Rugsėjo 1: tėvai turi padėti vaikams po truputį grįžti į įprastą ritmą

Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjusi atsakomybė, ribotas laisvalaikis – veiksniai, lemiantys kiekvieno mūsų emocinę ir psichologinę būseną, ypač vaikų. Psichologė Šarūnė Vienė pabrėžia, kad atostogos siejasi su malonumais ir poilsiu, todėl grįžimas į sustyguotą kasdienybę pradeda kelti nemalonius pojūčius. 

„Vaikai suvokia, kad negalės daryti to, ko nori, miegoti kiek nori, važiuoti kur nori ir veikti, ką nori. Natūralu, kad kyla stresas. Streso lygis po atostogų priklauso nuo to kokius išgyvenimus ir jausmus vaikams kelia mokykla ir ten praleistas laikas“, – teigia psichologė.

Pasak Š. Vienės, stresas vaikams gali pasireikšti labai įvairiomis emocijomis, todėl svarbiausia stebėti savo atžalą ir reaguoti būtent į tuos elgesio ir emocijų pokyčius, kurie nebuvo būdingi anksčiau.

„Vaikai stresą išgyvena skirtingai. Dažnai tampa irzlesni, jautresni, nerimastingi, gali susilpnėti dėmesio koncentracija, jie gali atsiskirti nuo aplinkinių, tapti abejingi tiems dalykams, kurie anksčiau buvo įdomūs, vengti su mokslu susijusių dalykų, pasitaiko ir agresijos protrūkių“, – sako psichologė.

Pokyčiai gali būti susiję ir su fizine sveikata. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė prideda, kad padidėjus stresui gali prasidėti tikas: mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas seilių rijimas. Mažesni vaikai gali grįžti prie kūdikiško elgesio – pradėti laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje. Tokie simptomai aiškiai parodo, kad vaikas patiria emocinę įtampą, jaučiasi negerai, bijo.

Psichologinės sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad tėvams itin svarbu vengti stresą keliančių replikų, pavyzdžiui, „džiaukis, kol dar į mokyklą nereikia“. Psichologės teigimu, tokios frazės formuoja požiūrį, kad grįžus į mokyklą bus ypač sunku. Geriausia pagalba vaikui – ankstyvas pasiruošimas mokyklai.

„Iš karto po smagių atostogų ar kelionės svetur bus dar sunkiau įsilieti į mokyklos rutiną, verčiau padėkite vaikams po truputį grįžti į įprastą ritmą. Dabar tai pats tinkamiausias laikas. Leiskite pačiam vaikui ar paaugliui susirinkti jam reikalingas mokymosi priemones, sąsiuvinius, sportinę aprangą“, – pataria psichologė Š. Vienė.

Pasak „Eurovaistnės“ farmacininkės, ignoruoti vaikų patiriamo streso negalima – ypač stiprūs išgyvenimai gali išsekinti vaiko organizmą, susilpnėja imunitetas, sutrinka miegas. Jeigu stresas itin didelis ir numalšinti jo bendravimu, ramiu išankstinius pasiruošimu nepavyksta, į pagalbą galima pasitelkti vaikams skirtų preparatų.

„Dėl didelio streso vaikams gali pradėti skaudėti galvą, atsirasti bėrimai ar net pakilti temperatūra. Sureguliuoti vaiko dirglumą ir miegą gali padėti vitaminai, arbatos, yra įvairių formų preparatų, skirtų vaikams – tai sirupai, kramtomi guminukai, tabletės“, – pataria E. Ramaškienė ir priduria, kad, ieškant sprendimo vaikams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite