimo vaikams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.